- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Apie Birutę daugiau nepasakysiu nė vieno blogo žodžio", – pažadėjo Petras, prieš filmavimo kameras gailiai nubraukęs ašarą išdavikę. Ko nepadarysi dėl reputacijos, ypač, kai politiko miegamojo reikalai jau peržengė ne tik Seimo, bet ir kiekvieno TV žiūrėtojo namų slenkstį.
Ir visa tai verda, net baisu sakyti, Pranciškaus belaukiant. Žiniasklaida vis netyla, jog buvusi Petro mylimoji kaltina jį nesirūpinant dukra, o visuomenininkai staiga surinko tūkstančius parašų, kad to paties Petro neliktų Žmogaus teisių komitete. Ir ką vietoj to jam pasiūlė? Kultūros komitetą. Nes Ramūnui tinka visi (paklydėliai turbūt taip pat), ir Petras tiks. Bet Petrui ši pozicija, regis, netinka. Ir jis to pasakyti nebijo net Ramūnui, jam gal tik kiek neramu, ką dėl viso to ištartų Šventasis Tėvas. Bet jis veikiausiai lietuviškos TV nežiūri, tad ir bijoti Petrui tikrai nėra ko.
Iš šono visą šią gėdą stebintys rinkėjai protu nesuvokia, kaip galėjo atsitikti, kad tokie petrai iš viso politikoje yra kotiruojami.
O iš šono visą šią gėdą stebintys rinkėjai protu nesuvokia, kaip galėjo atsitikti, kad tokie petrai iš viso politikoje yra kotiruojami. Ne vienas padūsauja, jog baisu, kam patikėjome valdyti valstybę.
Ir guodžiasi bent tuo, kad mes ne vieni tokie taip graudžiai apsirikę. Sako, buvo tyrimai, kur konstatuota, jog parlamentų ir kitų renkamų valdžios organų intelekto koeficientas nepriklausomai nuo valstybės visada būna prastesnis už nacijos. Todėl esą ir nėra dabar ko stebėtis.
Be to, kas su tokiais gali konkuruoti? Juk tų, kurie veržiasi valdyti, akys tiesiog raudonos nuo siekio patekti į viršūnėlę, juolab visus reikiamus duomenis tam turi – moka meluoti, apgaudinėti, sukčiauti, manipuliuoti, net verkti viešai ir plaukus rautis ar barstytis pelenais, jei to prireikia įvaizdžio gerinimui.
Akivaizdu, jog sąžiningas žmogus su tokio lygio profesionalais rungtis nepajėgus. Tokiu būdu Žmogaus teisių komitete ir atsiranda Petras, gerai bent, kad šį kartą neilgam.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina10
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės1
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...