– Esate gamtotvarkos specialistė, knygų apie augalus bendraautorė. Kas jus pastūmėjo pasirinkti miškininko, gamtininko profesiją?

– Augau aplinkoje, apsuptoje miško, galbūt nuo mažens laikas, praleistas gamtoje, ir nulėmė mano pasirinkimą studijuoti miškininkystę ir ekologiją. Turiu miškininkystės bakalauro ir ekologijos magistro kvalifikaciją. Dažnai renkuosi knygas apie gamtą, noriu gilinti savo žinias, susijusias su gamta, ypač miškais. Miško reikšmė – daugialypė, o šiuo metu į mišką pradėjau žiūrėti dar iš kitos pusės – sveikatingumo.

– Nemažai laiko praleidžiate su jaunimu. Kokie klausimai apie miškus ir gamtą yra aktualūs šių dienų jaunam žmogui?

– Skaitau edukacinius pranešimus mokyklose, vedu patirtines edukacijas miške, supažindinu mokinius su miškininko profesija. Šių dienų jaunimui aktualūs įvairūs klausimai apie miškus, o temos ir jų pristatymai priklauso nuo amžiaus grupės. Temas dažniausiai iš anksto suderiname su mokytojais ar jaunųjų miško bičiulių būrelių vadovais.

Su jaunimu ne tik kalbame miškininkystės temomis, bet ir diskutuojame apie atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, žemės ūkį, biologinės įvairovės išsaugojimą, globalias aplinkosaugos problemas – atliekų ir plastiko taršą, karo žalą gamtai ir pan.

Gamtoje augalų ir grybų – gausybė. Daugelio nepažįstame, todėl svarbiausia taisyklė: jei nepažįstate – nerinkite.

Vyresnieji prieš sutikdami įprastai jau turi susidariusią tam tikrą išankstinę nuomonę apie miškininkus, daugiau klausinėja apie kirtimus. Mažieji užduoda tokių klausimų, apie kuriuos dirbdami miške mes pamirštame ar net nepagalvojame, pavyzdžiui, ar voverės žiemą miega? Labai dažnas klausimas – ar girininkas turi šautuvą?

– Geriausias būdas pažinti gamtą yra...?

– Geriausias būdas pažinti gamtą – buvimas joje. Gera stebėti, kai jaunimas ir ne tik pajunta ryšį su mišku galėdamas jį stebėti, liesti, užuosti. Šio tipo – patirtinės – veiklos ir edukacijos, žygiai man labiausiai patinka, kiek rečiau skaitau pranešimus klasėse. Kartu su girininkais dažniausiai iš anksto paruošiame užsiėmimus ir aptariame, kaip užimsime jaunimą: sodinsime medelius, apsaugosime juos nuo elninių žvėrių pažeidimų, klausysimės paukščių balsų ir pan.

Ne tik jaunimą, bet ir vyresnius žmones mes, miškininkai, kviečiame į pažintinius žygius dar nematytais miško takais. Žygiams renkamės seną, brandų mišką, atokiau nuo urbanistinės aplinkos. Žygiuojant nebūtinai einame takais – kartais visiškoje tyloje keliaujame senu mišku, kur tenka nusiauti batus, bristi per upelį, kopti į skardį ir kt. Atrodo, kad tai – visiškai paprasti dalykai, tačiau žygeiviams palieka labai gerų įspūdžių.

– Kaip išlikti sveikiems šaltuoju sezonu ir stiprinti imunitetą natūraliomis, gamtoje randamomis priemonėmis?

– Prasidėjus šaltajam sezonui, padažnėja rizika peršalti, todėl svarbu iš anksto stiprinti imunitetą. Pirmiausia, reikėtų daugiau laiko praleisti gamtoje. Sveika, deguonies prisotinta aplinka teigiamai veikia žmogaus organizmą ir psichiką. Taip pat svarbi yra sveika mityba. Su maistu organizmas turi gauti visų jam reikalingų medžiagų. Imuninei sistemai ypač svarbu gauti pakankamą kiekį vitaminų A, E, C, seleno, cinko, geležies. Į savo maisto racioną galite įtraukti imuninę sistemą stiprinančių vaistažolių, tokių kaip jonažolės, ženšeniai, dilgėlės, ežiuolės, kiaulpienės, medetkos, serbentai, šeivamedžiai. Vitaminas C yra neatsiejamas nuo imuninės sistemos stiprinimo. Šis vitaminas yra žinomas kaip stiprus antioksidantas. Vitamino C gausu ežiuolėse, čiobreliuose, ženšeniuose.

– Kuo naudingos mūsų gamtoje, miškuose randamos žolelės?

– Lietuvoje augalų įvairovė yra labai plati ir daugelis augalų turi veikliųjų medžiagų, kurios tiesiogiai veikia žmogaus sveikatą. Rinkite neutralias, mažiausią šalutinį poveikį galinčias sukelti žoleles, tokias kaip čiobreliai, kurie turi antiseptinį poveikį ir yra rekomenduojami vartoti esant pirmiems peršalimo simptomams. Jonažolės yra veiksmingos nuo sauso kosulio, valo gleivinę. Šalpusnio žiedų ir lapų arbata gydomas lėtinis bronchitas, kosulys. Ne tik žoliniai augalai, bet ir aviečių lapų, liepų žiedų ar pušų pumpurų arbatos yra naudingos šaltuoju sezonu.

– Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, ko vengti renkant žoleles?

– Nors patirtis gydytis augalais susiformavo per ilgą žmonijos vystymosi istoriją, reikėtų nepamiršti, kad, prieš pradedant vartoti (ypač ilgesnį laiką) kokias nors žolelių arbatas, derėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Augalų ir grybų gamtoje – gausybė. Daugelio mes nepažįstame, todėl svarbiausia taisyklė: jei nepažįstate – nerinkite. Venkite augalų (ir grybų), dėl kurių vartojimo nors kiek dvejojate. Kalbant apie augalus, nereikėtų liesti, juolab ragauti paprastojo žalčialunkio (Daphne mezereum), keturlapės vilkauogės (Paris quadrifolia), paprastosios pakalnutės (Convallaria majalis), varpotosios juodžolės (Actaea spicata).