Seimas mėgina priimti Pilietybės įstatymo pataisas, kuriomis būtų įteisinta galimybė išlaikyti Lietuvos pilietybę visiems asmenims, tapusiems kitų ES ir NATO šalių piliečiais.

Demagogiški argumentai

Įstatymo pataisos svarstomos moralinio ir psichologinio spaudimo Seimui sąlygomis, pasitelkiant atvirą demagogiją, šiurkščiai iškraipant svarstomo klausimo esmę ir klaidinant visuomenę.

Visuomenei atkakliai peršama mintis, jog galimybė išsaugoti dvigubą pilietybę padėtų išlaikyti svetur išvykusių asmenų ryšį su Tėvyne ir net tautinį tapatumą.

Demagogiškai teigiama, kad kitos valstybės pilietybę pasirinkę, bet formaliai Lietuvos pilietybę turintys asmenys galėtų būti naudingesni savo tautai ir valstybei.

Šalies visuomenė yra sąmoningai apgaudinėjama melagingai teigiant, jog dvigubos pilietybės įteisinimas yra visuotinai paplitusi ir kone masinė tarptautinė praktika, nors iš tikrųjų tokią pilietybę ribotai toleruoja tik kai kurios šalys. Tačiau ir jose masinė dviguba pilietybė, visiškai atsaistyta nuo bet kokių asmens įsipareigojimų valstybei, įstatymiškai nėra skatinama.

Rastųsi nelygybė

Dvigubos pilietybės masinis įteisinimas nepriimtinas dėl moralinių, politinių, teisinių ir socialinių priežasčių. Įteisinus dvigubą pilietybę rastųsi dvi nelygiaverčių Lietuvos piliečių kategorijos: asmenys, nuolatos vykdantys valstybės piliečio pareigas, ir asmenys, faktiškai besinaudojantys tik valstybės piliečio teisėmis. Neretai pateikiamas argumentas, kad tokie asmenys taip pat padeda savo valstybei materialiai remdami čia gyvenančias šeimas ir artimuosius, yra niekinis, nes tą patį daro ir šalyje gyvenantys piliečiai, kurie savo valstybei dar moka ir mokesčius. Savanoriška ir privati išvykusiųjų materialinė parama savo šeimoms ir nuolatinis privalomas pareigų savo valstybei vykdymas yra visiškai skirtingos ir net nelygintinos asmens ryšio su valstybe formos.

Antrąją, "atsarginę" Lietuvos pilietybę turintys asmenys išsaugotų politines teises, tarp jų – balsavimo teisę. Tokios teisės turėjimas reikštų, kad svarbiausius valstybės gyvenimo klausimus spręstų ir sprendžiamojo balso teisę turėtų ne tik joje nuolatos gyvenantys piliečiai, bet su valstybe menkai susiję, realiai jai niekuo neįsipareigoję ir nuo jos reikalų faktiškai atitrūkę asmenys.

Juridiškai įtvirtinus dvigubą pilietybę, būtų šiurkščiai pažeisti pamatiniai teisinės valstybės principai. Būtų neįmanoma realiai įgyvendinti visų piliečių lygiateisiškumo principo, nes tokį lygiateisiškumą būtų įmanoma laiduoti tik nepagrįstai privilegijuojant kitos šalies pilietybę turinčius asmenis. Teisės, kuriomis naudotųsi piliečio pareigų nevykdantys asmenys, galėtų egzistuoti ir būti įgyvendinamos tik kaip nepelnytos privilegijos, diskriminuojančios šalyje nuolat gyvenančius ir visas pareigas valstybei vykdančius piliečius.

Ginklas valstybei griauti

Dvigubos pilietybės įteisinimas lėtintų ir stabdytų Lietuvos valstybės ekonominę ir socialinę raidą, nes tokiai pilietybei tapus masiniu reiškiniu, politikams ir valdžios institucijoms atsivertų plačios galimybės laisvai manipuliuoti statistika. Formalių piliečių gausa leistų paslėpti ir toliau ignoruoti šalyje susikaupusias ekonomines ir socialines problemas, lemiančias didžiulę šalies gyventojų emigracijos spartą ir mastą.

Priešingai negu tikimasi ir žadama, galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, pasirinkusiems kitos valstybės pilietybę, ne stiprintų išeivių ryšius su Tėvyne, bet taptų galingu tautinę ir valstybinę sąmonę griaunančiu veiksniu. Norimos priimti Pilietybės įstatymo pataisos iš tikrųjų grindžiamos paslėpta nuostata, kad nacionalinė valstybė mūsų laikais yra tapusi atgyvena, o piliečio ryšys su ja neturi būti kaip nors įpareigojantis. Siekiama teisiškai legitimuoti nuosekliai diegiamą ir plintančią nuostatą, jog savo valstybės pilietybės savanoriškas atsisakymas yra nereikšmingas veiksmas, negalintis turėti jokių realių moralinių, politinių ir teisinių padarinių turėtos pilietybės savanoriškai išsižadėjusiam asmeniui. Priėmus įstatymo pataisas būtų toliau ardoma ir taip smarkiai sunykusi daugelio Lietuvos piliečių teisinė ir politinė sąmonė ir dar labiau būtų pakirsta pati lojalumo savo valstybei samprata.

Tokias įstatymo pataisas, kurias priėmus dviguba pilietybė taptų masiniu reiškiniu, laikome pragaištingomis tautos ir valstybės ilgalaikių interesų požiūriu.

P.S. Pareiškimas spausdinamas sutrumpintas.