- Dalia Juškienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po filmo „Poetas“ seanso užklupo klausimas – ar patiko? Kitu atveju savaime suprantamas būtų atsakymas „taip“ arba „ne“ – tik ne šiuo.
Šio filmo nereikia vertinti, jį tiesiog reikia pamatyti, kad nepamirštume laisvės kainos. Ir kad pažintume išdavystės veidą. Viena bičiulė guodėsi bijanti eiti į „Poetą“ iš baimės prarasti Kosto Kubilinsko kūrybą. „Tai juk gražiausi vaikiški eilėraščiai! Kaip juos priimti, žinant tiesą apie autorių?!“ – emocingai dalijosi moraline dilema. Petras Cvirka, Antanas Venclova, Salomėja Nėris...
Nukelti paminklus lengviau, nei surasti vietą prieštaringai vertinamų literatūros kūrėjų palikimui.
Nukelti paminklus lengviau, nei surasti vietą prieštaringai vertinamų literatūros kūrėjų palikimui. Pasmerkti ir išbraukti? O gal, kaip norvegai pasielgė su Knutu Hamsunu, savuoju Nobelio literatūros premijos laureatu, simpatizavusiu fašistinėms idėjoms, – neištrinti iš literatūros? Neteisinti asmenybės, bet ir nekvestionuoti talento. Apmaudu, kai po ta pačia išdavikų giljotina bandoma pakišti Justiną Marcinkevičių. Jau po Nepriklausomybės atkūrimo jis išrinktas geriausiu XX a. lietuvių rašytoju, tačiau būtent tuomet prasidėjo diskusijos: kas jis – prisitaikėlis prie okupacinio režimo ar tautos Prisikėlimo budintojas? Naujai alyvos į diskusijų ugnį šliūkštelėjo šiomis dienomis paskelbtas Lietuvos rašytojų sąjungos sprendimas skvere K. Sirvydo gatvėje, Vilniuje, pastatyti paminklą Just. Marcinkevičiui. Kaip ir planuojamas paminklas Smetonai, šis sulaukė to paties visuomenės klausimo: ar reikia tokio įamžinimo nevienareikšmiškai vertinamai asmenybei? Klausti ir sąžiningai ieškoti atsakymų nėra blogai. Tai civilizuotos visuomenės ženklas. Tačiau kapoti galvas teisuolio kardu – jau viduramžiai. Ar ir šiandien, gyvendami laisvoje Lietuvoje, visi tie teisėjai – krištolinio tyrumo? Teisingai pasirinkę ir beatodairiškai einantys tiesiu keliu? Ar tarp arogantiškų, rėksmingų politikų ir visuomenės veikėjų šiandieną berandame asmenybių? Tokių, kaip Just. Marcinkevičius, – paprastų, pagarbių, be lašo pasipūtimo? Net jei ir ne poezijai, šiandien verta statyti paminklą paprastam žmogiškumui. Ir statome: Just. Marcinkevičiaus gerbėjai Ramybės parke Kaune buvo susirinkę PASKAITYTI paminklą poetui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšipę ginklai1
Lietuvos futbolo rinktinė verčia naują istorijos puslapį. Naujojo stratego Edgaro Jankausko vedami lietuviai šiandien pradės 2024 m. Europos čempionato atrankos kovas. Nors prieš kiekvieną startą skamba aibės pažadų, šį kartą ...
-
Merai ir šaligatviai5
Renkant merus – šaligatviai yra bene svarbiausi. Be juokų. Galima sakyti, kad šaligatviai rinkimų laikotarpiu yra ypatingi nuomonės formuotojai. ...
-
Žydinčių putinų šešėlyje10
Ivaną Vasiljevičių (1440–1505) ir jo anūką Ivaną Vasiljevičių (1530–1584) galima laikyti pačiais įtakingiausiais Rusijos monarchais. Pirmasis siekė padidinti Maskvos miesto kontroliuojamas žemes, išplėsti politinę įtaką regio...
-
Nors pažadėjo, bet neištesėjo4
Paaiškėjo, kad jau šį mėnesį vėl teks sukti laikrodžio rodykles. Atėjo pavasaris, ir vėl ta pati muzika. Naktį iš kovo 25 į kovo 26-ąją pasuksime valanda į priekį ir būsime „laimingi“ iki kito karto. ...
-
Ar orderis nevėluoja?
Plačiai pasaulyje pasklidus žiniai apie tarptautinio tribunolo Hagoje perspektyvą, skardžiabalsis Kremliaus vieversys Filipas Bedrosovičius kol kas niekaip nesureagavo į savo dvasinio patrono nemalonumus. Amžinai jaunas ir pats sau gražus gražuolis tu...
-
Ar Xi nurašė Pu?
Jei ne Rusijos invazija į Ukrainą, vargu, ar Xi Jinpingo vizitą į Maskvą taip akylai stebėtų ne tik tarptautinių santykių specialistai, bet ir memų kūrėjai. Nors šios auditorijos intencijos ir skirtingos, išvados bendros: tai ne dviej...
-
Kai šaukia pilnaties stogai12
Seimas vėl tapo visaip šalyje skatinamos veltėdžiavimo subkultūros auka. Darbo dieną darbo metu į parlamentą įsiveržęs kažkoks veikėjas darkėsi taip, kad sureagavo ne tik šokoladu nepamaitinta A. Širinskienė, bet ir pats eksc...
-
Žinia Europai
Lietuvos klubai skelbia gerąją žinią Europai – krepšinis ne veltui vadinamas antrąja mūsų religija. Vos prieš porą mėnesių beveik visi mūsų šalies atstovai sunkiai kapanojosi tarptautiniuose turnyruose, o dabar lietuvi&sc...
-
Kibernetinės grėsmės: ko išmokome per metus?
Ukrainoje jau daugiau nei metus tęsiantis Rusijos invazijai, karas paraleliai vyksta ir virtualiojoje erdvėje. Apie kibernetinį karą girdime mažiau nei apie karinius veiksmus ant žemės. Natūralu, vienetų ir nulių erdvėje nėra žuvusių kareivių, s...
-
Algoritmo šaltis1
Pasaulinė interneto paieškos sistema jau daugiau nei du dešimtmečius turi specifinę galimybę globaliame žiniatinklyje ieškoti mokslinės informacijos. Angliškai tas „Google“ komponentas vadinamas „Google Schol...