Gimusiųjų Kauno apskrityje daugėja: ar esame pasiruošę?

Neseniai viename socialiniame tinkle ekonomistas Nerijus Mačiulis pasidalijo grafiku, kuriame pavaizduoti 2010–2020 m. per mėnesį Lietuvoje gimusių vaikų duomenys. Skirtumas, kurį per pastaruosius dešimt metų patiriame visi kartu, skandalingas ir rėkte rėkiantis apie besiformuojančias ilgalaikes problemas. 2010 m. per mėnesį gimdavo apie 2 700, o 2020-ųjų pabaigoje – jau tik apie 2 000 vaikų. Kiekvieną mėnesį Lietuvoje negimsta 700 vaikų, kurie būtų gimę prieš dešimt metų!

Bet pažiūrėkime iš dar tolesnės perspektyvos. Lietuvos statistikos departamentas kaupia ir teikia duomenis apie gimusiuosius Lietuvoje nuo 1994 m. Mums, kauniečiams, žinoma, svarbūs tiek nacionaliniai, tiek ir atskirai Kauno duomenys.

Vertinant nacionalinį gimusiųjų rodiklį akivaizdūs du lūžio taškai – tai 2002 m. staigiai sustojęs gimusiųjų skaičiaus mažėjimas. Ir 2015 m. prasidėjusi nauja rodiklio kritimo tendencija. Pirmąjį Lietuvos lūžio tašką, tikėtina, geriausiai paaiškina tam tikras socialinės piliečių santvarkos pasikeitimas – per kiek daugiau nei dešimtmetį po nepriklausomybės atkūrimo visuomenė įprato gyventi kitaip, senosios tradicijos išnyko, o naujosios suformavo tam tikrą bazinį palaikymo lygį.

Vėlesnę 2007–2008 m. bangelę paaiškina bendra ekonominė situacija, kai ekonomikos perkaitimas kėlė gyventojų lūkesčius apie gražią ateitį.

Tačiau esminis klausimas – kas įvyko 2015–2016 m., kad gimusiųjų pradėjo nuosekliai mažėti, vos per ketverius "valstiečių" valdymo metus gimusiųjų skaičius sumenko daugiau nei penktadaliu – nuo 31,4 tūkst. 2015 m. iki 24,5 tūkst. 2020-aisiais. Situacijos negelbėjo net ir apčiuopiamai didelės "valstiečių"-žaliųjų investicijos į vaiko pinigų pertvarką.

Esminiai demografiniai pokyčiai yra lėti, tačiau neišvengiami.

Grįžkime į Kauną.

Pagrindinis klausimas – kas įvyko Kauno apskrityje 2012 m., kad gimusiųjų skaičius pradėjo nuosekliai augti? Juk Kauno ūkininku vadinamas dabartinis meras išrinktas tik 2015 m.

Atsakymą sufleruoja Kauno palyginimas su Vilniumi. Abiejų didmiesčių gimusiųjų rodiklis po 2012 m. pradeda nuosekliai augti, nors iki tol Kaune buvo iš esmės stabilus, o Vilniuje po įstojimo į ES netgi pamažu traukėsi.

Labiausiai tikėtina, kad tiek Vilniaus, tiek ir Kauno rodikliai – tai medicinos centrų sutelkimas stambiausiose ir didžiausią patirtį turinčiuose gimdymo centruose. Kita vertus, prie suminio skaičiaus prisideda ir faktinė migracija šalies viduje, kai tiek į Vilnių, tiek į Kauną persikelia vis daugiau jaunimo – jie čia kuriasi ir susilaukia vaikų.

Todėl tai gera žinia Kaunui, tačiau šią gerą žinią reikia suprasti, įvertinti ir gerai pasiruošti, nes kartu nuo 2012 m. besitęsiantis gimusiųjų Kauno apskrityje skaičiaus augimas kelia rimtų klausimų apie infrastruktūros pajėgumus. Ar Kauno regionas (ne tik miestas) turi pakankamai vaikų darželių? Kada bus susidurta su Vilniaus tipo problemomis ir vietų stoka? Ar spės naujam vaikų srautui per 5–7 metus pasiruošti pradinės, o vėliau – ir pagrindinės mokyklos, gimnazijos?

Esminiai demografiniai pokyčiai yra lėti, tačiau neišvengiami. Todėl, mano nuomone, jiems turime ruoštis nuosekliai, neskubėdami, iš esmės ir jau dabar, kad nereikėtų, kaip sakoma, gesinti gaisrų, o būtume ramūs ir žinotume, kaip auginsime vaikus po 10 ar 20 metų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Karūnavimas atidedamas
    Karūnavimas atidedamas

    Jau metus Žmogaus studijų centras ir "Baltijos tyrimai" analizuoja mūsų emocinę būseną. Esame tarsi skenuojami, kaip jaučiamės pandemijos sąlygomis. Net ir mėgėjišku žvilgsniu aišku, kad neigiamų emocijų daugėja. O profe...

    1
  • Apie posovietinį identitetą
    Apie posovietinį identitetą

    Pilki blokiniai daugiabučiai, seni troleibusai "Škoda" ir raštuotais kilimais dekoruotos kambario sienos pažįstamos ne tik sovietinėje santvarkoje gyvenusiems, bet ir po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo gimusiems jaunuoliams. ...

    5
  • Traukinys nelaukia
    Traukinys nelaukia

    Šiandien nusileis Eurolygos reguliariojo sezono uždanga. Aštuonios geriausios Europos komandos turnyrą pratęs jau atkrintamosiose varžybose, bet Kauno "Žalgirio" tarp jų nebus. Ar galėjo būti? ...

    1
  • Paskutinis tango Manhatane
    Paskutinis tango Manhatane

    Įsijungė kino filmų projektorius, ir tamsioje salėje pakabinta drobė atgijo. Amerikiečiu tapęs anglas, antros kartos imigrantas Peteris stebėjo, kaip Aleco Baldwino (1958) vaidinamas Jamesas Haroldas Doolittle‘as (1896–1993) kažką ai&scar...

    3
  • Vieno kąsnio sumuštiniai
    Vieno kąsnio sumuštiniai

    Kol premjerė vis labiau abejoja, ar kasdien vėl įsibėgėjant nieko gera nežadančiai užsikrėtusiųjų statistikai verta kuo greičiau atverti batų ir rūbų krautuves, jau nekalbant apie kavines ir viešbučius, Biržų ligoninės rūsyje, dalyva...

  • Vakcinos ir teisingumo
    Vakcinos ir teisingumo

    Policininkai, kuriems Velykas, kaip ir Kalėdas, teko praleisti blokuojant kelius ties savivaldybių ribomis, šią savaitę ketina įrengti blokpostus prie Vyriausybės. Kantrybė išseko: kai reikia užtikrinti karantino laikymąsi ir vieš...

  • Kinijos bauginimus patiriantis verslas bus priverstas rinktis
    Kinijos bauginimus patiriantis verslas bus priverstas rinktis

    Stalino Sovietų Sąjunga namuose kalbėjo apie komunizmą, bet svetur praktikavo kapitalizmą. Ji pardavinėjo pagrobtus meno kūrinius, medieną ir grūdus Vakarų šalims, dažniausiai žiūrėdavusioms pro pirštus į faktą, kad ši peln...

  • Švelninimo griežtumai
    Švelninimo griežtumai

    O cinizmo pas mus netrūksta. Valdžia rimtu veidu žada diskusijas dėl karantino griežtumo sušvelninimo. ...

  • Pandemijos bado žaidynės – laimėtojai ir pralaimėtojai jau žinomi
    Pandemijos bado žaidynės – laimėtojai ir pralaimėtojai jau žinomi

    Pandemijos metu ženkli mūsų šalies gyventojų dalis priversta praleisti tarp keturių namų sienų. „Sofos režimas“ ir naršymas internete nepajėgūs įveikti žmonių nerimo, baimės apatijos ir susijusių psichologinių problem...

    3
  • Apmąstymai „Radeckio maršo“ beklausant
    Apmąstymai „Radeckio maršo“ beklausant

    Vienos filharmonijos orkestro naujametinio koncerto metu labai sunku atsispirti geros nuotaikos antplūdžiui, kai skamba Johanno Strausso "Radeckio maršas". Tačiau retas kuris susimąsto apie tai, kas buvo Josephas Radetzky: Austrijos feldma...

    4
Daugiau straipsnių