COVID-19 padariniai švietimui

  • Teksto dydis:

Didesnė dalis moksleivių šiuo metu mokosi nuotoliniu būdu. Su kokiais iššūkiais susiduria jie ir mokytojaii? Kokie karantino laikotarpio padariniai švietimui? Anot Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerės prof. Linos Kaminskienės, "pandeminė situacija mums pasitarnavo, kad viską peržiūrėtume ir įvyktų sisteminis pokytis".

– Kokias pamokas išmokome stebėdami praėjusio karantino procesus?

– Tai sutelkė mokyklų bendruomenes. Balandžio mėnesį vykdėme tyrimą kartu su mūsų kolegomis Slovėnijoje. Pamatėme, kad mokyklų vadovai, kuriuos užgriuvo didelė atsakomybė sustyguoti visą mokymosi procesą, sulaukė didžiulio palaikymo iš savo bendruomenių. Ugdymas nėra tik vieno mokytojo reikalas. Mokymosi iššūkiai turi būti sprendžiami kolegialiai, padedant vienas kitam.

Tikrai patobulėjo bendroji mokytojų, vaikų ir tėvų skaitmeninė kompetencija. Visuomenė vis labiau suvokia, kaip technologijos išties gali mums padėti organizuojant švietimą.

Patobulėjo mokyklų bendruomenių gebėjimas atsirinkti, kokios priemonės, platformos ir mokymosi aplinkos yra joms tinkamiausios skirtingų dalykų ir skirtingo amžiaus vaikų mokymui(si), bendravimui ar pedagoginei sąveikai realizuoti.

Bijau pameluoti, bet gal šimtmetį švietimas nepatyrė tokio didelio sukrėtimo, kaip šios koronavirusinės infekcijos sukeltos krizės akivaizdoje.

– Ką, jūsų nuomone, verta išskirti kalbant apie neišmoktas pandemijos pamokas?

– Tai vaikų įsitraukimas ir dalyvavimas vykdant ugdymo procesą nuotoliniu būdu, grįžtamojo ryšio trūkumas, smalsumo sužadinimas, motyvacija ir savarankiškas mokymasis. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad su jomis susiduria beveik visų šalių mokytojai.

Viena vertus, galime sakyti, kad dalis vyresniųjų vaikų pagerino rezultatus. Tai galima paaiškinti iš vaiko psichologinės ir fiziologinės raidos aspektų: paaugliams, kurie yra didelė besimokančiųjų grupė Lietuvoje, nereikėjo labai anksti keltis, jų gyvenimo ritmas buvo daug ramesnis, jie turėjo galimybę susikaupti, įsigilinti.

Kita vertus, mažesnieji, pradinių klasių mokiniai, be abejo, savarankiško mokymosi gebėjimo neturi ir tai nebuvo labai stipriai akcentuojama. Tačiau tai yra būtinas gebėjimas, kurį turime ugdyti nuo mažų dienų, nes jis ypač padeda vaikams pereiti tranzityviuosius laikotarpius – iš priešmokyklinio ugdymo į pirmąją klasę, iš ketvirtos į penktąją ir iš pagrindinės mokyklos į gimnaziją. Mokėjimo mokytis gebėjimą turintys vaikai minėtus laikotarpius įveikia žymiai švelniau ir jų rezultatai nukenčia mažiau.

– Kaip vertintumėte pasiruošimą antrajam karantino laikotarpiui?

– Aš išskirčiau kelis dalykus. Pirmiausia tai organizaciniai sprendimai. Pradžioje to chaoso buvo nemažai. Puikiai atsimename, kad tik vasaros pabaigoje buvo pateiktos instrukcijos, kurių įgyvendinimas mokyklų vadovams kėlė daug iššūkių.

Vis dėlto manau, kad ugdymo organizavimo schema nebuvo aiški ir ramesnis vasaros laikotarpis, kai buvo galima išdiskutuoti keletą alternatyvų, atsakingų institucijų nebuvo iki galo išnaudotas. Metodologine prasme galime pasakyti, kad gairės parengtos, jos nėra ir neturi būti labai detalios. Kiekviena mokykla pritaiko jas pagal savo situaciją.

Vis dar žingsniuojame klaidų ir bandymų keliu. Manyčiau, kad reikia daugiau dalijimosi patirtimi tarp mokyklų, patirčių vertinimo ir rezultatų palyginimo.

– Ar galima tikėtis, kad karantino laikotarpiu įgytos patirtys paskatins rimtesniems pokyčiams švietimo sistemoje?

– Manau, kad paskatins. Ši situacija suteikė progą pamatyti, kad atskiri, fragmentuoti švietimo sistemos pokyčiai neduoda rezultatų. Pažiūrėkime į Estijos patirtį: jei jau daromas pokytis, tai sistemiškai, nacionaliniu lygiu siekiant aiškių rezultatų.

Antrasis pokytis sietųsi ne tiek su technologijomis, bet su tuo, ką jos atvėrė. Mokymosi proceso organizavimas tapo matomas visuomenei, labiau suprantamas tėvams.

Taip pat manau, kad visi suprato, koks nelengvas ir iššūkių reikalaujantis yra pedagogo darbas, kiek daug uždavinių jiems kyla dirbant su įvairiomis besimokančiųjų grupėmis, kuriose kiekvienas mokinys yra unikalus.

Šis matomumas turės pozityvų poveikį mokytojo darbui, didesnei pagarbai ir supratimui, kiek mes turime investuoti į šių specialistų rengimą ir kiek jie turi gebėti.

– Kodėl, kalbant apie žmogaus teises, svarbu įtraukti ir švietimo klausimą?

– Teisė į kokybišką ugdymą, teisė į mokymosi prieinamumą, teisė, kad būtų pripažinti įvairūs mokymosi poreikiai – vienos svarbiausių žmogaus teisių. Nebūtinai tai mokymosi sunkumai, bet ir ypatingi gabumai, talentai, kurie taip pat neturi būti ignoruojami.

Bijau pameluoti, bet gal šimtmetį švietimas nepatyrė tokio didelio sukrėtimo, kaip šios koronavirusinės infekcijos sukeltos krizės akivaizdoje. Kaip ir visose situacijose, nors jos turi ir neigiamų aspektų, bet kažkuria prasme, sakyčiau, kad šita situacija pasitarnavo, jog mes iš tikrųjų peržiūrėtume švietimo sektorių ir įvyktų toks sisteminis poveikis.

Iki šiol reformos daugiau kabino kažkokius aspektus, kurie plačiai nepalietė visos pertvarkos – trūko plataus žvilgsnio į visą švietimo ekosistemą. Tačiau reforma turi apimti visus lygmenis, kad tai nebūtų tik vienos ar kelių ugdymo programų peržiūrėjimas. Reikia žiūrėti kompleksiškai, pavyzdžiui, tiek į mokytojų rengimą, tiek į mokinių požiūrį, tiek į įsitraukimą į mokymąsi ir tėvų indėlį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Xx

Xx portretas
Dar viena didžioji eksperte nei dienos nedirbus mokykloj
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Spygliai batuose
    Spygliai batuose

    Poetės, prozininkės Jolitos Skablauskaitės atminimą kraštiečiai pagerbė Joniškyje įrengdami jos vardo skverą. Ten stovintys suoliukai papuošti lentelėmis su rašytojos kūrinių citatomis. "Atvažiuok į mažą užpusty...

    2
  • Lietuvos laisvė ir J. Mekas
    Lietuvos laisvė ir J. Mekas

    Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, virtualiojoje erdvėje buvo galima eilinį kartą fiksuoti, kad Lietuva nėra vienintelė ir visiems tokia pati: vienokia ji buvo tiems, kurie kėlė tų laikų nuotraukas į socialinius tinklus, rašė įvairia...

  • Dangiškasis Kimo teatras
    Dangiškasis Kimo teatras

    Tamsiose ir drėgnose, it raganosio patelės įsčios, kalėjimo patalpose tvyrojo šlapimo, pūvančios mėsos ir pelėsių tvaikas. Kažkur lakstė žiurkė. Ant sienos tupinti musė pamankštino savo priekines galūnes, o narsus kovotojas Kim Il...

    2
  • Ūsuotoji diplomatija
    Ūsuotoji diplomatija

    Aliaksandras Lukašenka dar praėjusią savaitę lipšniai spaudė ranką Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) prezidentui Rene Faseliui, tikindamas, kad Baltarusija nemato problemų vykdant savo pažadus surengti pasaulio čempionatą. Be...

    2
  • Atsargiai, durys užsidaro
    Atsargiai, durys užsidaro

    Darbo partijos atstovas A.Skardžius, buvęs Seimo narys, nūnai tik savo kolegos, kito Seimo nario V.Gapšio patarėjas, per anksti apsidžiaugė netrukus galėsiąs vėl grįžti į orią socialinę poziciją su oria alga. ...

    7
  • Kas garsiau rėkia, tas teisus
    Kas garsiau rėkia, tas teisus

    Kas garsiau rėkia, tas teisus, bent jau toks įspūdis susidaro įvertinus pasiūlymus, pasvarstymus ir pamąstymus viešojoje erdvėje. ...

    2
  • Gėdingas kontrastas
    Gėdingas kontrastas

    Stebint antrąją Kremliaus susidorojimo su Aleksejumi Navalnu dalį, jo absurdišką areštą pažeidžiant pačios Rusijos įstatymus, apima dviprasmiški jausmai. ...

    6
  • Tie antivakseriai ir kiti antivakseriai
    Tie antivakseriai ir kiti antivakseriai

    Vyriausiasis karantino ministras atsisakė pabrangintų skiepų. Šiaip jis vakseris, bet kartu ir antivakseris. Na, vakcinos virėjai diktuoja madas, kainas. Brangu – neimame. Bet. Krūvos apsukruolių su šeimomis pritelpa prie to pigesnio ...

    1
  • A. Navalno gyvybė pavojuje – Vakarams būtina veikti
    A. Navalno gyvybė pavojuje – Vakarams būtina veikti

    Aleksejus Navalnas areštuotas. Ko mes dėl to imsimės? Ar galime spausti Kremlių jį paleisti? Arba bent nenužudyti? Šie klausimai turėtų būti degantis klausimas kiekvienam sprendimus priimančiam asmeniui laisvajame pasaulyje. ...

    11
  • Gerovės Lietuva – iš reketo?
    Gerovės Lietuva – iš reketo?

    Politinis banditizmas sėkmingai veša net ir pasikeitus valdžiai. Mieli pensininkai ir dirbantieji, nomenklatūriniai reketininkai jau suplanavo jums dar vieną mokestį. Jei R.Karbauskio "kolchoznikai", palaiminus A.Širinskienei, įve...

    23
Daugiau straipsnių