Neapsigaukime. Tai, kas vyksta, nėra tik apie menininkus ir kultūros lauką. Kultūros ministerijos galioje yra ir žiniasklaidos teisės aktų reguliavimas, kuris, mano įsitikinimu, yra svarbiausias pirmasis taikinys.
„Pradžioje viskas atrodė tarsi nepakankamai reikšmingi atsitiktinumai – politikoje dažna nekompetencija, pozicijos-opozicijos ginčai, kritika Nacionaliniam transliuotojui, parodoms valstybiniuose muziejuose, taip toliau. Nesuprantu, kaip valstybė išslydo piliečiams iš rankų“, – šiomis dienomis pasakojo čia viešėjusi artima draugė kartvelų fotografė. Kai papasakojau apie Lietuvos aktualijas, ji ėmė kvatoti – viskas vyksta identiškai „pagal knygą“.
Pasak jos, didžiausia kartvelų klaida buvo visa tai regėti tik kaip kultūrinio lauko problemą, o ne bendrą grėsmę valstybingumui. Pokyčiai valstybėje vyko greitai, tačiau palaipsniui – kritika ir inicijuotos reformos Pirmajame kanale (LRT atitikmuo), nacionalinių muziejų ir kultūros įstaigų vadovų, administracijos atleidimas – maži žingsneliai, kurių kiekvienas atskirai buvo per menkas rinktis protestuoti.
Buvo apribota žiniasklaidos veikla (tai Kultūros ministerijos pajėgume) – įvesti politinę cenzūrą leidžiantys teisės aktai, įvykdyti pokyčiai visuomeniniame transliuotojuje. Sukūrus tinkamą informacinę terpę įvestas rusiškasis užsienio agentų įstatymas (praktiškai pakertantis galimybę veikti nepriklausomai žiniasklaidai, NVO), reformos teismuose bei pilnas susidorojimas su opozicija. Muziejai, valstybiniai fondai (nacionalinis kultūrinis naratyvas, istorinė atmintis) yra prorusiškos partijos rankose.
„Buvome prie ES narystės slenksčio, užaugo stipri, patriotiška vakarietiška jaunimo karta, kariuomenė treniravosi ir tarnavo drauge su NATO. Visas pasaulis buvo Sakartvele, o mes keliavome po jį – vyko tarptautiniai festivaliai, mes kūrėme, dėstėme universitetuose. Įsigyvenome šioje įprastoje būklėje, kuri tapo savaime suprantama ir, rodos, neįmanomai atšaukiama“.
Kasmet keliaudamas į Sakartvelą per šį dešimtmetį jaučiau, kaip po truputį vieną šalies normalumo būseną pakeitė kita, verčianti prisitaikyti prie pilietinės visuomenės, žiniasklaidos apribojimų, maksimaliai artinanti šalies suverenumą prie kremliaus.
Tai, jog visa tai kas šiuo metu vyksta nėra atsitiktinumai, įrodo veikimas identiškais metodais, taikoma ta pati kalba ir retorika.
Tai jau išbandyta Sakartvele, Vengrijoje, Slovakijoje ir kitur. Visuomenė priešinama pasitelkiant socialines skirtis, melą ir manipuliacijas, tokias kaip „Sostinės burbulas“, „LGBT kultūra – ar mums tokios kultūros reikia?“, „Elitas pajuto pavojų prarasti fondus“. Dabar tai vyksta pas mus.
Kas nebijote nuodų piliulės, šia itin aktyvia ir koordinuota ataka galite įsitikinti – pasklaidykite „alternatyviosios žiniasklaidos“ ir žinomų marginalų profilius, čia masiškai skleidžiamas melas tomis pačiomis formuluotėmis, tiksliai nutaikytas į reikiamas auditorijas.
Vertingais kartvelų patarimais pasidalinsiu su Kultūros asamblėja, viešai jų neskelbsiu. Susitikime visi miestuose ir miesteliuose spalio 5 d. stovėti už valstybę.
(be temos)