Aukštojo mokslo reformos iniciatorių surengtoje diskusijoje jos rengėjams teko išgirsti ne tik pagiriamųjų žodžių, bet nurodyta ir nemažai pavojų, kurie gali kilti pradėjus vykdyti prieštaringai vertinamą projektą.

Daryti reikia staigiai

Tačiau Seime vykusioje diskusijoje kalbėję prelegentai sutarė: nors reforma nėra tobula, ją vykdyti būtina, priešingu atveju aukštasis mokslas bus sužlugdytas.

"Manau, kad jie padarys blogą reformą, bet geriau bloga, negu nieko. Rinkos mechanizmas, kad ir koks blogas, yra geresnis, negu joks", – diskusijoje sakė žinomas istorikas prof. Alfredas Bumblauskas.

Pasak jo, šiuo metu reikia klausti, ne kada Lietuvos universitetai atsidurs geriausiųjų šimtuke, o išvis – ar Lietuvai reikia universitetinės mokslo sistemos. "Jei jos reikia, reikia staigiai ką nors daryti", – sakė Vilniaus universiteto (VU) senato narys.

Kaip vieną pagrindinių problemų A.Bumblauskas nurodė jaunų mokslininkų, dėstytojų trūkumą, kurie tęstų mokslinį darbą ir ateityje pakeistų dabartinę profesūrą. Pasak istoriko, gabiausieji nedaro mokslinės karjeros, nes ji reiškia vegetavimą. "Visur jaunimui Lietuvoje geriau nei universitetuose. Jei padėtis nesikeis, visi išsivaikščios, nebūtinai į Vakarus", – sakė A.Bumblauskas.

Istorinė galimybė

VU Istorijos fakulteto docentė Irena Vaišvilaitė prognozavo: "Jeigu dabar ši reforma neįvyks, manau, kad daugybė žmonių pasitrauks iš aukštojo mokslo."

Buvusi prezidento patarėja tvirtino, kad gabiausi studentai, įgiję bakalauro laipsnį, retai renkasi tęstines studijas Lietuvos universitetuose, nes jų netenkina studijų kokybė Lietuvoje. Anot jos, šiuo metu aukštosiose mokyklose įgyjamą aukštąjį išsilavinimą vargu ar galima vadinti universitetiniu.

Kelią reformai, pasak I.Vaišvilaitės, būtina atverti ir todėl, kad pirmą kartą yra parengta esminė reforma – ir yra politinė valia ją įgyvendinti.

"Turime politinę jėgą, intelektinių išteklių, paruoštą reformą. Yra žmonių, kurie nori ją vykdyti, iki šiol to neturėjome", – sakė humanitarinių mokslų atstovė.

Pinigai visko neišspręs

Diskusijoje dalyvavęs europarlamentaras Vytautas Landsbergis sakė reformoje pasigedęs kokybinių pokyčių, tačiau tvirtino, jog 20 metų nieko nedarius, metas eiti pirmyn.

"Reformą reikia daryti, šitą įstatymą priimti reikia, bet nemanykime, kad čia bus ir sprendimas. Yra dalykų, kurių neišspręs pinigai. Eikime į priekį ir žinokime, kad daug nepadaryta, ir eidami į priekį dar nepadarome", – kalbėjo V.Landsbergis.

Sutarimo nėra

Liberalų ir konservatorių inicijuojama aukštojo mokslo reforma akademinę visuomenę skėlė į dvi dalis – vieni ją remia, kiti yra kategoriškai prieš.

Daugiausia kritikos sulaukė siūlomas studijų krepšelio principas, kai geriausiai egzaminus išlaikę moksleiviai, gautą studijų krepšelį atsineša į pasirinktą aukštąją mokyklą. Esą taip sunyks reikalingos, tačiau ne tokios populiarios specialybės, net žlugs aukštosios mokyklos.

Sausio pradžioje Vyriausybė pritarė studijų reformai, kad būtų įvesti studijų krepšeliai ir valstybės remiamų paskolų sistema. Krepšeliai būtų skiriami geriausiai mokyklas baigusiems abiturientams – jiems už studijas mokėti nereikėtų. Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas. Planuojama, kad paskolų sistema bus sukurta vėliausiai iki liepos 1 d.

Šiuo metu svarstomame Mokslo ir studijų įstatyme numatoma, kad abiturientas krepšelį gauna dvejiems metams. Po dvejų metų studentas šį praranda, jei jo vidurkis yra dviem balais žemesnis už bendrą.

Aistros dėl koncerto

Šiandien Vilniuje rengiamas koncertas "Už permainas aukštajame moksle" jau sukėlė nepasitenkinimą. Europos aikštėje organizuojamame koncerte Lietuvos atlikėjų koncertu bus "garsiai ir viešai pasisakyta už permainas šalies aukštajame moksle, kuriant žinių Lietuvą", skelbia organizatoriai.

"Studijuojantys ir ketinantys tai atsakingai daryti Lietuvoje yra pasirengę permainoms, tikisi valdžios dėmesio. Drįstame neabejoti, jog renginys pasieks ausis tų, kurie priima sprendimus", – pranešime spaudai cituojamas vienas akcijos iniciatorių, Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Dainius Dikšaitis.

Nemokamame renginyje "Už permainas aukštajame moksle" dainomis pasisakys atlikėjai Deivis, Živilė Ba, "InCulto", "Happyendless", "Biplan", "Saulės kliošas", "Weekends" ir kiti.

Tačiau piliečių grupė "Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje" ragina atlikėjus nedalyvauti šiame koncerte. "Įvedamas studijų krepšelio principas ne tik neves prie geresnių studijų, bet ir įves visišką sumaištį į aukštojo mokslo sistemą ir net privers išnykti kai kurias aukštos kokybės ir valstybei reikalingas studijų programas", – teigiama grupės pranešime spaudai.

Kita piliečių grupė "Studentų pasipriešinimas" taip pat kritikuoja koncertą ir ragina studentus sukilti. Anot jų, reforma siekiama apmokestinti aukštąjį mokslą ir jį komercializuoti.

Šiam koncertui nepritaria ir Bažnyčia. Dvasininkų atstovai masinio renginio organizavimą prieš pat Šv. Velykas vadina nepagarba katalikų tradicijoms. Vyskupas Juozas Tunatis teigia, kad paskutinės gavėnios dienos – netinkamas metas organizuoti masinius pasilinksminimus. "Tikintieji į tokį koncertą neis, tačiau netikintiems negalime uždrausti. Tokius renginius ruošia tie, kurie bažnyčion kojos nekelia", – įsitikinęs dvasininkas.