Quantcast

Gilios Gerklės aidas

Kuo skiriasi diktatūros ir demokratinės šalys?

Vienas geriausiai šiuos skirtumus išryškinančių lakmuso popierėlių – spauda. Autoritarinių ar totalitarinių režimų valstybėse žiniasklaidos priemonės yra griežtai kontroliuojamos valdančiųjų ir tiesiogiai prisideda prie sterilios, politikos su politika nepainiojančios aplinkos kūrimo.

Režimui valdant, net šuo nedrįsta tyliai pagadinti oro. Tuo siekiama dviejų dalykų – valdančiųjų galios įtvirtinimo ir stabilumo, taip pat darnumo bei užtikrinto iliuzijos kūrimo (šitų dalykų labiausiai trokšta režimo šalininkai bei dalis neutralių gyventojų).

Demokratinėse valstybėse viskas kiek kitaip. Teoriškai ir praktiškai žurnalistai bei kiti visuomenės informuotojai atlieka arbitro funkcijas. "Ėsdami ir kankindami" valdžios vyrus ir moteris (ypač jeigu jie to nusipelnė), žurnalistai užtikrina, kad politikai pernelyg neapsvaigtų nuo įgautos galios. Tai itin ryšku, pažvelgus į pastarųjų dienų įvykius JAV, kurių metu kultūrinis gyvenimas buvo maloniai sukrėstas pasirodžiusios naujos dokumentinės Roberto "Bobo" Upshurto Woodwardo (1943) knygos "Baimė: Trumpas Baltuosiuose rūmuose" ("Fear: Trump in the White House").

Be abejonės, kaip ir šių metų pradžioje pasirodęs Michaelo Wolffo (1953) veikalas "Ugnis ir iniršis: D.Trumpo Baltuosiuose rūmuose" ("Fire and Fury: Inside the Trump White House"), B.Woodwardo naujasis "vaikas" piešia neigiamą dabartinio JAV prezidento portretą. Abu veikalai tapo šiuolaikinio Kaligulos, Komodo ir Nerono, sėdinčio prie Jungtinių Valstijų vairo, paveikslą.

T.y. pamišusio, ekscentriško ir žiauraus politiko, kurį supa protingi sveiki ir apsimestinai nuolankūs patarėjai, lyg psichiatrijos ligoninės sanitarai besistengiantys užbėgti savo auklėtiniui už akių ir jį nuraminti, kol anas neprivirė košės. Abiejose knygose pateikiami tikri ar tariami, skandalingi Donaldo Trumpo (1946) pasisakymai ir elgesys, dar skandalingesnis visų Baltųjų rūmų darbuotojų (nepriklausomai nuo rango) požiūris į viršininką bei įvairūs keisti jų veiksmai (pvz., svarbių dokumentų slėpimas), siekiant apsaugoti pasaulį nuo impulsyvių D.Trumpo sprendimų.

Visi abiejose knygose kalbinti asmenys aprašytus poelgius ir pasisakymus viešai neigia, tačiau abu žurnalistai tvirtina turintys įrodymų savo darbuose aprašomiems procesams pagrįsti. B.Woodwardas teigia, jog vienas toks svarbias pareigas Baltuosiuose rūmuose užimantis neigiantysis po knygos pasirodymo jam paskambino ir pasakė: "Visi žino, kad tai, ką jūs parašėte – tiesa, viskas tūkstančiu procentų teisinga."

Beje, ir pats knygos autorius B.Woodwardas yra tikra JAV žiniasklaidos legenda. Vos pradėjęs darbą laikraštyje "The Washington Post", jis gavo likimo dovaną tiesiai į rankas – 1972 m. birželio 17 d. naktį policija sulaikė įtariamuosius, įsibrovusius į JAV Demokratų partijos būstinę Watergate‘o viešbutyje. Įtariamieji, kaip teigiama, ruošėsi įmontuoti pasiklausymo įrangą. Būtent "The Washington Post" vieni pirmųjų pranešė šią žinią, tokiu būdu apkartindami Richardo Nixono (1913–1994) prezidentavimą.

B.Woodwardo ir Carlo Bernsteino (1944) parašytas straipsnių ciklas virto viena garsiausių tiriamosios žurnalistikos triumfo istorijų. Svarbiausias jų šaltinis, lėmęs tyrimo sėkmę, buvo Williamas Markas Feltas Vyresnysis (1913–2008), tuo metu antras aukščiausias pareigas FTB ėjęs asmuo, pramintas dviprasmišku, nešvankias aliuzijas keliančiu slapyvardžiu Gili Gerklė (Deep Throat).

Jau 1972-ųjų birželio 20 d. Gilios Gerklės dėka į "The Washington Post" pateko informacija, jog vieno sulaikytųjų adresų knygelėje buvo įrašyta buvusio CŽV pareigūno, R.Nixono aplinkos žmogaus, Everette‘o Howardo Hunto Jaunesniojo (1918–2007) pavardė bei jo vardu pasirašytų čekių.

W.M.Feltas pats informuodavo B.Woodwardą, kada norėsiąs susitikti ir nurodydavo laiką, o svarbi informacija būdavo perduodama požeminiame garaže, kuris priskiriamas vienam Vašingtono miesto tiltų. Vėliau W.M.Feltas perdavė žinią žurnalistams, jog FTB labai norėtų sužinoti jų informatoriaus tapatybę, mat laikraščio tyrimas "užkabino" žymiai didesnį nusikaltimą, nei manyta iš pradžių.

Kaip jau galima spėti, šis tyrimas lėmė daugelio R.Nixono aplinkos žmonių atleidimą iš darbo Baltuosiuose rūmuose bei apkaltas, o patį prezidentą privertė atsistatydinti. Vėliau žurnalistai savo tyrimą sudėjo į knygą "Visi prezidento žmonės" ("All the Prezident‘s Men", 1974). Šis pavadinimas yra aliuzija į rašytojo Roberto Penn Warreno (1905–1989) romaną "Visi karaliaus žmonės" ("All the King‘s Men", 1946), analizuojantį korupcijos ir politikos temas. B.Woodwardo ir C.Bernsteino knyga 1976 m. tapo keturis "Oskarus" laimėjusiu filmu (rež. Alanas J.Pakula).

Ką tik iltis išleidusius žurnalistikos vilkus vaidino tikros to meto ekrano žvaigždės – Dustinas Hoffmanas (1937) ir Robertas Redfordas (1936). Pernai pasirodė filmas, skirtas ir jų informatoriui, tiesa, nepateisinęs lūkesčių (Gilią Gerklę vaidino Liamas Neesonas (1952). Iš viso B.Woodwardui priskiriama 19 knygų (daugiausia – politikos temomis), iš kurių didžioji dalis tapo bestseleriais, bet sulaukė kritikos.

Viena labiausiai kritikuotųjų – "Šydas: Slaptieji CŽV karai" ("Veil: The Secret Wars of the CIA", 1987), pasakojanti apie Ronaldo Reagano (1911–2004) prezidentavimo metu CŽV direktoriaus pareigas ėjusį Williamą J.Casey (1913–1987). Knygoje teigiama, kad prezidentas suteikė W.J.Casey visišką veiksmų laisvę, o tai lėmė jo virsmą vienu galingiausių CŽV direktorių.

Knyga daugiausia buvo kritikuota dėl interviu su pagrindiniu herojumi. B.Woodwardas teigia ėmęs 4 minučių interviu iš mirties patale gulinčio respondento, kuris esą tesugebėjo ištarti vos 19 žodžių. Nors jo našlė tvirtino, kad šio interviu apskritai nebuvo, bet pats R.Reaganas pripažino, jog kai kurie epizodai knygoje – tiesa. Tačiau patį darbą JAV prezidentas pavadino šlykščiu niekalu apie žmogų, kuris aprašomuoju metu nesugebėjo pratarti nė žodžio.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kestas

Kestas portretas
Pinigai nekvepia.Jei esi zurnalistas-legenda dar nereiskia kad nesi samdomas smeizikas.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    11
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    2
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių