Quantcast

E. Lucasas: Rusija pralaimi karą – pasiruoškite pasekmėms

Vladimiras Putinas negali laimėti. Bet Ukraina gali. Vieninteliai klausimai – kada, kokia kaina, kokiu mastu ir kas nutiks po to. Toks yra verdiktas po septynių mėnesių kruviniausio ir destruktyviausio karo, kokį Europa yra patyrusi nuo 1945-ųjų. Ukrainos kariuomenė jau yra didesnė ir efektyvesnė už Rusijos. Ji stiprėja su kiekviena diena. Kremliaus ginkluotosios pajėgos, demoralizuotos (tiesiogine prasme) dėl blogo vadovavimo, nevykusio planavimo ir prastos logistikos, byra mūsų akyse.

Netikėkite vien mano žodžiu. Pažvelkite į Rusijos pokalbių laidas, Kremliaus propagandos mašinos ruporus. Dabar niekas jau netiki, kad tai tėra „specialioji karinė operacija“. Žodis „karas“, kažkada buvęs tabu, tose laidose skamba nuolat. Pastarojo meto karinės nesėkmės irgi atvirai aptarinėjamos. Paprašytas paaiškinti, kodėl buvo prarastas logistikos centras Lymanas, buvęs Rusijos pietinės karinės apygardos vado pavaduotojas Andrejus Guruliovas, kadaise garsėjęs pompastiškais pareiškimais, kaltino „nuolatinį melą“ visais lygiais nuo apačios iki pat viršaus. Po kelių sekundžių nutrūko ryšys su juo per „Skype“.

Valstybinės televizijos politikos skyriaus redaktorius Maksimas Jusinas sakė: „Sunku ginčytis su svajotojais, gyvenančiais savo pasaulyje“. Tai skamba kaip vos užmaskuotas puolimas prieš V. Putino kliedesius. Nesutapus realybei karo lauke ir politiniams tikslams, Rusijos lyderis raižo geopolitinius viražus. Jis tvirtina aneksavęs teritoriją, iš kurios jo pajėgos galvotrūkčiais traukiasi.

Atsižvelgiant į visa tai, neatidėliotinas prioritetas yra parama Ukrainai. Rusija gali padaryti ir padarys dar daugiau siaubingos žalos jos žmonėms ir infrastruktūrai. Tačiau praėjusį savaitgalį per vieną renginį Londone su savo sena drauge Anne Applebaum diskutavome, kad atsakymas yra aiškus: Warreno Zevono žodžiais, „siųskit pinigus, ginklus ir teisininkus“. Pinigai stabilizuos Ukrainos ekonomiką. Ginklai atneš pergalę. O teisiniai skundai paralyžiuos Kremliaus karo mašiną. Žinome, ką daryti. Tiesiog turime to imtis.

Daug sudėtingesnis klausimas – kas bus toliau. V. Putinas gali neišgyventi pralaimėjimo kovos lauke. Tačiau Rusijos kleptokratinis imperialistinis režimas yra daug gyvybingesnis už bet kokį asmenį. Aš labai nerimauju, kad poputiniška chunta apmaus Vakarus, pasiūliusi „perkrauti“ santykius mainais į paliaubas Ukrainoje ir dujų tiekimo atnaujinimą. Teisingas atsakymas čia bus tvirtas „ne“. Vienintelis priimtinas taikos variantas privalo apimti reparacijas, teismus dėl karo nusikaltimų, neginčijamą NATO narystę Ukrainai ir okupuotų teritorijų sugrąžinimą. Jei Ukrainos lyderiai nori kažko kito, tai yra jų prerogatyva. Tačiau Vakarai neturėtų būti verčiami pritarti Rusijos darbotvarkei.

Jau seniai reikėjo Vakarų strategiją orientuoti į mūsų sąjungininkių, esančių priešakinėse linijose, poreikius ir rūpesčius. Tris dešimtmečius Vašingtone, Briuselyje, Berlyne ir kitur sprendimus priimantys asmenys per daug laiko praleido nerimaudami dėl Rusijos ir rusų ir per mažai – galvodami apie šalis, kurios geriausiai pažįsta savo milžinišką kaimynę ir labiausiai nukentėjo nuo jos vykdyto niokojimo. Nuo 1991-ųjų ukrainiečiai (ir čečėnai, kartvelai bei kiti) skaudžiai sumokėjo už milžinišką Vakarų strategijos dėl Rusijos nesėkmę. Ji nebuvo demokratija, net ir apsimestinė. Iš tikrųjų ji buvo imperija.

Dabar mums reikia naujos strategijos. Ji privalo būti pritaikyta reaguoti į daugybę galimų baigčių:

- Lėtai Putino eros pabaigai arba greitam jo pasitraukimui.

- Iš pažiūros sklandžiam arba chaotiškam valdžios perdavimui.

- Norui (nors ir paviršutiniškam) suartėti su Vakarais arba sustiprėjusiam priešiškumui.

- Išcentrinėms jėgoms, ardančioms Rusiją, arba bandymui jėga atkurti centrinę kontrolę.

Atsakymų aš nežinau, nors ir bandau juos sugalvoti. Tačiau svarbiausi turėtų būti kuklumas dėl mūsų gebėjimo numatyti ar nulemti įvykius Rusijoje ir ryžtas ginti savo sąjungininkus.


Šiame straipsnyje: Edward Lucaskaras Ukrainojepralaimi karą

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    6
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių