Quantcast

Dantimis įsikibus į fiuzeliažą

Šiandien Afganistane – Nepriklausomybės diena. Tik džiaugsmo iš to nedaug, kaip to paties pavadinimo amerikiečių mokslinės fantastikos filme, kuriame ateiviai iš kosmoso platybių mėgino užkariauti Žemę.

Šiandien Afganistane nuotaikos labai panašios, kaip tame filme – chaosas, baimė ir beprotiškas noras, nagais ir dantimis įsikibus į Vakarus skrendančio lėktuvo fiuzeliažą, palikti šitą Dievo pamirštą šalį.

Tik skirtingai nei kino juostoje, mažai kas, bent jau dabar, tikisi geros pabaigos. Nors Talibanas šią savaitę per savo pirmąją spaudos konferenciją po valdžios Afganistane užgrobimo ir pažadėjo nesiekti keršto prieš oponentus šalyje, o JAV paskelbė, kad reikalaus iš talibų tesėti pažadus gerbti žmogaus teises. Tik klausimas, ar kas nors tų reikalavimų paisys.

Regis, labiausiai tuo netiki patys afganistaniečiai, nes jie geriau nei bet kas kitas nujaučia, kas jų laukia sugrįžus talibams.

Tad dešimtys tūkstančių (manoma, jog jų gali būti iki penkių milijonų) žmonių bando pabėgti iš šalies, baimindamiesi tiesioginio keršto už pastaruosius dešimtmečius valdžiusios Vakarų remtos vyriausybės palaikymą.

Jei tik Vakarams pavyktų sukrapštyti paskutinius diplomatinių svertų likučius, leisiančius užkirsti kelią politinės ir humanitarinės krizės Afganistane paūmėjimui, galbūt ir nesulauksime tunto naujų pabėgėlių prie Baltarusijos sienos.

Tiesa, Talibano atstovas tikino, kad naujasis režimas „teigiamai skirsis“ nuo ankstesnės talibų valdžios. Tik ar tai reiškia, kad bus atsisakyta mirties bausmės užmėtant akmenimis, o moterims bus leidžiama dirbti kontaktuojant su vyrais?

Ir nors talibai bando įpiršti, kad „visiems priešingoje pusėje yra atleista“ ir jie „nesieks keršto“, neabejotinai šita Nepriklausomybės diena Afganistane nebus džiugi, o panaši jau ne į vieną tokią per 102 metus po jos paskelbimo.

Tai tarsi koks šios šalies, Didžiajame žaidime tapusios buferine valstybe, prakeiksmas.

Ir jei tik Vakarams pavyktų sukrapštyti paskutinius diplomatinių svertų likučius, leisiančius užkirsti kelią politinės ir humanitarinės krizės Afganistane paūmėjimui, galbūt ir nesulauksime tunto naujų pabėgėlių prie Baltarusijos sienos, kuriems jau bus sunkiau ištarti: „Grįžkite į savo kilmės šalį.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Kiekvienam savo.Kas trukdė su ginklu rankose kovoti ir laimėti kad dabar nereikėtu nagais kabintis i lektuvų fiuzeliažą.

Karų nutraukimas visada gerai

Karų nutraukimas visada gerai portretas
Tik privalėtų pasiimti ir visus afganistaniečius, kuriems sugadino gyvenimus, o ne jais užtvenkti Europą.

va va .. kada baigsis jankiu chaosas keliams

va  va .. kada baigsis  jankiu chaosas keliams  portretas
lietuvoj su jankyno statytinias. mankurtais chalujais - tiems taip pat teks sprukt dantimis ysikandus y lektuvo fiuzeliaza ..taip kad eik Asta susidet naujus dantis , kad issilaikytum ysikandus ..
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    8
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
Daugiau straipsnių