- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kol mūsų valdžia džiaugiasi vienu mažiausių Europoje ir net pasaulyje ekonomikos nuosmukiu koronaviruso pandemijos metu bei gerėjančia situacija darbo rinkoje, registruotas nedarbas vakar peršoko 13 proc. kartelę (13,3). Didžiuojasi, kad tarptautinės agentūros nemažina Lietuvos ilgalaikio skolinimosi stabilių reitingų, ir pabaksnoja, kad Latvijai jie pabloginti iki neigiamų.
Kartu mūsiškė Finansų ministerija ramiai praneša, kad per septynis metų mėnesius nesurinkome 12,7 proc. planuotų biudžeto pajamų. Galėtų pabaksnoti į tuos pačius kaimynus, kiek jie tuo pat metu nesurinko į savąjį, jei jau jų perspektyvos nekokios. Tik 7,5 proc.
Tikėtina, kad suskaičiavus visas netektis ir prisiskolintas valstybių sumas, paaiškės, jog iš COVID-19 krizės išplauksime ne patys sausiausi. Tikėtina, kad labiau permirkę nei braliukai. Akivaizdu, kad dėl skirtingos akcizų ir kitų mokesčių politikos mes gerokai dažniau pas juos važiuojame pirkti nei jie pas mus. Latviai skaičiuoja papildomas gautas pajamas į savo biudžetą, mes – planuotas negautas.
Tikėtina, kad suskaičiavus visas netektis ir prisiskolintas valstybių sumas, paaiškės, jog iš COVID-19 krizės išplauksime ne patys sausiausi.
Apskritai mėgstame braliukus pašiepti. Daugybę metų Vilniaus santykiai su Ryga pamažu vėso, kol pasiekė dabartinį įšalą. Naujausias nesutarimas – dėl Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje nepirkimo. Kodėl turėtume būti vieningi dėl šio mums labai skausmingo klausimo, jei mes apskritai su jais dėl daug ko nesugebame išsiaiškinti?
Per pastarąjį dešimtmetį neradome bendro vardiklio dėl suskystintųjų gamtinių dujų importo ir nuomojamės milžinišką dujų laivą "Independence", nors kartu pirkti ir dalytis būtų pigiau.
Per 30 Nepriklausomybės metų net dėl jūros sienos nesusitarėme, bet jau įsižiebė viltis, kad pavyks sutartis iki galo pasirašyti per artimiausius ketverius metus. Aišku, galime dar pabaksnoti į braliukus, kad 1999 m. pasirašyta Lietuvos-Latvijos sutartis dėl valstybės sienos jūroje ir ekonominės zonos buvo ratifikuota tik Lietuvos Seime. O štai Latvijos parlamentas jos iki šiol nepatvirtino. Be abejo, tik latviai kalti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Strateginė migla
Agresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką
Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen18
Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16
Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?11
1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...