Degantys bokštai ir spindintys kupolai

Praėjo kelios dienos, nuo tragiškų akimirkų kai liepsnojo Dievo Motinos katedra. Liepsnos, kurios prarijo bažnyčios bokštą ir Prancūzijos pasitikėjimą savimi. Katedra, kuri stovėjo per amžius, staiga užsidegė dėl žmogiškojo aplaidumo. Tai, kas buvo pastatyta prieš šimtmečius, sunaikinta per naktį. Tačiau ne viskas prarasta. Kas degė, bus atkurta, o prancūzų pasitikėjimas savimi vėl grįš.

Sukrėtė ir mus

Vis dėlto reikia paklausti, kodėl tai sukėlė tokį emocinį sukrėtimą Vakarų pasauliui? Kaip prancūzų architektūros paminklas sukaustė pasaulio širdis net tiems žmonėms, kurie nė karto nebuvo Paryžiuje, juo labiau Dievo Motinos katedroje? Kodėl šis įvykis sukrėtė labiau negu kasdien žūstantys mūsų broliai ir seserys Ukrainoje, besitęsiantys mūšiai Sirijoje ar Pietų Sudano režimo keliamas dirbtinis badas (kariuomene degino javų laukus, tam, kad sukilėlių kontroliuojamose zonose prasidėtų badas), nepaisant to, kad Paryžiuje nežuvo nė vienas žmogus?

Atsakymas slypi mūsų ir viso Vakarų pasaulio identitete. Nors esame Vakarų pasaulio pakraštys, mūsų žvilgsnis per amžius krypo į Vakarus. Pradedant Gedimino laiškais, kurie buvo skirti vakariečiams, o ne Rytų kaimynams, Lietuvos krikštu pagal Romos katalikų kanonus, o ne rytų stačiatikių, bei politine ir kultūrine sąjunga su Lenkija, o ne su maskvėnais.

Mūsų akys ir širdys per amžius krypo į Vakarus, dėl to Prancūzijos įvykiai taip sukrėtė mus.

Paklauskime savęs, ar mūsų bažnyčios ir katedros yra saugios.

Sava patirtis

Mes jaučiame, kad Dievo Motinos katedra yra dalis mūsų, kaip katalikų, kultūrinio identiteto, kuris staiga paskendo liepsnose. Mes jautėme, kaip dalis mūsų, kaip europiečių, istorijos virsta pelenais.

Panašu, kad prancūzai atsigaus ir atstatys katedrą, nes Prancūzijos elitas jau prižadėjo tam mažiausiai 300 mln. eurų. Gaila, kad šie pinigai bus skirti bažnyčiai atstatyti, o ne neturtingiems žmonėms paremti, žinant, kad to buvo galima išvengti, jei elektros instaliacija būtų buvusi tvarkinga. Todėl kyla klausimas, ar mes Lietuvoje esame užtikrinti, kad tai nenutiks ir pas mus.

Nuo nepriklausomybes pradžios jau degė keturiolika bažnyčių. Laiko atsukti atgal nebesugebėsime, bet ateitį pakeisti galime. Geriausia apsauga tai prevencija. Paklauskime savęs, ar mūsų bažnyčios ir katedros yra saugios. Dažnu atveju taip. Jų tvirtos kolonos ir aukšti bokštai galėtų atlaikyt ir žemės drebėjimus, ir viesulus. Žinoma lengviau juos atlaikyti, kai jų nėra. Tačiau yra bažnyčių ir kultūrinių monumentų, kurių saugumas kelia didesnių ar mažesnių abejonių.

Apsileidimo pavyzdys

Vienas iš pavyzdžių būtų Kauno Šv.arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia, arba, paprasčiau tariant, soboras. Laisvės alėjos bastionas, saugantis miestą nuo moralinių nuopuolių. Gaila, kad jo dydis nėra proporcingas jo reprezentacijai. Statytas rusų, taip ir atrodo, lyg būtų Rusijoje. Tinkas atsilupęs, laiptai aptrupėję, o kupolas praradęs spindesį. Visa tai suponuoja apsileidimą, miesto apsileidimą. Keista būtų miestiečiams ir miesto svečiams matyti, kad grindinys yra gražesnis už ją supančią bažnyčią, galbūt todėl ką tik sudėtos trinkelės jau skilinėja. Ar galime didžiuotis miestu, jeigu didžiausia miesto bažnyčia atrodo lyg 1944 m.?

Aišku, visada galima pasakyti, kad tai ne miesto pareiga, kad bažnyčiomis turi rūpintis kuriijos, bet nepamirškime Paryžiaus. Dievo Motinos katedra – viena labiausiai lankomų Paryžiaus vietų, tai vienas iš miesto simbolių. Soboras taip pat toks būtų, jeigu ne aplaidus miesto vadovo darbas. Galima būtų sakyti kaip lietuvių liaudies patarlėje: devyni amatai – dešimtas badas, bet, žiūrint į merą, taip neatrodo. Panašu, kad jam patogiau kurti istoriją iš naujo, negu ją saugoti.

Ir pinigų, ir laiko užtenka didžiausiam paminklui arkliui Lietuvoje pastatyti. Užtenka laiko viskam, išskyrus miesto paminklų išsaugojimui. Ir tai ne tik fasadiniai dalykai. Mes, miestiečiai, nežinome, ar soboras yra struktūriškai saugus. Kas leidžia paneigti, kad apleista ir pažeista statinio išorė nesikoreliuoja su galimais fundamento ir pagrindinės konstrukcijos pažeidimais, vieną dieną galinčios sukelti panašią nelaimę, kuri įvyko 2016 m. gruodžio 10 d. Nigerijos mieste Ujo, kai, įlūžus bažnyčios stogui, žuvo daugiau negu 100 ten besimeldžiančių žmonių. Ar mes, miestiečiai, leisime miesto simboliams prarasti savo estetinį ir struktūrinį integralumą tik dėl to, kad meras labiau užsiėmęs naujų stadionų statymu, o ne miesto išsaugojimu. Ar mums reikia patirti nelaimę, kad suprastume, jog verta mylėti ir saugoti miestą bei jo paminklus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Šančiškė

Šančiškė portretas
Neleisime sudarkyti Nemuno pakrantės ŠANČIUOSE. Kur tai matyta, planuojama iškirsti šitokį pušyną, kad žvyrkelį praplatintų iki 6 metrų pločio! Visišku nevispročiu reikia būti, kad norėtum atgaivinti tarybinių laikų projektą. Šančiškiai uoliai renka parašus prieš šitą beprotybę, ir neleis jos įgyvendinti. ČIA GYVENAME MES, IR MES TURIME SAVE GINTI!

na taip

na taip portretas
kažkodėl pinigų sudarkyt Nemuno krantinę ir padaryt gatvę prie pat Nemuno Šančiuose yra, o bažnyčiai -ne.

UPEIVIS

UPEIVIS portretas
ką čia rašinėja Labanauskas apie blizgančius kupolus,geriu tegu parašo kaip praradp kapitono blizgančius pagonus už upių laivyno sugriovimą
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pasiekėme brandą?
    Pasiekėme brandą?

    Ir ko čia dabar niekam nerūpi ta "Eurovizija", kurią vėl pelnytai prapylėme? O gal ir todėl, kad yra svarbesnių dalykų. Tarkim, balsavimas, kurio antrasis turas dar laukia. Ką pamatėme pirmajame. ...

    14
  • Neišnaudotos galimybės antikvariato rinkoje
    Neišnaudotos galimybės antikvariato rinkoje

    Lietuvoje yra nemažai stiprių savo žiniomis ir patirtimi žmonių, kurių hobis, o gal ir gyvenimo būdas yra kolekcionuoti antikvarinius ginklus. Beje, šis pomėgis taip pat yra gana didelių pajamų šaltinis. ...

    1
  • Blogiau nei mirtis šeimoje
    Blogiau nei mirtis šeimoje

    Angliakasiams pralaimėjus savo streiką, Margaret Hildos Thatcher (1925–2013) vykdomos reformos vis labiau ėmė įgauti pagreitį. Viena jų – privatizacija. ...

    3
  • V. Matijošaitis: apie tuščiavidurius „tyrimus“ ir tai, kam aš neparankus
    V. Matijošaitis: apie tuščiavidurius „tyrimus“ ir tai, kam aš neparankus

    Paskaičius paskutiniu metu pasirodžiusius „tyrimus“ susidaro vaizdas, kad Lietuva grįžo į sovietinius laikus ir verslo vystymas tapo nusikaltimu. Tuo pačiu kyla du svarbūs klausimai – kieno ausys kyšo už šito tuš...

    122
  • „Rytų partnerystės“ dešimtmetis – proga ne švęsti, o susimąstyti
    „Rytų partnerystės“ dešimtmetis – proga ne švęsti, o susimąstyti

    Praėjus dešimtmečiui nuo „Rytų partnerystės“ projekto įkūrimo, dėl ko galėtume švęsti? Armėnijoje stebima kukli, vidaus pastangomis pasiekta pažanga; Azerbaidžanas ir Baltarusija tebėra autokratijos; Gruzija žengia atgal...

    2
  • Rinkėjai niekada nejuokauja
    Rinkėjai niekada nejuokauja

    "Lietuva priešų neturi, ir mano svarbiausias politikos uždavinys – geri kaimynystės santykiai, jų plėtotė. Todėl Lietuvai skirti dideles lėšas kariniams tikslams yra (...) nereikalingas lėšų švaistymas." ...

    2
  • Rinkimai parodė geresnę visuomenės brandą
    Rinkimai parodė geresnę visuomenės brandą

    Rinkimai parodė geresnę visuomenės brandą. Atrodo, kad esame labiau pilietiški ir ne taip lengva mus suvedžioti. ...

    18
  • Nebekrūpčiojanti tauta
    Nebekrūpčiojanti tauta

    Vienas iš "Sofos lygos" politologų vakar bene taikliausiai apibūdino situaciją, kurią šiandien išgyvename. Kad ir kokias pasakas mums sektų apie mažų mokesčių ir didelių socialinių išmokų rojų, net jei sotus L...

    8
  • Porinkiminis trigrašis
    Porinkiminis trigrašis

    Dar truks laiko, kol ekspertai detaliai išnagrinės rinkimų rezultatus, tad pasinaudosiu progą pasidalyti kai kuriomis mintimis. ...

    5
  • Dešinėjanti Lietuva arba ko tikėtis antrame ture?
    Dešinėjanti Lietuva arba ko tikėtis antrame ture?

    Sociologinės apklausos pirmą kartą gali švęsti pergalę. Tuo tarpu politinės dešinės atstovai atgauna jėgas didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir tai greičiausiai bus ryškiausia tendencija per ateinančius Europos Parlamento ir kit...

    2
Daugiau straipsnių