Quantcast

Architektas privalo pamiršti savo kūrinius

  • Teksto dydis:

„Architektūra yra ir menas pamiršti. Jei daug galvosi apie tai, ką jau esi sukūręs, visada kursi tą patį“, – tokius judėti į priekį skatinančius žodžius išsakė pasaulyje puikiai žinomas architektas Massimilianas Fuksas, prieš mėnesį skaitęs paskaitą ir dalyvavęs diskusijoje su KTU Statybos ir architektūros fakulteto bendruomene.

M.Fuksas, kartu su partnere Doriana jau 40 metų atstovauja įmonei „Studio Fuksas“, kuri įgyvendino per 600 įvairių architektūros, urbanistikos ir dizaino projektų visame pasaulyje. Diskusijoje dalyvavo KTU Statybos ir architektūros fakulteto docentas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Gintaras Balčytis, dekanas Andrius Jurelionis ir dėstytoja, architektė Ingrida Povilaitienė.

Renginio pradžioje M.Fuksas pasidžiaugė, kad pagaliau turi Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Pristatydamas savo projektus, architektas pabrėžė, kiek svarbu atkreipti dėmesį į aplinką ir naudojant naujas technologijas kurti įvairius algoritmus, kurie padėtų išgauti norimas formas.

Mes pateikiame keletą įdomiausių klausimų ir atsakymų iš susitikimo.

– Auditorija klausia, koks Jūsų kūrybos kelias? Jūs dažniausiai pradedate nuo formos ar funkcijos?

– Aš bandau sugalvoti, bet atsakymo dar nežinau. Kiekvieną kartą stengiuosi pamiršti procesą ir į jį žiūrėti kūrybiškai – būna, kad nemiegu naktį ir ateina suvokimas, kaip turėtų atrodyti projektas, prie kurio dirbu. Tarsi sapne sugalvoji ir plėtoji idėją. Man nepatinka kūrimas pagal socialiniuose tinkluose matomus objektus ir šablonus. Nesivaikau madų. Architektūroje turi rizikuoti ir daryti tai, kas atrodo neįmanoma, nauja ir dar apginti nuo klientų savo idėjas.

– Kaip architektūra gali padėti kovoti su klimato kaita ir skatinti būti sveikesnius?

– Architektai tikrai gali sukurti geresnį gyvenimą kitiems. Norime, kad miestai būtų taikesni, žalesni ir matytųsi žydras dangus, nebūtų smogo. Dabar dirbame Saudo Arabijoje ir galvojame pritaikyti saulės energiją, taip pat žiūrime, kokias medžiagas naudojame projektuose. Nuo to ir reikėtų pradėti.

– Kas išskiria gerą architektūrą ir kas Jums svarbiausia?

– Gyvybė, gyvybė ir gyvybė. Tai mums svarbiausia, architektūra turi būti gyva. Turi būti erdvė, vanduo ir visa kita, kas skatintų būti pastate. Dirbame plačiai, beveik visame pasaulyje ir matome, kad taip pat labai svarbu yra ir šviesa. Ypač tokiuose objektuose kaip oro uostai tropikuose. Tiesa, šviesa visur labai skirtinga.

– Kaip suderinti architekto meninį unikalumą ir techninį komandos darbą?

– Aš tikiu, kad negalima per daug sudievinti technologijų. Tai yra tik priemonė, kuria naudojamės. Čia kaip su automobiliu, žinai, kaip jį valdyti, bet tau nebūtina žinoti visų veikimo principų. Aš suprantu, kad programose yra įvairių algoritmų, sistemų, kurios leidžia žaisti su formomis, pamatyti, ką gali su jomis padaryti. Nepamirškime, projektus kuria architektai, inžinieriai padeda išspręsti problemas, įveikti kylančius iššūkius ir uždavinius. Jie naudoja jau kitas technologijas.

Architektūroje turi rizikuoti ir daryti tai, kas atrodo neįmanoma, nauja ir dar apginti nuo klientų savo idėjas.

– Koks tas architekto darbas?

– Aš nenoriu jaunimo nuteikti, kad architektūra yra labai sunkus darbas, kad reikia daug dirbti su klientais ir daryti kitus dalykus, kurių ne visada norisi. Sakyčiau, kad architekto gyvenimas susideda iš 50 proc. meninės kūrybos ir 50 proc. neišvengiamų, bet reikalingų darbų.

– Architektai yra tyrinėtojai. Kiek, Jūsų manymu, yra svarbu keliauti, stebėti ir pamatyti pasaulio ir kaip sekėsi dirbti pandemijos sąlygomis?

– Aš visą gyvenimą praleidau keliaudamas, pastaruosius porą metų teko daugiau dirbti iš namų nuotoliu. Tai nebuvo labai sunku, bet man labiau patinka būti kartu su kitais gyvai. Nors taip ir dabar jaučiuosi būdamas su Jumis, bet buvimas kartu yra man artimesnis.

– Kaip manote, miestai pasikeis po pandemijos?

– Matome, kad mūsų namai turi būti lankstesni, kad juos prireikus galėtumėme pritaikyti darbui ar mokymuisi iš namų, o viskam pasibaigus vėl persidaryti, kaip buvo iki tol. Manau, tokių erdvių ir namų poreikis tik augs ir naujai statomuose namuose apie tai reikės galvoti dažniau.

– Gal galėtumėte rekomenduoti, ką turėtų skaityti ar kuo domėtis architektas?

– Jie turėtų žiūrėti kažką iš kitų sričių. Architektai turėtų žiūrėti filmus ir ten ieškoti įkvėpimo. Rekomenduoju perskaityti François Truffaut interviu su Alfredu Hitchcocku ir žiūrėti jo filmus, montažo meistrystę.

– Kodėl tiek daug naujų įdomių projektų dabar kuriama Kinijoje?

– Jei nori kažką statyti naujo ir didelio, tada iš esmės taip, tai daroma Kinijoje. Jei nori daryti mažesnės apimties, bet ne ką mažiau įspūdingus projektus, tai puikiai galima daryti ir Europoje. Kinijoje gali daryti labai didelius ir greitus projektus, nors tai vis tiek priklauso nuo kliento galimybių ir poreikių.

– Ar norėtumėte kokį savo projektą nugriauti ar perstatyti?

– Praeitis yra praeitis. Architektūra yra ir menas pamiršti. Jei daug galvosi apie tai, ką jau esi sukūręs, visada kursi tą patį. Reikia pamiršti savo darbus ir kurti kažką naujo. Kiekviena diena turi būti kuo nors kitokia – reikia kurti naujus dalykus.


Šiame straipsnyje: architektasMassimilianas Fuksas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Aukšto rango

Aukšto rango portretas
demagogas .
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    13
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    2
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių