Eilės metafizika

Metafizika – filosofijos terminas, apibrėžiantis mąstymo kryptį, kuri įsivyravo nuo viduramžių ir su pertrūkiais tęsėsi iki XX a. Tokiam filosofavimui būdinga nuostata, kad daiktinė ir žmogiškoji tikrovė yra nepakankama, ją reikia peržengti ir megzti santykį su dieviškumu ar, tęsiant Platono mąstymą, su idėjų pasauliu, kuris yra anapus mums įprastos regimybės. Metafizika – tai šios realybės įveikimas dėl aukštesnių tikslų ir patirčių.

Nuo pat praėjusio šimtmečio vidurio daugelis Lietuvos žmonių buvo pratinami prie eilių. Aukščiausią patyčių laipsnį okupacinės valdžios režimas pasiekdavo tada, kai pilietis norėdavo įsigyti naują automobilį ar gauti gyvenamąjį plotą. Tada įsijungdavo vertikalioji valdžios pozicija, parodanti, kad tas pageidaujantysis turto yra pačioje žemiausioje galios piramidės vietoje. Su panorusiu vairuoti ar gauti būstą būdavo galima daryti, ką tik nori: priversti stoti į komunistų partiją, už menką atlygį eiti tokias pareigas ar darbuotis tokiose įstaigose, kurios tam samdiniui neretai keldavo tiesiog egzistencinį šleikštulį.

Jei norime suprasti, kokiu sraigteliu sovietiniais metais buvo verčiamas žmogus, galime skaityti žymiojo rašytojo suicido Broniaus Radzevičiaus kūrybą, atskleidžiančią, kad tais laikais buvo galimos tik trys elgesio formos absurdo akivaizdoje: prasigerti, nusižudyti arba prisitaikyti. Nuo automobilių, butų ir kitų svarbesnių gyvenimo klausimų, kurie visada būdavo sprendžiami eilių forma (reikėdavo užpildyti paraišką ir būdavai įtraukiamas į eilę), visa ši tragikomedija nusileisdavo ir iki mažiau dramatiškų situacijų – nuolatinio stovėjimo minioje prie deficitinių prekių. Čia pažeminimas būdavo tiesiog rutininis.

Kaip elgtis eilėse, kad jos nepavirstų orumo praradimo ir patyčių vieta? Atsakymo variantai du: pasaulietiškasis ir krikščioniškasis.

Klystume, jei galvotume, kad, pasibaigus sovietiniams laikams, eilių tikrovė išnyko. Ne, ji be didelių sunkumų persikėlė ir į laukinio ar jau bręstančio kapitalizmo lietuviškąją erą. Kai prieš metus pasaulį ištiko pandemija, buvome pradėti mokyti laikytis socialinio atstumo. Kas šiandien prisimena prieš penkerius ar trejus metus mūsų blizgančiose maisto prekių parduotuvėse gautus niuksus iš asmens, stovinčio eilėje, už nugaros?! Turbūt tik posovietiniams žmonėms iki 2020-ųjų neegzistavo socialinio atstumo sąvoka. Tie (beveik visi), kurie yra lankęsi užsienio parduotuvėse, žino, kad ten atstumo eilėse dažniausiai būdavo laikomasi ir iki pandemijos. Vis dėlto net ir dabar, kai piliečiai jau prievarta atskiriami 2 m atstumu, bendrasis agresyvumas ir pyktis niekur nedingo – mažų konfliktinių situacijų gausu ir mūsų dienomis.

Kaip ir sovietmečiu, banalios parduotuvinės situacijos ir dabar persikelia į kur kas svarbesnes, gyvybines, sferas. Kai nuo to, kada pasiskiepysi nuo koronaviruso, priklauso tavo ir artimųjų gyvybė, virtualioji eilė tiksliai atkartoja visas okupacinio režimo meto eilių schemas ir elgesio formas: vieni grūdasi ir ginčijasi, ieško blato, kiti piktinasi, rėkia ir koneveikia visą pasaulį. Suprantama, eilė prie mandarinų ir eilė prie skiepų yra skirtingos svarbos ir reikšmės. Skirtumas dar ir tas, kad dabar valdžia neakivaizdžiai sprendžia, ne kur pilietis gyvens ar dirbs, bet ir tai, kokios svarbos yra jo sveikata ir gyvenimas.

Kaip elgtis eilėse, kad jos nepavirstų orumo praradimo ir patyčių vieta? Atsakymo variantai du: pasaulietiškasis ir krikščioniškasis. Pagal pirmąją versiją, tie, kurie organizuoja eilę, turėtų maksimaliai humaniškai ir jautriai elgtis su aptarnaujamais žmonėmis. Gerasis pavyzdys būtų lyg iš mažos Paryžiaus parduotuvėlės, kur pardavėja po vieno kliento apsipirkimo jau žino ir įsimena jo įpročius, ir kitą dieną užduoda klausimą: ar apsipirksite, kaip visada? Arčiau lietuviškosios realybės galėtų būti scena iš mažo miestelio parduotuvėlės, kur pardavėja pasiteirauja sūrelį perkančios senjorės, kaip laikosi jos anūkai. Stovint tokioje eilėje, turbūt niekam liežuvis nesiverčia ir rankos nekyla piktintis dėl eilėje sugaišto laiko – mandagus aptarnavimas nuginkluoja visus, įpratusius elgtis taip, kaip būdavo sovietmečiu prie ką tik atvežtos bananų dėžės. Pakantumas kitam – vienas pirmųjų žingsnių į bendrą nuostatą mylėti žmones.

Antroji pozicija suprantama kiek sunkiau ir verčia gręžtis į Šventojo Rašto tekstus, kurių dalį sudaro ir parabolinis pasakojimas apie vynuogyno darbininkų dieną. Vakare, kai visi vynuogių rinkėjai stovi eilėje prie atlygio, vienodą kiekį pinigų gauna ir dirbusieji nuo ryto, ir prisijungusieji tik popiet. Logika, švelniai tariant, atrodo keista. Vis dėlto esminė šio pasakojimo pamoka yra ta, kad ir eilės priešakyje atsidūrusieji, ir kantrieji ar net pažemintieji, esantys pabaigoje, prieš Dievą yra lygūs. Taigi, ši biblinė parabolė jau nurodo ne į poreikį iškęsti kitų žmonių norus ir ambicijas, o į nuolankumą, kuris garantuoja tai, kad visi, esantieji eilėje, gaus tai, ko jiems reikia. Ir visai nebūtina rodyti savo pranašumų, žeminti kitus, gudrauti ar kitaip bandyti skubinti tai, kas vis tiek įvyks.

Eilės metafizika – tai toks elgesys, kuris peržengia viską, kas būdinga sovietiniam paniekinančiam stovėjimui minioje prie apelsinų, stacionaraus telefono aparato, buto, automobilio, skiepų nuo bet kurio viruso. Eilės metafizika visam gyvenimui ir banaliems mūsų poreikiams suteikia gėrio, pasitikėjimo ne vien savo valia (kartais ją taip lengva palaužti), bet ir tuo, kas turėjo, turi ir turės įvykti. Žmogui duota savybė pačiam spręsti savo gyvenimo problemas ir sunkumus tikrai neturi virsti pykčio ir neapykantos formomis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Rusų turistai turėtų likti namie
    Rusų turistai turėtų likti namie

    Komo ežero pakrantėje didžiausias karas Europoje per pastaruosius 75 metus atrodo labai tolimas. Nerūpestingi, kosmopolitiški ir lengvai pinigus taškantys svečiai iš Rusijos būriuojasi baruose ir paplūdimiuose. Ten esama ir ukrainie...

  • Ukrainiečiai mokosi lietuvių kalbos: dirba kruopščiai
    Ukrainiečiai mokosi lietuvių kalbos: dirba kruopščiai

    Sumaištis ir sudėtinga situacija Ukrainoje daugeliui žmonių buvo naujas žingsnis į gyvenimą ir tikslas pradėti iš naujo savo kelią. Nekalbant apie tragiškus įvykius, kurie susiję su kiekviena šeima, skaudžius išgyv...

  • Elektros kainų pikai dar gali viršyti rekordus
    Elektros kainų pikai dar gali viršyti rekordus

    Po to, kai vakar elektros energijos kaina rinkoje šoktelėjo iki neregėtų aukštumų, Seimo Demokratų frakcijos narys Lukas Savickas kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ir Europos Komisiją (EK). Viešumoje pasigirdo kalbų, ...

    3
  • Atominė žodžio galia
    Atominė žodžio galia

    Didis prancūzų karvedys Napoleonas po visų savo gyvenimo pergalių ir praradimų pasauliui galiausiai paliko mažiausiai tris patentuotus dalykus – konjaką, tortą ir bepročius. Todėl specialiąją Kremliaus operaciją pavadinti "Napoleono pla...

  • Kaunietė siūlo Rusijos turistams įvesti privalomą Ukrainos rėmimo mokestį
    Kaunietė siūlo Rusijos turistams įvesti privalomą Ukrainos rėmimo mokestį

    Netylant kalboms, ar reikėtų Rusijos turistams riboti vizų išdavimą, kad jie laisvai negalėtų keliauti po Europą, kaunietė pasiūlė originalią idėją – iš Rusijos atvykusiems turistams įvesti privalomą Ukrainos rėmimo mokest...

  • Kelionei iš imperijos Šengeno vizos nereikia
    Kelionei iš imperijos Šengeno vizos nereikia

    Galima imperijos gyventoją išplėšti iš imperijos, tačiau imperijos iš jo neišplėši. Šis fenomenas keliauja Rusijos piliečio lagamine kartu su būtiniausiais daiktais. Imperinio ego dydis gali būti atvirk&s...

  • Nekaltumo prezumpcija: ką turime žinoti kiekvienas?
    Nekaltumo prezumpcija: ką turime žinoti kiekvienas?

    Nors ir sakoma, kad šiuolaikinis žmogus puikiai išmano savo teises, pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjo prof. Aurelijaus Gutausko, nekaltumo prezumpcija vis dar daugeliui lieka nesuprantama. Temą „Dar nekaltas, bet ...

  • Ministerija – mini isterija
    Ministerija – mini isterija

    Kai aplanko dvi naujienos, ištinka sutrikimas, kurią pirmiau paporinti. Nuostabią ar puikią? Gerą ar dar geresnę? Blogą ar visiškai prastą? Laimingą ar pragaištingą? Bet. Kad ir kaip blogai kas prasidėtų, mieliau, kad geriau pas...

    5
  • Dievo Motinos šventė – Žolinė
    Dievo Motinos šventė – Žolinė

    Kai Lietuvos darželiai pražysta gražiausiomis gėlėmis, sodai linksta nuo vaisių gausybės, rugpjūčio 15-ąją švenčiame Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmę, Žolinę. ...

    12
  • Antoškos ir trali vali
    Antoškos ir trali vali

    Besivejantieji ilgojo Žolinės savaitgalio traukinį šaukia SOS – gal turite kokią nakvynės vietą prie jūros? „Booking“ iššluotas, o likučiai jame panašūs į kliedesius. Šį šeštadienį ...

    16
Daugiau straipsnių