Quantcast

Dėl antikinio meno kūrinių importo į ES ribojimo

Dabar vyksta karštos diskusijos dėl dar pernai Europos Tarybos (ET) patvirtintą pasiūlymą įgyvendinančių teisės aktų, reglamentuojančių antikinio meno importą į ES.

2018 m. gruodžio 11 d. ET patvirtino Pasiūlymą Europos Parlamento ir ET reglamentui dėl kultūros paveldo prekių importo. Šiame siūlyme numatyta įvesti importo iš trečiųjų šalių į ES licencijas įvairioms kultūros paveldo prekėms, ypač archeologiniams radiniams. Siūlymas grindžiamas terorizmo finansavimo prevencija – neva teroristinės organizacijos gauna finansavimą netesėtai parduodamos antikinio meno objektus. Toks pasiūlymas, jei būtų įgyvendintas, iš esmės paralyžiuotų prekybą antikinio meno objektais ES, nes dauguma jo reikalavimų šių objektų importui yra sunkiai įgyvendinami arba jų įgyvendinti apskritai neįmanoma. Tuo labiau kad diskusijų dėl minėto teisės akto metu įvairios antikinio meno pardavėjus vienijančios organizacijos įrodė, kad jokia terorizmo finansavimo grėsmė per prekybą antikinio meno objektais ES iš viso neegzistuoja. Tą patį patvirtino ir ES atlikta analizė. Tačiau, nepaisant to, pasiūlymas buvo priimtas, nors dėl aktyvaus IADAA ("International Association of Dealers in Ancient Art"), ADA ("Antiquities Dealers’ Association") ir CINOA ("The international federation of dealer associations") dalyvavimo patys absurdiškiausi ribojimai buvo eliminuoti.

Išlaikykime sveiką protą reglamentuodami šimtmečių tradicijas turinčią sritį.

Natūraliai kyla klausimas – kam reikalingi betiksliai apribojimai, beveik nužudantys milijardinį ekonominės veiklos sektorių, neva kovojantys su neegzistuojančia grėsme?

Šiuo metu tokios ES šalys, kaip Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Belgija ir kt., gali drąsiai būti laikomos pasauliniais antikinio meno prekybos centrais. Čia veikia didžiausi ir garsiausi aukcionai, antikinio meno galerijos, agentai. Prancūzams iki šiol priklausė prestižinis "Christie‘s" aukcionas, neseniai prancūzai įsigijo kitą prestižinį aukcioną – "Sotheby‘s". Tad ES, be abejonės, yra šios dešimtmilijardinės rinkos epicentras.  ES institucijos, užuot sudariusios sąlygas šiam verslui gyvuoti ir plėsti, siekia priimti jį varžančius sprendimus. Be abejo, tai naudinga JAV, Šveicarijai ir kitoms ne ES šalims, nes jos jau seniai konkuruoja su ES antikinio meno rinkoje. Tad kam naudingus sprendimus siekia priimti ES institucijos: savo rinkai ir verslininkams ar jų konkurentams?

Laisvas prekių judėjimas – viena iš kertinių ES idėjų ir teisnių normų. Antikinio meno kūriniai – ne išimtis. Kodėl reikia nusižengti šiam principui ir pakirsti šimtmečius siekiančių Europos kolekcionavimo tradicijų šaknis? Kodėl 500 mln. ES gyventojų reikia užkirsti galimybę prisiliesti prie antikos meno šedevrų, gilinti žinias ir domėtis istorija? Ar mums reikia, kad lankytojai plūstų ne į mūsų, o į JAV, Kinijos ar Australijos muziejus? Turbūt ne. Todėl išlaikykime sveiką protą reglamentuodami šimtmečių tradicijas turinčią sritį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    8
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
Daugiau straipsnių