COVID-19 padariniai švietimui

  • Teksto dydis:

Didesnė dalis moksleivių šiuo metu mokosi nuotoliniu būdu. Su kokiais iššūkiais susiduria jie ir mokytojaii? Kokie karantino laikotarpio padariniai švietimui? Anot Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerės prof. Linos Kaminskienės, "pandeminė situacija mums pasitarnavo, kad viską peržiūrėtume ir įvyktų sisteminis pokytis".

– Kokias pamokas išmokome stebėdami praėjusio karantino procesus?

– Tai sutelkė mokyklų bendruomenes. Balandžio mėnesį vykdėme tyrimą kartu su mūsų kolegomis Slovėnijoje. Pamatėme, kad mokyklų vadovai, kuriuos užgriuvo didelė atsakomybė sustyguoti visą mokymosi procesą, sulaukė didžiulio palaikymo iš savo bendruomenių. Ugdymas nėra tik vieno mokytojo reikalas. Mokymosi iššūkiai turi būti sprendžiami kolegialiai, padedant vienas kitam.

Tikrai patobulėjo bendroji mokytojų, vaikų ir tėvų skaitmeninė kompetencija. Visuomenė vis labiau suvokia, kaip technologijos išties gali mums padėti organizuojant švietimą.

Patobulėjo mokyklų bendruomenių gebėjimas atsirinkti, kokios priemonės, platformos ir mokymosi aplinkos yra joms tinkamiausios skirtingų dalykų ir skirtingo amžiaus vaikų mokymui(si), bendravimui ar pedagoginei sąveikai realizuoti.

Bijau pameluoti, bet gal šimtmetį švietimas nepatyrė tokio didelio sukrėtimo, kaip šios koronavirusinės infekcijos sukeltos krizės akivaizdoje.

– Ką, jūsų nuomone, verta išskirti kalbant apie neišmoktas pandemijos pamokas?

– Tai vaikų įsitraukimas ir dalyvavimas vykdant ugdymo procesą nuotoliniu būdu, grįžtamojo ryšio trūkumas, smalsumo sužadinimas, motyvacija ir savarankiškas mokymasis. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad su jomis susiduria beveik visų šalių mokytojai.

Viena vertus, galime sakyti, kad dalis vyresniųjų vaikų pagerino rezultatus. Tai galima paaiškinti iš vaiko psichologinės ir fiziologinės raidos aspektų: paaugliams, kurie yra didelė besimokančiųjų grupė Lietuvoje, nereikėjo labai anksti keltis, jų gyvenimo ritmas buvo daug ramesnis, jie turėjo galimybę susikaupti, įsigilinti.

Kita vertus, mažesnieji, pradinių klasių mokiniai, be abejo, savarankiško mokymosi gebėjimo neturi ir tai nebuvo labai stipriai akcentuojama. Tačiau tai yra būtinas gebėjimas, kurį turime ugdyti nuo mažų dienų, nes jis ypač padeda vaikams pereiti tranzityviuosius laikotarpius – iš priešmokyklinio ugdymo į pirmąją klasę, iš ketvirtos į penktąją ir iš pagrindinės mokyklos į gimnaziją. Mokėjimo mokytis gebėjimą turintys vaikai minėtus laikotarpius įveikia žymiai švelniau ir jų rezultatai nukenčia mažiau.

– Kaip vertintumėte pasiruošimą antrajam karantino laikotarpiui?

– Aš išskirčiau kelis dalykus. Pirmiausia tai organizaciniai sprendimai. Pradžioje to chaoso buvo nemažai. Puikiai atsimename, kad tik vasaros pabaigoje buvo pateiktos instrukcijos, kurių įgyvendinimas mokyklų vadovams kėlė daug iššūkių.

Vis dėlto manau, kad ugdymo organizavimo schema nebuvo aiški ir ramesnis vasaros laikotarpis, kai buvo galima išdiskutuoti keletą alternatyvų, atsakingų institucijų nebuvo iki galo išnaudotas. Metodologine prasme galime pasakyti, kad gairės parengtos, jos nėra ir neturi būti labai detalios. Kiekviena mokykla pritaiko jas pagal savo situaciją.

Vis dar žingsniuojame klaidų ir bandymų keliu. Manyčiau, kad reikia daugiau dalijimosi patirtimi tarp mokyklų, patirčių vertinimo ir rezultatų palyginimo.

– Ar galima tikėtis, kad karantino laikotarpiu įgytos patirtys paskatins rimtesniems pokyčiams švietimo sistemoje?

– Manau, kad paskatins. Ši situacija suteikė progą pamatyti, kad atskiri, fragmentuoti švietimo sistemos pokyčiai neduoda rezultatų. Pažiūrėkime į Estijos patirtį: jei jau daromas pokytis, tai sistemiškai, nacionaliniu lygiu siekiant aiškių rezultatų.

Antrasis pokytis sietųsi ne tiek su technologijomis, bet su tuo, ką jos atvėrė. Mokymosi proceso organizavimas tapo matomas visuomenei, labiau suprantamas tėvams.

Taip pat manau, kad visi suprato, koks nelengvas ir iššūkių reikalaujantis yra pedagogo darbas, kiek daug uždavinių jiems kyla dirbant su įvairiomis besimokančiųjų grupėmis, kuriose kiekvienas mokinys yra unikalus.

Šis matomumas turės pozityvų poveikį mokytojo darbui, didesnei pagarbai ir supratimui, kiek mes turime investuoti į šių specialistų rengimą ir kiek jie turi gebėti.

– Kodėl, kalbant apie žmogaus teises, svarbu įtraukti ir švietimo klausimą?

– Teisė į kokybišką ugdymą, teisė į mokymosi prieinamumą, teisė, kad būtų pripažinti įvairūs mokymosi poreikiai – vienos svarbiausių žmogaus teisių. Nebūtinai tai mokymosi sunkumai, bet ir ypatingi gabumai, talentai, kurie taip pat neturi būti ignoruojami.

Bijau pameluoti, bet gal šimtmetį švietimas nepatyrė tokio didelio sukrėtimo, kaip šios koronavirusinės infekcijos sukeltos krizės akivaizdoje. Kaip ir visose situacijose, nors jos turi ir neigiamų aspektų, bet kažkuria prasme, sakyčiau, kad šita situacija pasitarnavo, jog mes iš tikrųjų peržiūrėtume švietimo sektorių ir įvyktų toks sisteminis poveikis.

Iki šiol reformos daugiau kabino kažkokius aspektus, kurie plačiai nepalietė visos pertvarkos – trūko plataus žvilgsnio į visą švietimo ekosistemą. Tačiau reforma turi apimti visus lygmenis, kad tai nebūtų tik vienos ar kelių ugdymo programų peržiūrėjimas. Reikia žiūrėti kompleksiškai, pavyzdžiui, tiek į mokytojų rengimą, tiek į mokinių požiūrį, tiek į įsitraukimą į mokymąsi ir tėvų indėlį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Xx

Xx portretas
Dar viena didžioji eksperte nei dienos nedirbus mokykloj
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Apie demokratiją ir Seimą
    Apie demokratiją ir Seimą

    Apie demokratiją jau pradėta kalbėti dar 1 300 m. prieš Kristų, ir ne tik kalbėti. Graikijoje vyko įnirtingos kovos tarp diduomenės, turtingųjų ir paprastų gyventojų, dėl to vėliau visiems piliečiams vyrams buvo suteikta teisė dalyvauti v...

    3
  • Upeivių rūpesčiai ir sentimentai
    Upeivių rūpesčiai ir sentimentai

    Žiemos sezonas upeiviams nuo seno buvo laukiamų atostogų metas ir kartu pasiruošimo naujam laivybos sezonui laikas. Vyresnieji skaitytojai turbūt dar pamena laikus, kai Nemuno saloje ant kranto tarsi parodoje buvo išrikiuojami baidokai, kelei...

    1
  • Svieto lyginimas
    Svieto lyginimas

    Mokesčių reformos galima tikėtis tik 2023-iaisiais. Tuo metu šios Seimo valdančiosios daugumos kadencija bus persiritusi į antrąją pusę. Sunku patikėti, kad tiek nedaug laiko iki rinkimų belikus jie ryžtųsi rizikuoti savo ateitimi. Juo labia...

  • Sezonas be intrigos?
    Sezonas be intrigos?

    Jei pandemija vėl neiškrės pokštų, kuriuos pateikė prieš LFF Supertaurės varžybas, šįvakar "Kauno Žalgirio" ir Gargždų "Bangos" akistata prasidės Lietuvos futbolo A lygos čempionatas. Prie jo starto l...

    2
  • Žiema, sniegas, kelininkai ir politika
    Žiema, sniegas, kelininkai ir politika

    Prieš metus Klaipėdoje viskas buvo gerai. Nes nebuvo žiemos. Šiemet žiema priminė apie save ir pasipylė pasipiktinimo šūksniai žiniasklaidoje, feisbuke, politikų debatuose: miestas nevalytas, šaligatviai – kaip čiuo...

    5
  • Dangus virš Korėjos
    Dangus virš Korėjos

    Naujos birželio paros rytas dar nebuvo išaušęs, tačiau pačios imliausios planetos sielos jautė, kad ši 1950-ųjų vasaros diena Korėjos pusiasalyje bus giedra, sausa, karšta ir ypač tvanki. Nors vasaros saulėgrįžos minėji...

    1
  • Ekspertų perteklius
    Ekspertų perteklius

    Artėjant pirmojo karantino metinėms, smarkiai paūmėjo visuotinis tėvynainių pamišimas, kuris pernai dar nebuvo toks ryškus. ...

    4
  • Laisvė ir kalavijas
    Laisvė ir kalavijas

    Viena sąlygų, leidžiančių įsigalėti radikaliems politiniams režimams ar pavieniams radikalams, – žodžio laisvės apribojimai. Negalėdami laisvai pareikšti savo nuomonės, imdami manyti, kad nėra pageidaujami viešosiose diskusijo...

    4
  • Seksualinis priekabiavimas Lietuvoje
    Seksualinis priekabiavimas Lietuvoje

    ES valstybėse 2014-aisiais atlikta apklausa parodė, kad net 55 proc. moterų nuo penkiolikos metų amžiaus bent kartą gyvenime yra patyrusios seksualinį priekabiavimą, o apie 21 proc. jį patyrė per pastaruosius dvylika mėnesių iki apklausos. ...

    5
  • Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
    Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?

    Kryptingai siekiama naikinti tradicinę šeimą, o Stambulo konvencija – to įrankis. ...

    12
Daugiau straipsnių