Darbo biržos statistika skelbia, kad nedarbas Lietuvoje, nors ir lėtais tempais, bet mažėja. Tačiau ar tikrai mažėja nedarbas, ar tik gerėja statistika?

Apie situaciją darbo rinkoje kalbėjomės su Vilniaus darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Bronislava Sabina Katiniene.

– Statistika skelbia, kad pastaraisiais mėnesiais nedarbas Vilniuje mažėja. Kas tai lemia: bendros tendencijos ar darbo biržos taikytos priemonės?

– Dalį lemia bendros tendencijos šalies ūkyje. Žmonės, kurie pernai buvo atleidžiami iš įmonių, pavyzdžiui, atleidžiant grupės darbuotojus, ir registravosi darbo biržoje, galbūt nebuvo praradę darbinių įgūdžių ir buvo labiau motyvuoti greičiau susirasti darbą. Bet buvo taikomos ir papildomos priemonės – vykdomi Europos socialinio fondo finansuojami projektai, dėl kurių tiems asmenims, kuriems sunkiau integruotis į darbo rinką, taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.

Tai, pavyzdžiui, subsidijos darbdaviams: jei jie įdarbina darbo rinkoje papildomai remiamus bedarbius, jiems kompensuojama dalis darbo užmokesčio. Taip pat šiais metais Vilniaus mieste ir rajone per 4,5 tūkst. asmenų buvo nusiųsti į įvairias priemones – viešuosius darbus, profesinį mokymą, darbo įgūdžių įgijimo rėmimo programas.

– Tačiau ar neturėjo įtakos statistikai tai, kad visi puolė registruotis kilus sumaiščiai dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD)?

– Pradžioje, kai visi sužinojo apie PSD mokestį, iš tikrųjų buvo sujudimas, pastebėjome, kad registravosi daugiau žmonių. Dabar, matyt, visi, kuriems reikėjo, jau arba užsiregistravo darbo biržoje, arba iš tikrųjų įsidarbino, todėl statistika net tikslesnė.

– Statistika taip pat rodo, kad pastaruoju metu atsiranda daugiau laisvų darbo vietų. Kokie tie darbai?

– Specialistai gali tikėtis rasti pardavimo vadybininko, administratoriaus, padavėjo, barmeno, pardavėjo darbą. Iš kvalifikuotų darbininkų atsiranda statybininkų paklausa, bet, pabrėžiu, kvalifikuotiems – pavyzdžiui, betonuotojams, apdailininkams, tinkuotojams. Siuvėjų poreikis visą laiką buvo, turintiems šią specialybę įsidarbinti tikrai nebūtų sunku. Taip pat laisvų darbo vietų būna valymo paslaugas teikiančiose įmonėse.

– Teko girdėti nuomonių, jog nedarbo statistika gerėja todėl, kad stengiamasi kuo daugiau žmonių išbraukti iš bedarbių sąrašų, pavyzdžiui, jei jie neatsiliepia tris kartus skambinant telefonu.

– Iš tiesų ši taisyklė nebuvo taikoma, nes kartais žmogui tikrai labai sudėtinga prisiskambinti. Liepos pabaigoje buvo patvirtinta nauja darbo rinkos stebėsenos, sąlygų ir tvarkos aprašo redakcija, kurioje buvo griežtesni reikalavimai bedarbiams, registruotiems darbo biržoje. Juose buvo numatyti ir bedarbio įsipareigojimai, kad jei jis, pavyzdžiui, neatvyksta nustatytu laiku į darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti priemonėse be pateisinamos priežasties, jis netenka bedarbio statuso ir jam pakartotina registracija darbo biržoje galima po šešių mėnesių.

– O kaip asmuo sužino, kad jam reikia atvykti? Pranešate telefonu?

– Ne. Bedarbis per kiekvieną apsilankymą pas savo specialistą aptaria tolesnius savo užimtumo žingsnius ir paskui specialistas jam tiesiog nurodo kito apsilankymo datą. Kiekvienas asmuo turi bedarbio atmintinę, ten užrašoma kito apsilankymo data.

– Ar žmogus turi priimti bet kokį pasiūlymą? Jei jis, pavyzdžiui, buvo konkrečios srities profesionalas, gaudavo didelį atlyginimą, turbūt nenorės eiti dirbti paprastesnio darbo už minimalų atlyginimą?

– Turėtų būti tinkamo darbo pasiūlymas – atitikti bedarbio kvalifikaciją. Taip pat nuvykimo į darbo vietą ir atgal laikas neturi viršyti trijų valandų, asmenims, turintiems negalią, – dviejų. Žinoma, atlyginimas skirtingose srityse nevienodas, ir žmonės renkasi. Tačiau ne paslaptis, kad dabar darbdavių siūlomas darbo užmokestis beveik visur mažesnis nei prieš keletą metų.

– Daugelis darbo biržos pasiūlymų skirti nedidelės kvalifikacijos darbuotojams. Ar įmanoma rasti darbą padedant darbo biržai, pavyzdžiui, teisininkams ar ekonomistams?

– Darbo birža yra tiesiog darbdavio ir bedarbio tarpininkė – jie abu yra mūsų klientai, tačiau mes skatiname žmones ir pačius ieškotis darbo. Jie turi galimybę savo duomenis paskelbti mūsų interneto svetainėje, būti talentų banko dalyviais. Jei žmogus turi aukštąjį išsilavinimą, jis tiesiog turi daugiau tokių galimybių, bet tai nereiškia, kad jis turi būti pasyvus. Mes galime padėti konsultuodami ir teikdami informaciją.

Tačiau jei žiūrėsime pagal laisvas darbo vietas, didesnę dalį sudaro vietos kvalifikuotiems darbininkams. Aukštos kvalifikacijos specialistams, turintiems aukštąjį išsilavinimą, – vadybininkams, statybos darbų vadovams – galėtų būti koks 10–15 proc. pasiūlymų. Bet padėtis keičiasi, darbdaviai kasdien registruoja naujas vietas, ir dalis labai greitai užsipildo, ypač jei nėra ypatingų kvalifikacijos reikalavimų.

– Ar pasitaiko atvejų, kai darbdavys nusamdo žmones už minimalų atlyginimą ir juos išnaudoja versdamas dirbti ilgiau ar sunkiau?

– Čia jau reikėtų kalbėti apie darbuotojo ir darbdavio santykius. Darbdavys, skelbiantis apie darbo vietą, dažniausiai renkasi iš kelių kandidatų. Labai svarbu per pirmą pokalbį pas darbdavį ir pateikti save, ir aptarti darbo sąlygas. Daug ką lemia darbo sutartis – joje turi būti aptartos sąlygos, kokiomis žmogus sutinka dirbti, bet jos, aišku, turi atitikti įstatymų reikalavimus.

– Ar daug žmonių sako, kad jiems labiau apsimoka gauti bedarbio pašalpą nei dirbti už minimalų atlyginimą?

– Taip, visko pasitaiko, kiekvienas skaičiuoja sau naudą. Tačiau maksimali nedarbo socialinio draudimo išmoka yra 650 litų, tad nėra tiek daug. Gal vis dėlto geriau ieškoti darbo, pradėti nors ir nuo minimalaus atlyginimo, bet visada yra galimybių gerai pasirodyti, tada gal ir atlyginimas didės. Vien iš pašalpų pragyventi tikrai turėtų būti sunku – reiktų kabintis ir nuo ko nors pradėti.

Statistika

Vilniaus teritorinė darbo birža aptarnauja Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Širvintų, Švenčionių, Šalčininkų, Trakų ir Ukmergės gyventojus. Lietuvoje spalio 1-ąją buvo registruota 309 400 bedarbių, iš jų 81 tūkst. – Vilniaus teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje. Procentais Lietuvoje nedarbo lygis spalio 1-ąją buvo 14,3 proc., Vilniuje – 13,1 proc., Vilniaus rajone – 19,6 proc.

Palyginus praėjusių ir šių metų besiregistruojančius bedarbius, jų skaičius Vilniaus teritorinės biržos aptarnaujamoje teritorijoje sumažėjo 13 proc. Laisvų darbo vietų skaičius padidėjo beveik 60 proc., įdarbinimas išaugo 40 proc.