Prabilta apie tai, kad reikėtų keisti esamą tvarką, jog konkursas neužsibaigtų lygiosiomis. Manau, kad tai puiki proga praplėsti diskusiją, keliant klausimą ir apie pačios LRT tarybos formavimo principus.

Buvo laikai, kai visuomeniniai transliuotojai valdė visuomenę. Jie buvo gerai finansuojami, patogiai su valdžia susieti ir paklusniai įgyvendinantys vienos partijos viziją. Dabar, esant komercinėms televizijoms, visuomeninis transliuotojas iš tiesų užtikrina svarbias socialines ir demokratines vertybes. Daugeliui tokio transliuotojo etalonas iki šiol išlieka BBC – visuomeninė tarnyba, kuri atlieka nepakeičiamą vaidmenį teikiant piliečiams informaciją, švietimą be komercinės, valstybinės ar politinės įtakos.

Gerai valdomi, patikimi visuomeniniai transliuotojai vis dar gali klestėti, ir tai vyksta ne tik JK, bet Kanadoje, Japonijoje, Švedijoje ir kt.

Bet grįžkime į mūsų daržą ir pakalbėkime apie LRT tarybą. Kaip skelbiama LRT tinklalapyje, ši taryba „yra aukščiausias kolegialus organas, vykdantis LRT valdymo ir priežiūros funkcijas ir atstovaujantis visuomenės interesams. LRT Taryba renka generalinį direktorių ir prižiūri, kaip vykdoma misija. LRT taryba sudaroma 6 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros asmenybių.“

Ir čia aš matau dvi esmines problemas ir ydas.

Pirmoji, du trečdaliai tarybos yra deleguoti politikų (prezidento ir Seimo). Tai sukuria labai rimtų problemų, apie kurias mažai diskutuojama, bet kurios visiems puikiai žinomos. Apie kokį nepriklausomą transliuotoją galime kalbėti, kai prezidentas deleguoja net keturis iš 12 tarybos narių. Seimas taip pat deleguoja keturis. Puikiai matėme ne vieną pavyzdį, kai manipuliuojant LRT finansavimo kranelių „atsukimu ar prisukimu“ buvo bandoma užsitikrinti sau palankų ir nemokamą ruporą. Klausimas – kodėl prezidento ir Seimo institucijoms mūsų valstybėje yra suteikiama tiek galių deleguoti du ketvirtadalius tarybos narių? Ar kas nors iš jūsų nors kartą matėte kur nors viešai paskelbtą informaciją, kokiais principais ir kriterijais vadovaujantis yra atrenkami ir deleguojami šie asmenys? Atsiprašau, asmenybės.

Antroji problema – be politikų deleguotų asmenybių, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija. Kyla klausimas, o kas atstovauja mūsų ekonominį stuburą laikančiajai daliai – verslui?

Tenoriu priminti, kad visuotinumas, įvairovė ir nepriklausomybė tebėra esminiai visuomeninio transliavimo tikslai, susiję su viešąja paslauga, kuri yra gyvybiškai svarbi demokratinės visuomenės funkcionavimui. Demokratinėje visuomenėje turi būti sudarytos sąlygos kiekvienam piliečiui tapti visuomenės dalininku, dalyvaujančiu bendruomenės, kuriai jis priklauso, gyvenime ir aktyviai įsitraukti į jos organizavimą. Visuomeninis transliuotojas transliuoja už valstybės lėšas visos visuomenės labui. Todėl natūraliai kyla klausimas – kas iš deleguotųjų į tarybą turi suvokimo ir mato misiją didinti mūsų žmonių, ypač jaunimo, finansinį raštingumą, skatinti savarankišką veiklą ir verslumą?

Naujausiais duomenimis, iš visų trijų Baltijos valstybių finansiškai raštingiausi yra Estijos jaunuoliai. Estų sėkmės paslaptis paprasta – šios šalies jaunimas visą reikiamą informaciją apie finansų valdymą gauna iš patikimų šaltinių – laidų, straipsnių ir mokykloje. Kiek dėmesio tokiems klausimams skiria LRT programos?

Ir dar. SEB banko tyrimas rodo, kad per porą metų perpus sumažėjo žmonių, planuojančių pradėti nuosavą verslą ir steigti įmonę. Lietuvoje daugiausia žmonių kaip svarbiausią kliūtį nurodo per menką tikėjimą savo verslo idėja ir savo jėgomis. Kiek mes apie tai kalbame per televiziją, kiek sėkmės istorijų rodome?

Jau dabar galiu prognozuoti, kokių reakcijų sulauksiu – verslo lobistai nori okupuoti ir nacionalinį transliuotoją. Bet gal pagaliau atsikvošėkime ir suvokime, kad verslo ir visuomenės kiršinimas niekur neveda. Verslas yra šios valstybės dalis, sukurianti žymiausią pridėtinę vertę ekonomikai ir galvojanti apie šios valstybės ateitį.