Baltarusija: pasirengimas bendrystei

Graži yra Baltijos kelio istorija ir jos pasikartojimas prieš kelias savaites. Tada stovėjome susikibę rankomis dėl savęs, o šiandien – jau dėl kitos tautos laisvės. Visgi, manytina, kad, paklausus ne vieno akcijos dalyvio apie laisvės esmę ir turinį, išgirstume daugybę tos pačios temos variacijų, kurios jau ne patvirtintų, o labiau keltų abejones dėl Baltijos kelio prasmės.

Aišku, visi sutartų, kad laisvė – tai išsivadavimas nuo diktatoriaus, totalitarizmo ar autoritarinės valdžios. Tačiau netrukus neišvengiamai kils klausimas – o kas toliau? Atsakymas slypi mūsų valstybės trijų dešimtmečių raidos peripetijose: laisvi rinkimai ir daugybė demokratijos pamokų, kurios niekada nebūna lengvos ir paprastos.

Dar labiau sunerimtume, jei šiemetinio Baltijos kelio pasiteirautume, regis, elementaraus klausimo – o kas mus sieja su Baltarusija? Atsakymai – vėlgi paviršiuje: dabartinė kaimynystė, vėliavų Vyties panašumas ir, žinoma, abiejų šalių žmonių didžiulis noras gyventi laisvai.

Apie Lietuvos ir Baltarusijos piliečius siejančią istorinę praeitį kalbėtų jau mažiau Baltijos kelio dalyvių. Lyg ir savaime suprantama, kad prieš daug amžių gudai gyveno Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK). Tai, kas akivaizdu, taip atrodo tik faktų lygmenyje. Kai pradedame interpretacijos veiksmą, reikalai komplikuojasi. Ar istorinės lietuvių gentys buvo pavergusios gudus jėga? Kaip tai susiję su dabar populiariomis laisvės idėjomis? O gal, kaip aiškina kai kurie Baltarusijos istorikai, gudai buvo minėtos kunigaikštystės politinis pagrindas ir centras?

Baltarusijoje stiprėjant nacionalizmui (jis beveik visada lydi laisvės kovas), mums linkėtina išvengti atminties konfliktų su kaimynais.

Gal Vytautas Didysis buvo pirmiau gudų nei lietuvių valdovas? Dilemos atrodo sudėtingos ir taip lengvai masiniu rankų susikibimu jau neišsprendžiamos. Šiame problemų kontekste ypač įdomu prisiminti prieš daugiau nei penkerius metus kilusį skandalą dėl Vytauto Didžiojo universiteto istoriko Rūsčio Kamuntavičiaus paskaitų baltarusiams. Mokslininkas kviestas pasiaiškinti net į Valstybės saugumo departamentą.

Viešai priekaištauta, kad Lietuvos istorikas pataikauja neva norintiems perrašyti istoriją baltarusiams. Šiandien, kai garsiai per pusę pasaulio šaukiame apie kaimynų laisvę, kalbėti apie tokias istorijos traktavimo komplikacijas jau net nepatogu ir nekorektiška. Aišku viena – net populiariajame lygmenyje apie Baltarusijos praeitį daugelis Lietuvos piliečių neišmano beveik nieko. Būtent todėl reikalingi kvalifikuoti mokslininkai, kurie gilinasi į klausimus plačiau ir įvairiapusiškiau.

Paradoksas tas, kad kviesdami baltarusius laisvei, net apie jų šiandieną iš tiesų beveik nieko nežinome. Kas dabar galėtų išvardyti bent kelis ryškesnius XX a.–XXI a. pradžios Baltarusijos kultūros veikėjus? Kam šiandien mūsų valstybėje yra žinoma, pavyzdžiui, apie labai svarbaus kaimynų poeto Pimeno Pančenkos, Sabinos Brilo ar kitų, radikalesnių, literatūros kūrėjų biografijas ir kūrinius?

Jei atsakymais patvirtintume savo žinojimą, kai kurios vietinės problemos imtų atrodyti netekusios svarbos. Deja, bet tie atsakymai patvirtina Lietuvos siaurą susirūpinimą savo interesais, kuriuos pastarąjį dešimtmetį išplėsdavo tik Kaune vykdavęs didžiausias baltarusių diasporoje kongresas – suvažiuodavo visi, kurie kalbėjo apie Baltarusijos laisvę iki tenykštės visuomenės pabudimo dabar.

Jei Baltarusijos kelias atves į geidžiamą laisvę, tarpvalstybinis bendravimas taps labai įdomus. Pirmiausia, teks lietuviams patiems sau pripažinti, kad su kaimynais mus sieja beveik genetiniai, labai seni ir gilūs ryšiai. Iki XVI a. vidurio kunigaikštystės dokumentai ir lietuvių, ir gudų žemėse rašyti ta pačia senąja kanceliarine slavų kalba.

Be šio fakto, permąstyti teks daugybę teigiamų ir neigiamų sąsajų, istorinės raidos panašumų ir skirtumų. Skaudžiausia bus suprasti, kad net su slavais reikės ir bus visos galimybės susidraugauti, nes draugystė, pirmiausia, reiškia abipusę atsakomybę. Šiandien kaimynų laisvės kovos pradžioje visgi daugelis išlaikome mąstymo distanciją, tarytum sakytume: "Pokyčiai vyksta labai arti mūsų, bet vis dėlto tai vyksta ne dėl mūsų."

Dar svarbesnis išbandymas – tai Baltarusijos kaita, veikianti ir mūsų masinę sąmonę, ir mąstymą. Jei sugebėsime priimti kaimynus, teks pripažinti, kad nesame skandinavai, nors pastaruoju metu to labai norima. Be to, laukia suvokimas, kad Vilnius yra ne didelė kavinė po atviru dangumi, o Rytų Europos miestas su savąja sena kryžkelės atmosfera.

Baltarusijos palaikymas galbūt atvers akis tiems, kurie mano, kad istorija mūsų neveikia, gyvename dabar ir tik dėl ateities. Kai pradėsime prisiminti save, reikės suprasti, kad mūsų sostinė yra ne į sieną įmūryti dekoratyviniai sausainiukai, o toks miestas, kuriame gyventa ir Česlovo Milošo, ir daugybės litvakų kultūros žmonių, ir, be abejo, daugelio istorijai svarbių baltarusių asmenybių.

Baltarusijoje stiprėjant nacionalizmui (jis beveik visada lydi laisvės kovas), mums linkėtina išvengti atminties konfliktų su kaimynais ir palikti masinę šizofrenišką būseną, kuri apibūdinama teiginiu "nepripažįstu, kas esąs". Tai pasiseka tik tuomet, kai labiau galvojama ne apie save, o apie kitus. Mąstykime Baltarusijos praeitį ir dabartį, gilinkimės į kaimynų kultūrą ir mokslą. Tuomet labai svarbus tarpininko vaidmuo atneš geresnes dienas ir suteiks laisvei turinį, nes mąstymas turi siekti užpildyti dabar simuliakru virstančią laisvę prasmingu turiniu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

zenonas išpriekulis

zenonas išpriekulis portretas
Lietuva - uzurpuota nusikaltėlių, pasivadinusiais teisine valstybe. Aš tai teigiu, teisia mus tie, kurie privalo sėdėti patys kaltinamųjų suoluose. Lukošenką palaikau, nes jis neleidžia išsidalinti visų baltarusių uždirbto turto nusikaltėliams, kaip tai įvyko Lietuvoje. Lietuva yra ne demokratinė, ne teisinė, o nacional-fašistinė. Galiu įrodyti. Mano te. 8 662 33770. Telefoną nurodau todėl, kad nesigirtų, kad mane didelėmis pastangomis surado ir laukiu galimai lauko teismo, laikai ghrįžta?

Kolegė

Kolegė portretas
Ramūnai, tikrai Baltijos kely nestovėjote, per daug jaunas, tai nerašykit tr nesisavinkit.Dabar daug tokių. O šiap ačiū, vienas prasmingesnių straipsnių apie B., su politologų pliurpalais nepalyginsi.

,,

,, portretas
jei Lukašenka nepaimtų viršaus, ar Astravo AE taptų saugi?
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Rektorius: svarbu nebijoti mokytis čia ir dabar
    Rektorius: svarbu nebijoti mokytis čia ir dabar

    Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorių prof. Juozą Augutį stebina Lietuvoje dažnai girdimos kalbos, kad žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, šalyje turėtų būti mažiau.  "Tai panašu į 30 ar 40 met...

  • Palydovo belaukiant
    Palydovo belaukiant

    Moderniosios Rusijos kankinys A.Navalnas kalėjime ūmai pasigedo Korano. Nors dar ne taip seniai buvo sulaukęs kritikos dėl nacionalistinių pareiškimų ir šaipymosi iš emigrantų, atvykusių į Rusiją iš musulmoniškų Vi...

    1
  • XX a. palydos
    XX a. palydos

    Nesibaigiančią pasaką su istoriniais ritualais, šimtametės supervalstybės simboliais, princų vestuvėmis ir žemiška kasdienybės idile pasauliui dovanojanti karališkoji Vindzorų šeima šiandien dalijasi savo skausmu. ...

    2
  • V. Putinas bando Vakarus dėl Ukrainos
    V. Putinas bando Vakarus dėl Ukrainos

    Mes nesuprantame Rusijos žodžių ir nesipriešiname jos poelgiams. ...

    4
  • Ir mes turime kosmonautų
    Ir mes turime kosmonautų

    Vakar būta kosmonautų dienos. Galėtų būti šventinis laisvadienis. Ir visiškai ne dėl to, kad J.Gagarinas, kurio gatvėje tiek daug žmonių gyveno, nuskrido į kosmosą, pažiūrėjo, kaip mes ant debesėto gaublio gyvename, ir grįžo atga...

  • Euras nuvertėja, ponai!
    Euras nuvertėja, ponai!

    Aukščiausiasis galų gale apšvietė viršugalvius Vyriausybėje ir ši panaikino žeminančius judėjimo ribojimus, kurie priminė ragų-kanopų kordonus sovietmečiu. Tačiau tas pats aukščiausiasis vis tiek pašyk&sca...

    7
  • Kas skleidžia melą apie muziejų?
    Kas skleidžia melą apie muziejų?

    Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė tikrovės neatitinkančios informacijos apie Kauno rajono savivaldybės muziejaus filialą Vilkijos Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejų: neva jį ruošiamasi sunaikinti, o jo kūr...

    3
  • Kas taps antikinio meno meka?
    Kas taps antikinio meno meka?

    ES jaučiama antikinio meno apyvartos ribojimo tendencija – eksportui iš ES reikalinga kompetentingos institucijos eksporto licencija bet kokiam archeologiniam radiniui, kad ir kainuojančiam 1 centą. ...

  • Karūnavimas atidedamas
    Karūnavimas atidedamas

    Jau metus Žmogaus studijų centras ir "Baltijos tyrimai" analizuoja mūsų emocinę būseną. Esame tarsi skenuojami, kaip jaučiamės pandemijos sąlygomis. Net ir mėgėjišku žvilgsniu aišku, kad neigiamų emocijų daugėja. O profe...

    1
  • Apie posovietinį identitetą
    Apie posovietinį identitetą

    Pilki blokiniai daugiabučiai, seni troleibusai "Škoda" ir raštuotais kilimais dekoruotos kambario sienos pažįstamos ne tik sovietinėje santvarkoje gyvenusiems, bet ir po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo gimusiems jaunuoliams. ...

    6
Daugiau straipsnių