Archyvai vaduojasi iš stereotipų nelaisvės

  • Teksto dydis:

Forma nugali turinį, vizualumas – istorinio teksto reikšmę. Su tokia realybe susiduria praeities dokumentus saugantys ir jais su visuomene dalytis norintys archyvarai. Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Remeika – vienas jų.

Pokalbis su šiemet už nuopelnus Lietuvai ir Lietuvos vardo garsinimą ordinu "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžiumi apdovanotu archyvaru – apie archyvarų kasdienybę, darbo iššūkius, mitus ir šiems išsisklaidžius atsiveriančius naujus kultūros horizontus.

– Kodėl jūs pasirinkote archyvistiką?

– Prieš beveik tris dešimtmečius archyvistika buvo viena iš tų specialybių, kurią studentai rinkdavosi tikrai ne dėl prestižo. Tiesą sakant, ir aš apie archyvistiką rimtai negalvojau. Pabaigiau istoriją, kuri traukė nuo vaikystės, nuo pirmųjų sesers istorijos vadovėlių puslapių, kuriuos perskaitydavau per vasarą. Kai atėjo laikas apsispręsti, kokias studijas rinktis, svarsčiau ir apie teisę, bet galiausiai pasirinkau istoriją bei archeologiją. Įsidarbinau archyvistu į Ypatingos reikšmės archyvinių dokumentų tvarkymo darbo grupę prie tuomečio Archyvų departamento. 1995 m. buvo įkurtas Lietuvos ypatingasis archyvas, dar po metų panaikinta ir Ypatingos reikšmės dokumentų tvarkymo darbo grupė – jos nariai perėjo dirbti į archyvą.

Neretai socialiniuose tinkluose paskelbtas itin svarbus dokumentas nesulaukia didelio susidomėjimo, o vizualus dokumentas sulaukia daugiau nei 20 tūkst. peržiūrų.

1991 m. Lietuvoje nutraukus KGB veiklą, šios organizacijos veikla buvo mistifikuojama, spaudoje nuolat pasirodydavo žinučių, kad dokumentai iš KGB rūmų vežami tiesiog dėžėmis ir maišais, nesuvokiamais kiekiais. Beje, archyvas buvo įkurtas tuose pačiuose buvusiuose KGB rūmuose, o darbuotojai naudojosi KGB darbuotojų paliktais stalais, baldais, pagamintais prieš pusę amžiaus, išdėtais prie XIX a. gamintų langų ir durų. Patys jautėmės kaip eksponatai (šypsosi – aut. past.). Visa tai viliojo.

– Jūs – ne tik istorikas, archyvistas, tačiau ir teisininkas. Dirbate viename iš paslaptingiausių valstybės archyvų. Ar galite daugiau papasakoti apie kasdieninių užduočių darbo specifiką? Ar darbo specifika ilgainiui keičiasi?

– Tenka pripažinti, kad darbo archyve pobūdis keičiasi: vis daugiau darbo laiko tenka skirti įvairioms administracinėms funkcijoms. 1997 m. sekretorė buvo atsakinga ir už personalą, ir už lankytojų prašymų priėmimą, ir atlikdavo dar daugybę funkcijų – dabar personalą tvarkantis darbuotojas kitų darbų atlikti jau nebegalėtų.

Pastarąjį dešimtmetį, ypač per pastaruosius penkerius metus, pasikeitė ir informacijos pateikimo procesas. Anksčiau informacijos paieškos sistemos (apyrašai, rodyklės ir pan.) buvo popieriuje, dabar viską keliame į elektroninę erdvę, tad kinta ir saugomų dokumentų aprašymo turinys bei forma. Kad padėtume vartotojui surasti ieškomos informacijos, popieriniuose bylų apyrašuose bylas sistemindavome pagal metus, skyrius ar dokumentų rūšį, o elektroninėje erdvėje paieškai svarbiausi raktažodžiai, susiję su turiniu, – visi kiti šalutiniai elementai netenka prasmės.

Archyvai turi, ką parodyti. Išsiskiria tik nuomonės, kaip tuos archyvų saugomus lobius parodyti. Pateikti reikšmingiausią moksliškai apdorotą informaciją ar – kaip muziejuje – orientuotis į vizualiai patrauklų turinį? Kad ir kaip būtų apmaudu, šiais visuotinės skubos ir informacijos pertekliaus laikais antrasis populiaresnis. Neretai socialiniuose tinkluose paskelbtas itin svarbus dokumentas ar istorine prasme reikšminga paroda nesulaukia didelio susidomėjimo, o įkeltas jokios istorinės vertės neturintis, tačiau vizualus dokumentas sulaukia daugiau nei 20 tūkst. peržiūrų.

Dar vienas iš esmės darbo specifiką keičiantis aspektas – kibernetinis saugumas. Jo poreikis auga, nes kenksmingos programos, prasibrovusios į serverius, gali padaryti nepataisomos žalos. Savaime suprantama, atsarginiuose serveriuose saugomos dokumentų kopijos, tačiau kibernetiniam saugumui valstybės archyvuose skiriamas itin didelis dėmesys.

– Teko girdėti, kad valstybės archyvams labiau reikia informacinių technologijų specialistų nei istorikų. Ar valstybės archyvuose liko istorikų?

– Istorikas yra labai universali specialybė. Šioje mokslo srityje juk yra tiek įvairiausių specializacijų! Iš esmės istorikas ir be IT žinių gali kuo puikiausiai darbuotis archyve, o štai IT specialistui be istorijos žinių čia jau bus kur kas sunkiau. Tad istorikai iš archyvų niekur nedingo, ypač iš tų archyvų, kurie saugo istorinius dokumentus, o ne besikomplektuojančių ir vykdančių įstaigų dokumentų valdymo priežiūrą.

Istorikai išmano archyvo procesus. Tai ypač svarbu dabar, kai keičiasi vartotojai. Mūsų archyve 95 proc. saugomų dokumentų yra rusų kalba. Ši kalba Lietuvoje praranda populiarumą, žmonių, kalbančių rusiškai, mažėja, tad ir vartotojų ratas siaurėja. Todėl tenka persiorientuoti. Saugome didžiausią Lietuvoje partizanų dokumentų kolekciją, tad aktualizuojame Lietuvos partizanų dokumentinį paveldą, organizuojame parodas, viešiname dokumentus ir kviečiame tyrėjus tyrinėti šią sritį.

– Kas jus vis dar nustebina jūsų darbe?

– Iki šiol maloniai nustebina dokumentų atradimai. Pačiose netikėčiausiose vietose ir mūsų dienomis vis dar atrandama partizanų dokumentų. Štai vos prieš porą metų buvo rastas antras Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio 1949 m. deklaracijos egzempliorius.

Nustebina darbe ir netikėti perlai. Vartai bylą ir randi visiškai su ja nesusijusios informacijos. Pokario metais trūko popieriaus, todėl KGB savo blankams neretai naudodavo senų, jiems neįdomių dokumentų antrąją lapo pusę. Todėl KGB dokumentų byloje kartais pavyksta aptikti nebūtinai unikalių, bet netikėtų ir įdomių radinių, tarkime, 1925 m. Kauno autobusų bilietų kainoraštį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

cha ha ha ....,,uz nuopelnus lietuvai,,,,,

cha ha ha ....,,uz  nuopelnus lietuvai,,,,, portretas
1991 metais ,,,nutraukus KGB veika lietuvoje,,, !!!!?? buvo mistifikuojama , kad KGB-esniku archivai ,vezami masinomis ir nesami maisais !!!?? sis veikejas apsimeta lygtai to visiskai nebuvo...dar gyvi liudininkai , kurie mate visa tai ir gyvi tie kurie nese tais maisais is archivu bylas ..... dar gyvos ir archivu skalbejos -plovejos ir bylu balintojos birutes burauskaites .....ydomu kas jy apdovanojo tuo medaliu ,,,uz nuopelnus lietuvai,,,
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Į mitingą – kaip į darbą
    Į mitingą – kaip į darbą

    Garsioji mokytoja Astra šiandien vėl mitinguoja. Prieš savaitę Vilniuje vyko mitingas, bet jo buvo negana, kaip ir to, kuris vyko rugpjūtį. Apetitas atsiranda bevalgant, liaudis sako. Ir su mitingais taip? ...

    3
  • Kokybė – ne kiekybė
    Kokybė – ne kiekybė

    Rytoj į Lietuvos arenas sugrįžta klubinis krepšinis. Panevėžio "Lietkabelio" ir Klaipėdos "Neptūno" bei Pasvalio "Pieno žvaigždžių" ir Vilniaus "Ryto" rungtynėmis prasidės 29-asis Lietuvos krep&scaron...

    1
  • Personažai, kurie irgi žmonės
    Personažai, kurie irgi žmonės

    Viename pirmųjų savo darbų turėjau telefonu kalbėti su nepažįstamais žmonėmis, kurie siūlė arba ieškojo poilsio vietos viename iš Lietuvos kurortų. Tuo metu kompleksavau dėl daugelio dalykų, taip pat ir dėl savo (man atrodė) perne...

    1
  • Maži sistemos sraigteliai
    Maži sistemos sraigteliai

    Kadaise gyveno Franzas Josephas Hermannas Michaelis Maria von Papenas (1879–1969). Franzas, matyt, tikėjo, kad senų, patyrusių politikos vilkų gvardija suvaldys į Reichstagą atklydusius pigaus populizmo atstovus. Teigiama, kad jis ne tik ryžosi su...

    3
  • Kaip briedis purve
    Kaip briedis purve

    Praėjusią savaitę kažkur Trakų rajone, melioracijos griovyje, įklimpo briedis. Galingas žvėris dumble tūnojo iki kaklo ir savo jėgomis išsiropšti iš šių spąstų jau buvo nepajėgus, kai jį pastebėjo rudenėjančias pam...

  • Kodėl skandinavai mažiau sirgo?
    Kodėl skandinavai mažiau sirgo?

    Vis sukdavau galvą, kaip čia yra, kad Skandinavijoje pandemija praėjo kitaip nei pas mus, kodėl ten buvo mažiau ribojimų ir mažiau aukų? ...

    3
  • Beprotiškos lenktynės
    Beprotiškos lenktynės

    Paskutines dienas skaičiuojanti rinkimų į Rusijos Valstybės Dūmą kampanija įeis į istoriją kaip iškreiptų valdžios santykių su savais piliečiais apogėjus. ...

    4
  • Krizės baudžia, bet nemoko
    Krizės baudžia, bet nemoko

    Pagaliau sužinosime, kiek mokesčių mokėtojams kainavo COVID-19 karantinai. Kiek šimtų milijonų eurų mesta ekonomikai gelbėti. Ir kiek dešimčių milijonų eurų paramos finansinėje agonijoje pandemiją sutikęs žlungantis verslas negr...

    1
  • Kritikuoti gali visi, o ką siūlai pats?
    Kritikuoti gali visi, o ką siūlai pats?

    Nenori ligos komplikacijų – skiepykis! Tokį šūkį girdime iš daugelio sveikatos apsaugos specialistų lūpų. Jį kartoja ir nemaža dalis politikų, valstybės tarnybos aparato žmonių. Tačiau skiepijimosi vajus, į priekį stumtelėt...

    2
  • Iššūkis Kinijai – tarpparlamentinis aljansas reiškia paramą Lietuvai ir Taivanui
    Iššūkis Kinijai – tarpparlamentinis aljansas reiškia paramą Lietuvai ir Taivanui

    Didžiausias Kinijos partinės valstybės ginklas nėra jos karinis arsenalas ar ekonominė įtaka. Tai – nenugalimumo suvokimas. Kaip kokia nors šalis gali atsilaikyti prieš 1,4 mlrd. gyventojų turinčios valstybės įžeidžius ir grie...

    8
Daugiau straipsnių