Dėl antikinio meno kūrinių importo į ES ribojimo

Dabar vyksta karštos diskusijos dėl dar pernai Europos Tarybos (ET) patvirtintą pasiūlymą įgyvendinančių teisės aktų, reglamentuojančių antikinio meno importą į ES.

2018 m. gruodžio 11 d. ET patvirtino Pasiūlymą Europos Parlamento ir ET reglamentui dėl kultūros paveldo prekių importo. Šiame siūlyme numatyta įvesti importo iš trečiųjų šalių į ES licencijas įvairioms kultūros paveldo prekėms, ypač archeologiniams radiniams. Siūlymas grindžiamas terorizmo finansavimo prevencija – neva teroristinės organizacijos gauna finansavimą netesėtai parduodamos antikinio meno objektus. Toks pasiūlymas, jei būtų įgyvendintas, iš esmės paralyžiuotų prekybą antikinio meno objektais ES, nes dauguma jo reikalavimų šių objektų importui yra sunkiai įgyvendinami arba jų įgyvendinti apskritai neįmanoma. Tuo labiau kad diskusijų dėl minėto teisės akto metu įvairios antikinio meno pardavėjus vienijančios organizacijos įrodė, kad jokia terorizmo finansavimo grėsmė per prekybą antikinio meno objektais ES iš viso neegzistuoja. Tą patį patvirtino ir ES atlikta analizė. Tačiau, nepaisant to, pasiūlymas buvo priimtas, nors dėl aktyvaus IADAA ("International Association of Dealers in Ancient Art"), ADA ("Antiquities Dealers’ Association") ir CINOA ("The international federation of dealer associations") dalyvavimo patys absurdiškiausi ribojimai buvo eliminuoti.

Išlaikykime sveiką protą reglamentuodami šimtmečių tradicijas turinčią sritį.

Natūraliai kyla klausimas – kam reikalingi betiksliai apribojimai, beveik nužudantys milijardinį ekonominės veiklos sektorių, neva kovojantys su neegzistuojančia grėsme?

Šiuo metu tokios ES šalys, kaip Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Belgija ir kt., gali drąsiai būti laikomos pasauliniais antikinio meno prekybos centrais. Čia veikia didžiausi ir garsiausi aukcionai, antikinio meno galerijos, agentai. Prancūzams iki šiol priklausė prestižinis "Christie‘s" aukcionas, neseniai prancūzai įsigijo kitą prestižinį aukcioną – "Sotheby‘s". Tad ES, be abejonės, yra šios dešimtmilijardinės rinkos epicentras.  ES institucijos, užuot sudariusios sąlygas šiam verslui gyvuoti ir plėsti, siekia priimti jį varžančius sprendimus. Be abejo, tai naudinga JAV, Šveicarijai ir kitoms ne ES šalims, nes jos jau seniai konkuruoja su ES antikinio meno rinkoje. Tad kam naudingus sprendimus siekia priimti ES institucijos: savo rinkai ir verslininkams ar jų konkurentams?

Laisvas prekių judėjimas – viena iš kertinių ES idėjų ir teisnių normų. Antikinio meno kūriniai – ne išimtis. Kodėl reikia nusižengti šiam principui ir pakirsti šimtmečius siekiančių Europos kolekcionavimo tradicijų šaknis? Kodėl 500 mln. ES gyventojų reikia užkirsti galimybę prisiliesti prie antikos meno šedevrų, gilinti žinias ir domėtis istorija? Ar mums reikia, kad lankytojai plūstų ne į mūsų, o į JAV, Kinijos ar Australijos muziejus? Turbūt ne. Todėl išlaikykime sveiką protą reglamentuodami šimtmečių tradicijas turinčią sritį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaip išmokti nesimokant
    Kaip išmokti nesimokant

    Viso pasaulio pažangiausios valstybės diskutuoja, kaip gerinti savo vaikų ugdymą, nes visi supranta: kas bus geriausi švietimo srityje, bus geriausi ir visur kitur. Diskutuojame ir mes. Tik klausimas, apie ką. ...

    6
  • Paskutinieji du šimtai metrų
    Paskutinieji du šimtai metrų

    "JAV tikslas – išlaikyti patį didžiausią spaudimą Maskvai dėl pasitraukimo ir užsitikrinti, kad sovietų politinės, karinės ir kitos išlaidos išliktų aukštos tol, kol tęsis okupacija." (JAV prezidento Nacio...

    4
  • Laisvės alėjos ironikas
    Laisvės alėjos ironikas

    Dabartiniais laikais išleisti poezijos, prozos ar esė knygą Lietuvoje, kaip ir visame laisvajame pasaulyje, yra gana lengva – pakanka turėti tekstą (jo kokybė gali būti labai įvairi) ir šiek tiek pinigų leidybai. Neretai būna ir ta...

    1
  • Vienybės ar susiskaldymo diena?
    Vienybės ar susiskaldymo diena?

    Štai ir vėl rugpjūčio 23-ioji. Prieš 30 metų ši data tapo ne tik politinių grobuonių savivaldžiavimo ir tragiškų pasekmių trims Baltijos valstybėms diena, bet galingumo ir vienybės simboliu. Kas tą dieną stovėjo gyvojo...

    2
  • Svarbiausios automobilių apmokestinimo įžvalgos
    Svarbiausios automobilių apmokestinimo įžvalgos

    Nebūtinai tas, kas pradėjo pirmas, patirs sėkmę. Dažnai vėliau pasekę pirmojo pėdomis gali nebekartoti patirtų klaidų. Automobilių apmokestinimo modelių Europos šalyse yra labai daug, todėl Lietuva turi galimybę perimti geriausias tradicij...

    3
  • Prisiminimai apie Baltijos kelią iš Prahos
    Prisiminimai apie Baltijos kelią iš Prahos

    Baltijos kelias padėjo Lietuvai, Latvijai ir Estijai patekti į pasaulinės žiniasklaidos antraštes. 1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją apie 2 mln. žmonių susikibę už rankų suformavo gyvąją grandinę, minėdami 50-ąsias Molotovo ir Ribbentropo pa...

  • 1939-ieji. Tarpukario Europos laidotuvės
    1939-ieji. Tarpukario Europos laidotuvės

    Šiemet sukanka 80 metų, kai pasirašytas Molotovo–Ribbentropo paktas – nacistinės Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis, kuri atvėrė kelią nuožmiausiam karui. ...

    1
  • Kodėl valstybė turėtų remti ir skatinti kolekcininkus
    Kodėl valstybė turėtų remti ir skatinti kolekcininkus

    Lankantis Europos sostinėse ir didmiesčiuose, dažnas iš mūsų užsuka į garsius muziejus. Mus stebina įspūdingos meno kūrinių, tame tarpe antikinio (archeologijos), kolekcijos Luvre Paryžiuje, Britų muziejuje Londone, Meno istorijos muziejuje...

    1
  • Poezija ištirpusiam ledynui
    Poezija ištirpusiam ledynui

    Jau rytoj, dar nepasibaigus darbo dienai, tikrieji patriotai (nes kiti turbūt mažesni patriotai arba išvis ne patriotai, kadangi liks savo darbo vietose) rinksis akcijoje-šventiniame susitikime "Baltijos keliui – 30 metų. Pabūkime ...

    8
  • Kelias ten, kur nėra šou
    Kelias ten, kur nėra šou

    Belaukiant 30-ųjų Baltijos kelio akcijos metinių per Lietuvą ėmė vilnyti renginių banga. Nuo senovinių automobilių žygio iki Vilnių, Rygą ir Taliną jungiančios specialios muzikinės sąšaukos, nuo koncerto su (ne)senstančiu Andriumi Mamon...

    6
Daugiau straipsnių