Didiesiems nuomonės formuotojams jau sunku suskaičiuoti žinutes, kuriose – prašymai, grasinimai, gėdinimai. Kodėl? Nes "darote prastą įtaką mano vaikui!" Nors pasaulyje vyksta siaubingi dalykai (na, kad ir teroristai pjauna galvas kitatikiams, klesti prekyba žmonėmis), jiems didžiausia grėsmė trapiai vaiko psichikai – žinomas suaugęs žmogus, vyrišką lyties organą pavadinęs tuo iš raidės "b", užtraukęs cigaretę, o gal tiesiog nusidažęs plaukus ar kūną išsitatuiravęs taip, kaip norėjo.

Man tai atrodo baisiai veidmainiška. Pirmiausia, dalis tų tėvelių ir patys nėra šventieji, o "Instagrame" vaikai nepamato nieko tokio, ko nėra regėję namie. Kitas dalykas, ar tikrai negali būti blogesnės įtakos vaikams negu alų gurkšnojantis vakarieniaujantis žmogus? Kodėl, pavyzdžiui, blogos įtakos darymu nekaltinami garsūs vyrai, namie laukiant žmonai su kūdikiu, baruose graibantys svetimas panas? Kodėl nepuolami tie, kurie garsiai rėkia apie šeimos vertybes, o tyliai įkalbinėja meilužes darytis abortą? Va čia tai mėšlinas pavyzdys. Čia grėsmė vertybėms. Ne tik vaikiškoms. O dar, noriu priminti, kad prieš keliolika metų mūsų šalyje turbūt nebuvo paauglio, atmintinai nemokėjusio popsinės grupės XXL dainos eilučių: "Jeigu nori paskraidyt, tu tabletę greit praryk. Jeigu nori dubą duot, tik narkotikus vartok." Cigaretė tatuiruotoje nuomonės formuotojo rankoje vis dar atrodo tragedija?

O kalbant visiškai rimtai, tai net jei daugumai tėvelių ir norisi tikėti priešingai, nesisuka visas pasaulis nei apie juos, nei apie jų vaikus. Vyksta gyvenimas. Tikras ir ne visada manieromis primenantis lordų vakarienę Bakingamo rūmuose. Žmonės (tie garsūs irgi) keikiasi, atrodo taip, kaip nori, o kartais turi žalingų įpročių. Tam jie turi visokeriopą teisę ir anaiptol nėra atsakingi, kaip šie sprendimai paveiks kažkieno kito vaikus. Nei Jagelavičiūtė, nei Naglimantas šių vaikų nei darė, nei gimdė. Ir nesisamdė jų auklėmis. Rūpintis, kad mažieji užaugtų padoriais žmonėmis, – atsakomybė tų, kurie juos į šį pasaulį atvedė.

Jei jau nepavyko įskiepyti atžalai sveikų vertybių ir gebėjimo atskirti blogį nuo gėrio, siūlau praktišką išeitį. Atimkite iš jaunuolio visų blogybių šaltinį – išmanųjį.

Apskritai, tiek remiantis įstatymais, tiek elementariu suopračiu, kaip ir aišku – žmogučiams, kuriems nė ant kojų plaukeliai nespėjo užželti, socialiniuose tinkluose ne vieta. Kita vertus, blogų pavyzdžių, jei tik nelaikote vaiko užrakinę babos šiltnamyje, vis vien atsiras: bus filmai su charizmatiškais bankų plėšikais, bus žolytės parūkančių paauglių kompanija kaimynystėje ar prie vairo girtos sėdančios garsenybės. Būtent gimdytojų pareiga neišauginti vaiko bestuburiu ar idiotu, manančiu, kad bet kokie aplink matomi reiškiniai – sveikintini ir kopijuotini.

Jokia paslaptis, vaiko auklėjimas – užduotis ne iš lengvųjų. Ir nemaža dalis tėvų, ypač silpnieji, įvykus nesėkmei, mėgsta ieškoti atpirkimo ožių. Kai paauglys geria pakampėse ar pačius siuntinėja velniop, tėvai neretai nusimeta atsakomybę nuo pečių ir kaltųjų ieško kad ir už šimtų kilometrų, bet ne veidrodyje. Ir jau jokiu būdu ne savo vaikuose.

Mažo žmogaus auginimas nėra vien jo maitinimas ir prižiūrėjimas, kad iki pilnametystės nenusisuktų sprando, – tai ir asmenybės ugdymas. Jei jau nepavyko įskiepyti atžalai sveikų vertybių ir gebėjimo atskirti blogį nuo gėrio, siūlau praktišką išeitį. Atimkite iš jaunuolio visų blogybių šaltinį – išmanųjį. Pakeiskite į niekada neišsikraunančią "Nokią 3310" būtinajam susisiekimui. O gal baisu, kad už tokį performansą sūnelis ar dukrytė iškeiks taip, kaip nė vienas nuomonės formuotojas viešai nedrįstų?