Quantcast

Didžiųjų lūkesčių dešimtmetis

Jau daugelį dešimtmečių kovotojų su kapitalizmu ir šiuolaikine vartotojiška visuomene gretose sklando legendos apie ateisiančią Paskutinio išbuožinimo dieną. Jos metu Vladimiro Iljičiaus (1870–1924) iškamša, gulinti Raudonojoje aikštėje, prisikels, suburs savuosius sekėjus ir leisis į paskutinį lemiamą Kūjo ir pjautuvo žygį – auklėti buržuazinių reakcionierių.

Tikima, jog po šios lemtingos kovos išauš lygybės bei darnos era. Visi bus lygūs ir visko gaus iš valdžios už dyką, mat iš vienų bus paimama pagal galimybes ir pagal poreikius atiduodama kitiems. Naujai užgimęs žmogus šlovins šią santvarką ir melsdamasis lenksis Maskvos bei Pekino pusėn, o Centro komiteto šventikai jam kartos: "Yra tik vienas dievas – Filipas Bedrosovičius, o balalaikininkas Volodia – jo pranašas."

Ne vienas Siono išminčių protokolų autentiškumu neabejojantis intelektualas tikėjo, jog ši didinga akimirka, nuvesianti visą žmoniją į šviesų socialistinį rytojų, ateis būtent XXI a. 2-ąjį dešimtmetį.

Didelės viltys buvo dedamos į 2012-uosius (kuriais baigėsi Čiukčių kalendorius) bei Nibiru planetą (kaip tik tuo metu turėjusią praryti Žemę), o ne vienas šviesuolis ne tik nekantriai laukė didingų ir sukrečiančių įvykių, bet ir pats stengėsi juos įžiebti.

Šokantys ir teniso kamuoliukais žongliruojantys gėlių vaikai bandė okupuoti Volstritą, Tamplierių ordino riteriu pasiskelbęs norvegas iššaudė kairiųjų vasaros stovykloje besiilsinčius vaikus, o Londone ir kituose Anglijos miestuose paaugliai pradėjo parduotuvių plėšimo akciją. Tuo esą buvo protestuota prieš "policijos rasizmą", mat britų policininkai prilupo (o gal nušovė?) juodaodį narkotikų prekeivį.

Tarsi to būtų negana, apsireiškė pranašas Julianas Paulas (1971), savo laiške wikiliksiečiams bylojantis šventą tiesą: "Negera negera Amerika." Kitas apaštalas Edwardas Josephas (1983) jam pritarė gospelo maniera giedodamas: "Labai labai negera."

Beveik tuo pat metu pozityviai prasidėjęs ir daug vilčių teikęs Arabų pavasaris sustojo Sirijoje, kurioje pavirto pragaištingu karu tarp vietinio diktatoriaus, jo valdomų žmonių ir islamo fundamentalistų. Paraleliai Maskvos monarchas (1952), kerštaudamas dėl nuversto savo satrapo Ukrainoje, pradėjo kone atvirą agresiją prieš drąsią ukrainiečių tautą. Jo siųsti žalieji žmogeliukai netgi okupavo Ukrainos Krymo pusiasalį, o Donbase rezidavę Kremliaus kretinai (veikiausiai netyčia) numušė Malaizijos oro linijų lėktuvą.

Minėti islamo fundamentalistai buvo be galo nedori. Europoje ir JAV prasidėjo įvairiausi susišaudymai bei kiti teroro aktai. Itin baisios žudynės vyko 2015 m. Prancūzijoje, tačiau tiek profesionaliai organizuotų atakų, tiek "vienišų vilkų" siautėjimo neišvengė ir kitos valstybės. Daugelis intelektualų ir wikiliksiečių klausė: "Kam tai naudinga?" (lot. Cui bono?) ir pirštu bedė į verslininką George‘ą Sorosą (1930) bei masonus.

Nepasiteisinus 2012-ųjų lūkesčiams ir nepasirodžius Nibiru planetai, didžiosios viltys buvo sutelktos į 2016-uosius. Buvo tikima, kad tais metais JAV prezidentu tapęs trečios kartos milijonierius Donaldas Johnas (1946) susitars su Kremliaus vyr. balalaikininku. Viltasi, kad kartu jie pasidalys pasaulį ir Europą, o Donaldas dar ir įves totalitarinę diktatūrą JAV bei izoliuos jas nuo visos žmonijos, leisdamas Volodiai daryti, ką anas nori.

Taip pat daug vilčių dėta į tais pačiais metais Didžiojoje Britanijoje vykusį referendumą. Intelektualai ir wikiliksiečiai tikėjo, jog Vakarų demonstruojamas demokratinis ir liberalus įvaizdis tėra fasadas, už kurio slepiasi supuvusi ir nebeveikianti sistema. Manyta, jog užteks vos vieno referendumo ir prasidės grandininė reakcija.

Tačiau ir čia laukiantieji turėjo susitaikyti su karčiu nusivylimu. Netikėtai tapo aišku, jog Donaldas visai ne Adolfas (1889–1945), ne Josifas (1878–1953) ir net ne Ernesto (1928–1967). Savo charakteriu jis artimesnis Romos imperatoriams Kaligulai (12–41) ir Neronui (37–68) – ekscentriškas, ne kiekvienam priimtinas, bet savaip žavus ir mielas.

Taip pat paaiškėjo, jog ir Europos Sąjunga anaiptol ne SSRS, o jos lyderiai nėra paskendę savo silpnaprotystėje kaip Leonidas Iljičius (1906–1982). Jie taip pat nėra bailūs kaip Michailas Sergejevičius (1931), kuris visada vadovavosi taisykle: "Taip daryti negalima, bet velniai nematė, bandykit, gal kas nors išeis."

Prasidėjus Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos lyderių deryboms dėl skyrybų, visas Briuselio blokas parodė iki tol neregėtą politinį ir diplomatinį šiurkštumą, o alkoholizmu ir paleistuvyste kaltintas Jeanas-Claude‘as Junckeris (1954) aiškiai pademonstravo, jog gali būti labai piktas, kai to nori.

Ech, jeigu tik ES galvos taip kalbėtų su Pekino ir Maskvos agresoriais, užuot kaskart po "naujokėlio" ir polonio arbatėlės eilinio seanso reiškę "gilų susirūpinimą", turėtume visiškai kitokį, kur kas pozityvesnį pasaulį.

Kuo dar pasižymėjo praėjusieji dešimt metų? Socialiniais interneto tinklais. Per šį dešimtmetį  "Facebook", "Instagram" ir kitos "suartinti turinčios" virtualaus pasaulio svetainės išgyveno savo pakilimą, aukso amžių ir nuosmukį.

Daugelis socialinių tinklų kilimą lygino su knygų spausdinimo mašinos, radijo, televizijos atsiradimu ir prognozavo, kad netolimoje ateityje narciziški idiotai, kiekviename sakinyje po du kartus vartojantys asmeninius įvardžius (aš, manęs, mano), pakeis įprastą žiniasklaidą.

Taip pat daug kalbėta apie dirbtinį intelektą, seksualinį priekabiavimą, netikras naujienas (fake news) ir visuotinį atšilimą. Dešimtmečiui baigiantis, kovotojai su klimato kaita netgi atrado savo šventąją, į Nadeždą Konstantinovną (1869–1939) panašią, piktumu ISIS teroristui nenusileidžiančią Švedijos mergaitę Gretą (2003).

Veikiausiai ne vienas marginalas, nuviltas neatėjusios nekenčiamo pasaulio pabaigos, savęs klausė: "Kokia visų šių baisių įvykių ir reiškinių prasmė? Ar ji apskritai yra?"

Norint rasti atsakymus į šiuos klausimus būtina palaukti ir pasižiūrėti, kas bus toliau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

pamenu

pamenu  portretas
Kažkas buvo balzamavęs ir plebėjams rodyti išstatęs savo "Atlanto nugalėtojų" mumijas kol 2 PK metu potvynis mumijas supūdė, bet juk tai nepatogi istorija :)

Cha cha cha

Cha cha  cha  portretas
Linksmas ir įdomus rašinys. Galima nebent papildyti žodžiu NESIBAIGIANTIS didžiųjų lūkesčių dešimtmetis „homo sovietikams“ ir kitiems kovotojams su supuvusiais kapitalistiniais Vakarais.

vijole

vijole portretas
Valio ! Zurnalistui! Labai idomus [riebus!!]]straipsnis,,Dar neteko nusivilti ,,Su karciu jumoru[[kad net tikutiniams "ufonautams" susuko pilviukus]] Puikus straipsnis Tai ir jumoras ,ir karti tiesa --ten ,lyg veidrodyje----mes,,,mes
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

  • Strateginė migla
    Strateginė migla

    Agresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...

  • E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką
    E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką

    Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...

  • Willkommen in Litauen
    Willkommen in Litauen

    Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...

    18
  • Kur eina karavanas?
    Kur eina karavanas?

    Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...

    16
  • Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?
    Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?

    1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...

    11
  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    5
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    8
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
Daugiau straipsnių