- Prof. dr. Gintautas Labanauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva – maža šalis, kurios ekonomikos ir verslo vystymosi tendencijos, jos konkurencingumas labai priklauso nuo makroekonomikos situacijos bei kaimyninių šalių konkurencingumo. Dauguma šalių, siekdamos, kad jų verslas būtų konkurencingas tarptautinėje rinkoje, mažina administracinę naštą, siekia sudaryti palankesnes sąlygas. Ar mūsų šalis taip pat padeda savo verslui būti konkurencingam?
Pakalbėkime apie vieną verslo sritį – prekybą antikvariniais daiktais. Sutinkant su Lietuvos teisės aktais, beveik kiekvienas daiktas, senesnis kaip 50 metų, gali būti išvežtas iš Lietuvos tik gavus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos leidimą. Todėl bet kuris ūkio subjektas, užsiimantis tarptautine prekyba antikvariniais daiktais, parduotą daiktą iš Lietuvos gali išvežti arba išsiųsti tik gavęs minėtą leidimą.
Tam, kad gautų tokį leidimą, reikia du kartus nuvykti į Vilnių – pirmą kartą nuvežti antikvarinį daiktą leidimui gauti, antrą kartą – atsiimti daiktą ir leidimą. Leidimą išduoti kainuoja 10 eurų.
Vienu reisu, žinoma, jis veš ne vieną monetą, tačiau, bet kokiu atveju, minėtas teisės aktų reikalavimas šią žmogaus veiklą padaro ekonomiškai neįmanomą.
Įsivaizduokime klaipėdietį, prekiaujantį, pavyzdžiui, senovinėmis monetomis. Jis monetą parduoda už 20 eurų, pelnas, tarkime, sudaro netgi 100 proc. – 10 eurų. Parduodamas bent šimtą monetų per mėnesį, jis galėtų užsidirbti 1000 eurų. Neprašytų bedarbio pašalpos, už jį valstybei nereikėtų mokėti PSD ir Sodros mokesčių. Tačiau tokiu būdu jis užsidirbti negali, nes tam, kad gautų leidimą parduotą monetą išsiųsti iš Lietuvos, jis turi sumokėti 10 eurų, be to, du kartus suvažinėti iš Klaipėdos į Vilnių. Vienu reisu, žinoma, jis veš ne vieną monetą, tačiau, bet kokiu atveju, minėtas teisės aktų reikalavimas šią žmogaus veiklą padaro ekonomiškai neįmanomą.
Tuo metu stambesnės įmonės, prekiaujančios brangesniais antikvariniais daiktais, yra finansiškai gyvybingos, tačiau dėl reikalavimo gauti leidimus tampa kur kas mažiau konkurencingos kitų šalių rinkos dalyvių atžvilgiu, nes beveik visose Europos šalyse tokių leidimų nereikia arba juos gauti yra yra kur kas paprasčiau – viskas vyksta elektroniniu būdu, o daikto į instituciją pristatyti nereikia, procesas trunka tik dvi tris dienas. Todėl užsienio antikvarinių daiktų pirkėjai mieliau renkasi tų šalių pardavėjus, kur nereikia laukti daikto 2–3 savaites ar net ilgiau, o galima gauti iš karto.
Antikvarinių daiktų pasaulinė rinka sudaro apie 10 mlrd. dolerių, todėl reikėtų gerai įvertinti, ar tikslingais biurokratiniais reikalavimais verta riboti Lietuvos ūkio subjektų konkurencingumą.
Kultūros ministerijos noras apsaugoti Lietuvos kultūros paveldą yra suprantamas, tačiau ar prie šio paveldo išsaugojimo prisideda reikalavimas gauti leidimą išvežti užsienyje įsigytą daiktą, su Lietuvos paveldu neturintį nieko bendro? Turbūt ne. Todėl tikrai naikintinas reikalavimas gauti leidimą iš Lietuvos išvežti antikvarinius daiktus, turinčius jų įsigijimą užsienyje patvirtinančius dokumentus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltojo putino drobulė
Tikslus Josifo Visarionovičiaus Džiugašvilio (1878–1953) seksualinių partnerių skaičius nėra žinomas. Šiuo metu nustatyta, kad raudonasis caras turėjo bent dvi žmonas, penkis vaikus (tris su žmonomis ir po vieną su meilužėmis) ...
-
Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas3
Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...
-
Asmeninės Velykos
Artėjant Velykoms, nori nenori, susimąstai apie vertybes. Ir kokių tik vertybių nesame išbandę. Paturėjome visą haremą patrauklių vertybių – pradedant joga, baigiant pozityvias būsenas skatinančiais kursais. Tačiau dažnai atsitinka t...
-
Desalomėjizacija – būtina18
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės3
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...