Sukilėlių šturmas Tailande. Nežabotas vandalizmas Graikijoje. Romiųjų islandų įtūžis. Ekonominio nuosmukio ir valstybių bankrotų išgąsdinti žmonės nutrūksta nuo grandinių. Ar išlaikys jos lietuvius?

Pasidavė emocijų proveržiui

Pastarųjų dienų įvykiai atskleidė bauginamą tiesą: įsižiebusi agresijos kibirkštis socialinio nepasitenkinimo ir taip jau prislėgtoje visuomenėje gali perpildyti žmonių kantrybės taurę.

Paskutiniu lašu joje graikams tapo policininkų ir jaunimo konfliktas, baigęsis kraujo praliejimu. Penkiolikmečio žūtis nuo pareigūno kulkos Graikijoje sukėlė chaosą.

Agresyviai nusiteikusių jaunuolių susirėmimai su riaušių policija šalį nugramzdino į dar gilesnę duobę. Žmonių siautėjimas ir nuožmus vandalizmas Graikijos gatvėse nustelbė net ilgai planuotą visuotinį streiką, per kurį graikai liejo nepasitenkinimą, nesutikdami su vyriausybės siūloma pensijų reforma.

Po kelių dienų maišto ir panikos žurnalistų paklausti, prieš ką protestuoja, žmonės tik trūkčiojo pečiais. Tikrąsias priežastis jie jau užmiršo. Žmones tiesiog įtraukė visuotinis emocijų proveržis – gaivališkas, niokojantis, begalvis.

Jaustis ramiems naivu?

Vis dar prisimename įvykius Tailande. Neišblėsta ir Islandijos pavyzdys. Neįtikima, bet tai jau faktas: susidūrę su finansiniais sunkumais skandinavai, taikaus ir ramaus būdo šiauriečiai, kūlė bankų langus.

Apie įtampos atoslūgį kalbėti anksti. Ji nebent augs. Kaip su iškilusiais ekonominiais ir socialiniais sunkumais dorosimės mes? Ar negresia situacija, kai iš esmės menkas, bet neadekvatus įvykis galėtų iš vėžių išmušti net nuolankaus charakterio lietuvį? Ar yra žiežirba, kuri užvirintų mūsų kraują?

Jaustis ramiems naivu, jei nuogąstauja net aukščiausi šalies vadovai. Antradienį netikėtai sušauktame pasitarime jie aptarinėjo galimas grėsmes. Pareigūnai ir saugumo vadovai svarstė iššūkius Lietuvos politiniam ir visuomeniniam gyvenimui, jei kiltų "nestandartinės, krizinės situacijos".

"Turime turėti nuo plano A iki Ž, jeigu padėtis klostytųsi vienaip ar kitaip", – po susitikimo kalbėjo premjeras Andrius Kubilius.

"Ekonominės krizės sąlygomis Lietuvoje gali kilti socialinių neramumų, panašių į tuos, kurie krečia Tailandą ar Graikiją, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą prognozavo vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. – Krizės laikotarpiu visi ieško pinigų, taip pat ir nusikaltėliai. Pasižiūrėkime dabar vien į bankomatų plėšimus. Tai viena medalio pusė. Kita – galimi socialiniai neramumai."

Revoliucija vandens stiklinėje

Filosofas, aktyvus visuomenės veikėjas Leonidas Donskis abejoja, kad lietuviai užtvindytų gatves ar imtų kelti riaušes.

"Kitaip nei graikai, neturime demonstracijų ir manifestacijų tradicijos. Ši kultūra klesti Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, kur veikia labai stiprūs kairuoliškų pažiūrų sąjūdžiai. Neužmirškime, kad Graikija patyrė gana smarkų fašistinį režimą, kai aplinkui jau buvo įsigalėjusi demokratija. Turiu omenyje "juodųjų pulkininkų" valdymą po Antrojo pasaulinio karo.

Tą patį matome Italijoje po Benito Mussolini, Ispanijoje po Francisco Franko. Kairiosios politinės jėgos ten reiškia ne tą patį ką Lietuvoje, nes pas mus komunistų partija yra žudikų sinonimas", – kalbėjo L.Donskis.

Protesto šaknų lietuviai neturi. "Mes mėgstame audringas televizijos akcijas, labiau primenančias revoliuciją vandens stiklinėje. Iki visą visuomenę persmelkiančių protesto judesių mums dar toli", – pabrėžė L.Donskis.

Padėtis nebus nevaldoma

Nors žmonėms įtampos į valias, auga nedarbas, gyvenimo lygis smunka, karo nusikaltėlių elgesį primenantiems veiksmams Lietuvos gatvėse esą nėra pagrindo.

"Šių dalykų viešas diskutavimas man iš esmės kelia nerimą ir nuostabą. Nesuvokiu, kam ruošiasi mūsų politinis elitas. Jei kalbama apie vieną kitą protestą, tai atleiskite, aš čia nematau jokio valstybės pamatų griovimo. Tai civilizuota žmonių teisė reikšti nepritarimą. Visai kas kita, kai padėtis tampa nevaldoma. Tačiau Lietuvoje tokių dalykų nėra buvę ir nebus, jei nepradėsime sąmoningai jų provokuoti", – įsitikinęs filosofas.
Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu valstybė kaip niekada turi rūpintis teisėsaugos būkle ir policijos reforma. Būtina kurti policijos pareigūnų orumo nežeminančias gyvenimo ir darbo sąlygas, kovoti su korupcija šioje srityje.

"Tai būtų kur kas veiksmingiau, nei kurpti apokaliptinius scenarijus ir vaizduoti, kad šalis pasiekė pavojingą ribą. Nusifantazuoti galima visada, bet kur kas svarbiau stiprinti civilizuoto gyvenimo pamatus", – akcentavo L.Donskis.

Nesugniaužtas protesto kumštis

Įvykiai Graikijoje istoriko profesoriaus Egidijaus Aleksandravičiaus nestebina. Tačiau išgirdęs, kad net romieji islandai per krizę griebėsi riaušių, jis buvo priblokštas.

"Jei islandai pratrūko, lietuviai irgi būtų pajėgūs tai padaryti. Galimybė, kad mestumėmės į destruktyvias akcijas, tikėtina. Bet tam neteikčiau daug reikšmės, ji tikrai neparodo garantuotos perspektyvos", – sakė E.Aleksandravičius.

Istorikas atkreipė dėmesį, kad lietuvių charakterio tyrinėtojai ne kartą juokėsi iš mūsų menko įkarščio ginant savo interesus. Pasigendama profesinių sąjungų, kurios gebėtų išvesti žmones net į darnias demonstracijas.

"Pats ne kartą rašiau, kad lietuviai protestuoja kojomis. Užuot gynę teises prieš naujųjų kapitalistų savivalę, jie emigruoja, nutekindami protesto energiją. Išreiškia ją nebent purviniausiuose komentaruose internete, iškeikdami savo kraštą. Mums neužtenka drąsos iškelti protesto kumštį gatvėje", – lietuvio charakterio portretą piešė E.Aleksandravičius.

Jo manymu, jei riaušių, automobilių deginimo ir vitrinų daužymo banga kiltų visoje Vidurio ir Rytų Europoje, lietuviai į ją įsilietų bene paskutiniai.
"Esame iš esmės asocialūs, nedalyvaujame pilietinės visuomenės organizavime", – kalbėjo E.Aleksandravičius.

Tarnybos yra – tereikia komandos

Gydytojas psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis įsitikinęs, kad lietuviai nėra tauta, besivienijanti agresijai.

"Prisimenu Rusijos bankų krizę. Anuomet žmonės tiesiog sulindo į savo narvelius, kuriam laikui nurimo, nieko ypatinga nedarė – sunkmetį bandė pralaukti, tyliai prakęsti. Tie, kuriems buvo itin blogai, pradėjo gerti. Bet tai buvo daroma individualiai, o ne grupėmis", – prisiminė E.Laurinaitis.

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovė spaudai Danutė Daunoravičiūtė svarstyti galimo lietuvių elgesio sunkmečiu nebuvo linkusi. Tačiau pabrėžė, kad prie policijos yra saugumo tarnyba, kurios viena pagrindinių funkcijų – riaušių malšinimas.

Be to, policija turi specializuotų padalinių, kurie rūpintųsi viešosios tvarkos įvedimu, užklupus masiniams neramumams.

"Šiandien pajėgos pakankamos. Jos yra profesionalios, efektyvios ir geba operatyviai veikti ekstremaliose situacijose", – užtikrino D.Daunoravičiūtė.

Mintys apie nebaudžiamumą

Prieš savaitę paskelbęs, kad sumažinus finansavimą Lietuvos policijos sistemai gali grėsti etatų mažinimas, trečiadienį naujasis vidaus reikalų ministras R.Palaitis jau tvirtino, kad atleidžiant eilinius pareigūnus taupoma nebus.

D.Daunoravičiūtė neslėpė mananti, kad pareigūnų etatų karpymas nebūtų naudingas nei valstybei, nei žmonių saugumui.

"Prognozuojame, kad finansinių nepriteklių laikotarpiu turtinių nusikaltimų statistika išaugs. Pirmiausia pasipils vagystės ir plėšimai. Dar daugiau – tai jau vyksta", – tendencijas nušvietė Policijos departamento atstovė.

Pernai departamentas džiaugėsi, kad turtinių nusikaltimų sumažėjo. Šiemet jau pastebimas jų šuolis į viršų.

"Prognozės nieko gera nežada. Iš parduotuvių vagiamas maistas. Silpninti policijos pajėgas būtų klaida. Šiuo periodu negalima daryti nieko, kas leistų bent vieno žmogaus galvoje gimti minčiai apie nebaudžiamumą. Visi turi žinoti, kad nusikaltus išsisukti nepavyks", – kalbėjo D.Daunoravičiūtė.