„Černobylio“ tiesa

Televizijos HBO serialas "Černobylis" – drama, rekonstruojanti atominės elektrinės avarijos įvykius 1986 m. Černobylio mieste, Ukrainoje, sulaukė kritikų pripažinimo ir didelio žiūrovų susidomėjimo. Šiandien vietos, kuriose filmuotos scenos (Vilniuje, Kaune ir Ignalinos atominėje elektrinėje), traukia turistus iš viso pasaulio. Dar prieš kurį laiką niekas nebūtų patikėjęs, kad TV filmas apie Sovietų Sąjungoje įvykusios atominės elektrinės avarijos padarinius ir jų likvidavimą taps žiūrimiausias televizijos istorijoje. Kodėl šis serialas toks fenomenaliai populiarus? Ir kodėl šis kūrinys yra svarbus?

Kalbant apie filmo kokybę, galima išskirti daugybę faktorių – pradedant nuostabiu aktorių darbu (pagrindinius vaidmenis atliko Jaredas Harrisas, Stellanas Skarsgardas, Emily Watson), baigiant grimo ar dailininkų pasiekimais. Bet svarbiausia, kad serialo kūrėjai rimtai priėmė kūrinio temą. "Černobylio" scenarijaus pagrindas – realūs įvykiai, avariją išgyvenusių žmonių prisiminimai, oficialūs raportai, faktai. Scenarijaus autorius Craigas Mazinas iš daugybės šaltinių išskiria Baltarusių rašytojos Svetlanos Aleksijevič (2015 m. Nobelio literatūros premijos laureatės) knygą "Černobylio malda". Sakytinės istorijos knygoje surinkti liudijimai: nuo kaimo senučių, pasilikusių gyventi savo trobelėse radiacijos užterštuose laukuose, iki į akistatą su katastrofa stojusių mokslininkų išpažinčių. Šie asmeniški pasakojimai knygoje pavadinti monologais, "vienišais žmonių balsais", chorais, dėstomi vieni, be pašalinio įsiterpimo, jie pasiekia skaitytoją lyg iš kažkokios nerealios anapusybės.

Pati S.Aleksijevič serialo idėją iš pradžių vertino skeptiškai, taip manyti ją vertė ankstesni nesėkmingi kino bandymai kalbėti Černobylio tema, tačiau po peržiūros sveikino visus "Černobylio" kūrėjų sprendimus. Ją ypač džiugina TV filmo populiarumas tarp jaunų žmonių, jų dėmesys šiai temai. Galbūt serialas paskatins ne tik turizmą, bet ir nukreips skaityti gerą literatūrą? Deja, dėl ne visai suprantamų priežasčių S.Aleksijevič pavardė titruose nėra paminėta, nors HBO ir įsigijo minėtos knygos teises.

Seriale atsekamos svarbiausios įvykių detalės, jos apgalvotai sluoksniuojamos, sukuriant dramatišką intrigą, paslaptingumo bei netikėtumo faktorius. "Černobylis" pasižymi taupiu, asketišku vizualiniu stiliumi (rež. Johanas Renckas), jis, kaip ir dera geram meno kūriniui, pereina daugelį lygių, kelia daugybę klausimų, o galutinė tiesa išryškėja "tarp kadrų". Pavyzdžiui, pasakojimas prasideda savižudybės scena (ji visame pasakojime yra paskutinė), o baigiasi Sergejaus Loznitsos "Procesą" primenančiu parodomuoju sovietiniu teismu: tiesos bei tikrųjų katastrofos priežasčių nuslėpimu, procesais, nepaliekančiais jokios vilties nekartoti panašių klaidų ateityje.

"Černobylio" serialas ne visada atitinka istorinius faktus. Pavyzdžiui, apie plastikinius langus ir kitus smulkius neatitikimus buvo ne kartą rašyta. Bet jis labai gerai perteikia tai, ką akcentuoja rašytoja: "Atsitiko kažkas, kam mes neturime nei vaizdinių sistemos, nei analogų, nei patirties, prie ko nepritaikytas nei mūsų regėjimas, nei mūsų ausys, net mūsų žodynas netinka." Nors filmas yra apie praeitį, istorinius įvykius, kurių amžininkais buvo nemaža dalis žiūrovų, virš atkuriamų įvykių tvyro tam tikra nerealumo skraistė. Stebime jau įvykusią ir suvaldytą praeitį, bet ji tokia siaubinga, kad nieko tikroviško mums neprimena, veikiau atrodo fantastiniam žanrui tinkama apokalipsinės ateities versija.

Anot vieno avarijos likvidatoriaus, "praradęs tikėjimą, likęs be tikėjimo, tu jau ne dalyvis, o bendrininkas ir nebeturi kaip pasiteisinti".

Taip yra ne tik dėl filme dažno mokslinio požiūrio (vienas pagrindinių veikėjų yra mokslininkas Valerijus Legasovas) ir detalizuoto tyrimo, bet ir dėl pasakojime paliktos erdvės veikėjų jausmams, nuotaikoms. Veikiausiai, tai dar vienas S.Aleksijevič knygos poveikis šiam kūriniui, juk niekur kitur tiek daug nekalbama apie Černobylį išgyvenusių žmonių jausmus kaip "Černobylio maldoje": "Mane domino ne pats įvykis: kas atsitiko tą naktį elektrinėje ir kas kaltas, kokie buvo priimami sprendimai, kiek tonų smėlio ir betono prireikė supilti sarkofagui virš tos velnio skylės, bet pojūčiai, jausmai žmonių, susidūrusių su nežinomybe. Su paslaptimi. Černobylis – paslaptis, kurią mes dar turėsime atskleisti."

Černobylis – ne tik paslaptis, bet ir vienas didžiausių melų pasaulio istorijoje. "Kiekvienas melas, kurį mes sakome, sukuria skolą tiesai. Anksčiau ar vėliau, skola yra sumokama", – taip seriale teismo salėje prabyla vienas pagrindinių Černobylio avarijos likvidatorių V.Legasovas. Veikiausiai realus V.Legasovas taip niekada nėra sakęs (kaip ir nėra buvęs tame teisme), bet ne tai svarbiausia. Šie žodžiai labai gerai apibūdina tuometę situaciją, ir jie labai tinkami laikams, kuriais jie sukurti, t.y., šiandienai.

Daugelis Černobylio katastrofos liudininkų pasakoja apie absurdiškai tikėjusius žmones, stebėjusius įvykius per televiziją ar gavusius įsakymą vykti į avarijos vietą. Tai buvo įskiepytas tikėjimas, kad, nepaisant nieko, "mes gyvename gražiai ir teisingai, ir žmogus aukščiau visko, didžiausia vertybė". Praradę tokį tikėjimą neatsitiesdavo, neretai tai baigdavosi savižudybe, vienas tokių ir buvo V.Legasovas. Nes, anot vieno avarijos likvidatoriaus, "praradęs tikėjimą, likęs be tikėjimo, tu jau ne dalyvis, o bendrininkas ir nebeturi kaip pasiteisinti".

Baltarusiai buvo viena labiausiai nukentėjusių tautų per Černobylio avariją, bet tai nesustabdė šiandienos Baltarusijos nuo atominės elektrinės statybos Astravo mieste, prie pat Lietuvos sienos. Ji pastatyta vykstant panašiam faktų ir informacijos nuo visuomenės slėpimo mechanizmui. Elektrinės paleidimas greičiausiai įvyks nepaisant protestų, nepaisant, kad ji neatitinka Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) branduolinės saugos reikalavimų, nepaisant Černobylio tragedijos, kurią taip įtikinamai atkūrė TV filmo autoriai. Gerai, kad jo siunčiamą žinią gali išgirsti visas pasaulis, bet, atsakingi už Astravo elektrinės statybą (derybininkai, dalyviai ir bendrininkai) pasakojimą apie melo kainą, katastrofos aukas bei herojus gali praleisti, laikas susivokti jau seniai praėjo.

Gal "Černobylio" sėkmė prisidės prie didėjančio ekologinio sąmoningumo, atkreips visuomenės dėmesį į vykstančius procesus visame pasaulyje ir taip juos paveiks. Ekologinės problemos niekada nebūna tik lokalios, kaip ir oras, kuriuo kvėpuojame, ar geriamas vanduo. Tai taip pat viena serialo temų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kauniete

kauniete portretas
.,,..deja,dygstancios naujos[ir baltarusiu astravo]] atomines elektrines tai zmoniu BEPROTYSTES apraiska...Zinom viska!!! bet ishvadu nera atominiu elektriniu statyba tai milzinishki pinigai ,,,kuriais disponuoja zmoniu gyvybes vagys kraupu..

Azuolas

Azuolas   portretas
Aciu uz komentarus.Pagarbiai.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Parazitavimo šventė
    Parazitavimo šventė

    Tokios gėdingos savaitės šalyje nebuvo nuo tų laikų, kai Aukščiausiojoje Taryboje deputatai nepasidalijo paskyromis "Volgai". Būta tada tokio automobilio, neprilygstančio net "VW Lupo", – V.Bruveris neleis sumeluo...

    15
  • Kas kaltas? Aišku – tik ugnis
    Kas kaltas? Aišku – tik ugnis

    Lietuva global warming (Globalinio atšilimo, liet. k.) fronte išrado greitą ir efektyvų būdą kaip ,,perdirbti‘‘ dėvėtas automobilių padangas. Tiesiog sudeginti... ...

    8
  • Raudonojo klimato atšilimas
    Raudonojo klimato atšilimas

    Legendos byloja, jog kadaise pusę Europos kaustė raudonoji žiema. Ši antgamtinė jėga esą atėjusi iš tolimų Sibiro užkampių, o ją iššaukęs raganius Iljičius Uljanovas (1870–1924), kurio iškamšą Raudo...

    10
  • Reikia pinigų? Jų yra
    Reikia pinigų? Jų yra

    Liūdnai pagarsėjusio "Sekundės" banko, prieš beveik tris dešimtmečius išviliojusio iš piliečių milijonus litų, skandalas aktualus ir šiandien. Jį priminė užvakar Vyriausybės patvirtintas valstybės biud...

    5
  • Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos
    Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos

    Vyriausi Lietuvos žmonės dar gali atsiminti XX a. penktąjį ir šeštąjį dešimtmečius – stalinizmo epochą. Tai buvo laikai, kai būti rašytoju reiškė pavojų gyvybei: už nelojalų komunistinei sistemai tekstą ar...

    4
  • Gerumo estafetės
    Gerumo estafetės

    Neseniai kalbėjome su keliautoju Mariumi Lucka apie atsitiktinumą, padovanojusį jam ne tik kelialapį į turbūt geidžiamiausią festivalį pasaulyje, bet ir naują požiūrio kampą. Vienoje savo kelionių jis sutiko argentinietį, kuris po trumpučio pok...

    6
  • Realus ir subalansuotas
    Realus ir subalansuotas

    "Valstietis" A.Baura (kad ir ką jo pavardė reikštų paprastam rinkėjui) sakė pasitikintis Seimo pirmininku V.Pranckiečiu, todėl ir liko salėje, kai turėjo spręstis pastarojo likimas. O su juo kartu sėdėjo ir V.Vingrienė su A.Vinkum...

    3
  • Bankai užsiima saviveikla?
    Bankai užsiima saviveikla?

    Vis dar negaliu suvokti, ką čia tie bankų atstovai skiedžia apie elektroninės bankininkystės paslaugų "krepšelį" ir kitas paslaugas. ...

    10
  • Kai spindulių per daug
    Kai spindulių per daug

    Jei tai būtų tikra vasara, sakytume – šalta. Bet kai 19 laipsnių šilumos sulaukiame po šalnų ir lietaus, išlindę į saulę krykštaujame: kokia graži bobų vasara! Bet pakalbėkime apie kitokius spindulius – ...

  • Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?
    Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?

    Galbūt kurdams reikėjo pavadinti į Idlibą vedantį kelią „Trumpo greitkeliu“. Arba išversti „Sandorio meną“ į kurdų kalbą. Regis, meilikavimas tikrai suveikė Lenkijai, kuri, beveik vienintelė iš Amerikos sąjung...

    2
Daugiau straipsnių