Fizinio aktyvumo stoka – vaikų, tėvų ar visų mūsų kaltė?

Pernai Higienos instituto specialistai ištyrė, kiek mūsų moksleivių yra fiziškai aktyvūs po pamokų. Jeigu kartelę keliame ne mažiau 60 minučių kasdien, tokių Lietuvoje yra vos kas aštuntas – 13,6 proc. vaikų. Ketvirtadalis moksleivių kasdien net keturias ir daugiau valandų praleidžia prie kompiuterio ar televizijos ekranų.

Tik blogėjo

Fizinio aktyvumo stygių savo tyrimuose fiksuoja ir Lietuvos sporto universiteto mokslininkai. Vaikų fizinio pajėgumo rezultatai per pastaruosius 20 metų blogėjo visose kategorijose. Ypač prastą padėtį rodo ištvermės rodikliai, nusakantys širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą. Vadinasi, ateityje didės širdies-kraujagyslių ligų, nuo kurių mirštamumas ir šiuo metu yra didžiausias.

Vaikus miniu pirmiausia, tačiau tai tik vienas signalas, kad turime rimtų problemų. Ne ką geresnė situacija ir jaunimo, darbingų asmenų bei senjorų grupėse. Prieš kelerius metus tas pats Higienos institutas darė didelės imties (apklausta beveik 25 tūkst. asmenų) tyrimą, kuris parodė, kad suaugusiųjų, kurie užsiima energinga fizine veikla bent po 30 minučių penkias dienas per savaitę ar dažniau, tėra 40,5 proc. Kitaip tariant, vos du iš penkių tėvų ir senelių yra minimaliai fiziškai aktyvūs. Ir čia nekalbame apie rekomenduojamą aktyvumą – tik apie minimalų, būtiną sveikam gyvenimui.

Didmiesčiuose dar prasčiau

Situacija dar prastesnė didesniuose miestuose. Pavyzdžiui, Vilniuje, kur minimaliai fiziškai aktyvių suaugusiųjų tėra 29,4 proc., Kaune – 33,9 proc., o Klaipėdoje – 35,2 proc. Tai duomenys, kurie fiksuoti iki pandemijos. Akivaizdu, kad judėjimo ribojimai 2020–2021 m. šiuos rodiklius tik dar labiau pablogino ir kardiologų skelbiamas aliarmas apie užslėptas ir netrukus sprogsiančias problemas yra visiškai pagrįstas.

Nesveikas gyvenimo būdas ne tik trumpina vidutinę gyvenimo trukmę. Gerokai svarbiau, kad tai mažina bendrą pasitenkinimą gyvenimu.

Ar turime galimybių šios sofos sėslumo katastrofos išvengti?

Problema – ne tik Lietuvos. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija dar 2017 m. yra pateikusi įvairių rekomendacijų, kaip didinti fizinį aktyvumą. Pirma priemonių grupė – tai sąmoningas apsisprendimas šeimose visiems kartu ieškoti sveiko gyvenimo pasirinkimų. Pavyzdžiui, visiems kartu nuspręsti ir pradėti reguliariai eiti į lauką, atrasti ir pamėgti jei ne aktyvų sportą, tai bent išvykas į gamtą, netradicines erdves, renginius. Bendras buvimas kartu turi tapti ir paskata keisti maitinimosi įpročius – atsisakant greito, nesveiko maisto, pereinant ir mokantis maistą gamintis patiems, naudoti ekologiškas medžiagas, didinti vaisių ir daržovių dalį.

Padeda programėlės

Sveikatos specialistai siūlo visiems kartu nusistatyti tam tikrus lengvai pamatuojamus, tačiau svarbius tikslus. Pavyzdžiui, fiksuoti, kiek kilometrų šeima kartu nuėjo per savaitę. Arba fiksuoti, kiek kartų per savaitę buvo valgomos daržovės, kiek kartų neatsilaikyta prieš pagundą ir užsisakytas greitas maistas.

Įdomu, kad tokiems savistabos pratimams jau dabar galima rasti daugybę sveiko gyvenimo programėlių išmaniuosiuose įrenginiuose. Jos pačios atkreips dėmesį ir primins daugybę dalykų – paklaus, kodėl šiandien dar nenuėjote rekomenduojamų žingsnių skaičiaus ar kiek kaloringą maistą valgėte pietums ar naktipiečiams.

Ir, žinoma, sėkmingai pasiekę suplanuotų tikslų, visi turite gauti dovanų – išmaniuosiuose įrenginiuose apdovanojimai virtualūs, tačiau gyvai šeimoje tikrai galite atrasti ir sutarti dėl labai apčiuopiamų prizų.

Lietuvoje kas ketvirtas vaikas jau turi antsvorio, dalis jų – jau laikomi net nutukusiais. Tai iššūkis kiekvienam piliečiui, kiekvienai šeimai, vietos bendruomenei. Nes daug ir nesveikai maitinantis keliama maisto pramonė, tačiau gerokai daugiau nukenčia patys piliečiai, šeimos, bendruomenės.

Nesveikas gyvenimo būdas ne tik trumpina vidutinę gyvenimo trukmę. Gerokai svarbiau, kad tai mažina bendrą pasitenkinimą gyvenimu. Pamirštame, kad, pakilus nuo sofos ir išėjus pro duris, mūsų laukia įdomus, įtraukiantis, džiaugsmą, o ne erzelį siūlantis pasaulis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Skaitytojas

Skaitytojas portretas
Ir? Jau matyt sitas veikejas sau dirva ruosiasi kokiam nors sporto VSI vadovaut. Jau privadovavo vandens keliu direkcijai ir t.t. Ot trintukas (pagal tu istaigu rezultatus).
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Pandemija padėjo atrasti savanorystę
    Pandemija padėjo atrasti savanorystę

    Europos Komisijos (EK) duomenimis, prieš kelerius metus savanoriška neatlygintina veikla padedant kitiems Lietuvoje užsiėmė tik 15 proc. gyventojų. Dabar nevyriausybinės organizacijos fiksuoja pandemijos metu išaugusį, savanoriauti p...

  • XXI a. vergovė
    XXI a. vergovė

    Darbo kodeksas vis laisvėja, o požiūris į nedirbančius gyventojus griežtėja. Ilgalaikiai bedarbiai, atsisakę dviejų darbo pasiūlymų, ne tik savo pašalpos nebegaus, bet ir nebebus valstybės draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). ...

    1
  • Už lango – marazmų snygis
    Už lango – marazmų snygis

    Kiekvienas Lietuvoje zylioja kaip moka. Štai visų stilistų stilistas jau lygina miestų eglutes: viena graži, apie kitą – nė žodžio, o į kaimietiškas net nepažvelgė. Koks yra esminis grožio kriterijus, niekas nežino, bet, prasid...

    7
  • Galimybių paso kaina
    Galimybių paso kaina

    Galimybių pasą (GP) pasiskiepijus galima gauti nemokamai. Visi kiti variantai kainuoja. ...

    17
  • Gyvenimas gerės
    Gyvenimas gerės

    Kai normalūs Europos klubai dar tik ruošiasi svarbiausioms sezono kovoms, Lietuvos futbolininkai ramiai pakuojasi daiktus skristi į Egiptą. Arba Turkiją. Ar dar kur nors, kur galėtų ekonominiu režimu praleisti ilgai lauktas atostogas. ...

    3
  • Plikledžio iššūkiai: kada traumos pripažįstamos darbinėmis
    Plikledžio iššūkiai: kada traumos pripažįstamos darbinėmis

    Kasmet iškritus pirmajam sniegui ir ledui padengus kelius bei šaligatvius padaugėja nelaimingų atsitikimų. Retas žino, kad pakeliui į darbą ir iš darbo patirtos traumos gali būti pripažintos kaip draudiminiai įvykiai, už kuriuos ...

    1
  • Veganui trūko meilės
    Veganui trūko meilės

    Diskusijų skatinimo ir politinio korektiškumo pritvinkusiame pasaulyje į žmogaus proto bei valios pastangomis sukurtus branduolinius ginklus dažniausiai žvelgiama priešiškai, tačiau šios masinio naikinimo priemonės turi ir sa...

    5
  • Civilizacijos sutemos
    Civilizacijos sutemos

    Senesnė už rašytinę istoriją, egzistavusi daugelyje kultūrų ir baisesnė už karą, turbūt yra tik vergystė. Šiandien, minint Tarptautinę vergovės panaikinimo dieną, tenka pripažinti, kad šios civilizacijos gėdos atsisakyta it...

    7
  • Ar daugiaaukštė stovėjimo aikštelė panaikins eismo bėdas Kauno centre?
    Ar daugiaaukštė stovėjimo aikštelė panaikins eismo bėdas Kauno centre?

    Prieš gerą mėnesį paskelbta, kad pačiame Kauno centre – tuščioje buvusio "Merkurijaus" kiemo vietoje – planuojama statyti 262 lengvųjų automobilių vietų daugiaaukštę stovėjimo aikštelę. Rangos darb...

    6
  • Olimpinė diplomatija
    Olimpinė diplomatija

    Pandemijos sukelta sporto kalendoriaus suirutė tęsiasi. Kitaip nei įprasta, per trumpesnį laiką, vienerius metus, būsime išgyvenę net dvi labai keistas olimpiadas. ...

    1
Daugiau straipsnių