.png)
- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Violeta Juodelienė
Sprendžiant iš Aliaksandro Lukašenkos reakcijos į opozicijos Koordinacinės tarybos atsiradimą, jos narių kvietimus "pokalbių" į Tyrimų komitetą, įvykiai Baltarusijoje, panašu, dar nepasiekė savo apogėjaus. Tačiau pilietinių akcijų poveikis jau akivaizdus.
Baltarusiai pirmiausiai grąžino skolą patiems sau. 1991-aisiais jie nedrįso išsikovoti visiškos nepriklausomybės, vėliau nesugebėjo rasti tautą vienijančios idėjos, tačiau šiandien jau galėjo apibrėžti savo identitetą ir suvokti: drąsos kurti ateitį lengviausia rasti savoje istorijoje, o ne primestoje.
Europa galėjo atrasti, kad baltarusiai – tai ne tie patys rusai, atsitiktinai atsidūrę atskiroje valstybėje. O ir pastaroji – tai ne A.Lukašenkos projektas. Net atvirkščiai, ji egzistuoja, nepaisant garsiausio Europoje bulviakasio represijų.
Ta Rusijos gyventojų dalis, kurią nupurtydavo vien nuo minties apie "maidanus", kuri svaičioja, esą "geležinis kumštis" geriau nei tariamą amoralumą skatinančios piliečių laisvės, galėjo praregėti: nebūna modernių diktatūrų – jos tik naudojasi moderniomis žudymo priemonėmis.
Laisvė kurti verslą, dirbti ir užsidirbti, galimybė keliauti ir mokytis užsienyje, – visa tai yra niekas, trapu ir laikina.
Kuo įvykiai Baltarusijoje tapo mums Lietuvoje? Ne mūsų diplomatams (nepaisant perdėto atsargumo, demokratijos idėjai jie jau yra padarę daugiau nei kai kurios gerokai didesnės valstybės), bet eiliniams piliečiams? Gal įvykiai Baltarusijoje tėra tik dar viena galimybė įveiklinti savąjį laisvės geną, surengti dar vieną "gyvąjį kelią" – politinį flešmobą, kurį bemaž galėtume užpatentuoti?
Pirmiausia ir svarbiausia, kad matydami, kaip čia pat, per ištiestos rankos atstumą, smurtaujama prieš taikius piliečius, turime progą įsitikinti, kokie laimingi esame šiandien. Tačiau laisvė kurti verslą, dirbti ir užsidirbti, galimybė keliauti ir mokytis užsienyje, – visa tai yra niekas, trapu ir laikina, jei šalyje vieninteliu prioritetu tampa materialinė gerovė, jei auginami lyderiai, bet ne piliečiai, jei mokesčių mokėjimas traktuojamas kaip prievolė, o ne pareiga. Tokiomis sąlygomis valstybės santvarka, konstitucija, teisė rinkti ir būti išrinktam labai lengvai virsta diktatūros įrankiu. O jai atstovauti gali bet kas – ir primityvus bulvakasys, ir koks nors hiperaktyvus savimyla ar valstybę paversti savojo verslo filialu užsigeidęs milijonierius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Vilniuje – G. Kirkilo laidot...
-
Šeštoji RESC ciklo su kandid...
-
Vilniuje atsisveikinama su G. ...
-
Lietuvoje prisnigo...
-
Pirmieji prezidento rinkimų k...
-
Sniegas Vilniuje pavasarį...
-
„Econovus“ teritorijoje ki...
-
A lygos rungtynės: Vilniaus ...
-
Saulėgrąžų sodinimas Tusku...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Timūras be būrioPotvynis Sibire nesibaigia, užtvindė jau ir urano kasyklas (skęstantys miestai, kaimai, namai su visu gyvuoju inventoriumi šiuo atveju – ne tiek svarbūs), taiką vis drumsčia ukrainiečių koviniai dronai (nepainioti su kovinėmis žąsimis),...
-
Strateginė miglaAgresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaikąSkleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen19Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?111950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...