- Saulius Pocius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš Rusijos vėl pasigirdo kancerogeniniai dedikavimai Lietuvai. Šįsyk geriausiu visų laikų anos šalies užsienio reikalų ministru pramintas S.Lavrovas, žvelgdamas pro Vakaruose pagamintą pensnė, apreiškė, kad Lietuva yra "agresyviausias rusofobijos branduolys visame NATO aljanse".
Na, nenuneigsi, yra pas mus skystos slavofobijos, kaip ir antisemitizmo ar antilenkiškumo ("neparduosim tėviškės už "w"!) bei dar šio to margame mūsų sociume. Tačiau kodėl tada Latvijoje ir Estijoje dalis rusakalbių negavo pilietybės, o pas mus lietuvišku piliečio pasu jau ketvirtį amžiaus gali mosuoti kiekvienas čia gyvenęs rusas?
Ir šiandien įsijungus televizorių, ne tik per retransliuojamus rusiškus, bet ir per lietuviškus komercinius kanalus galima žiopsoti Rusijos laidas bei filmus. O ir mūsų žmonės iki šiol gatvėse mielai pabendrauja su didžiosios šalies turistais jų gimtąja kalba ir dėl to nebėga skųstis į VSD.
Jei remsimės politiškai modifikuota S.Lavrovo logika, tai net ir Slavikas su Dimonu iš "Naša Raša" gali būti laikomi rusofobais, nes tie personažai atskleidžia ne pačius tauriausius rusų posovietinio gyvavimo bruožus.
Reikalas čia tas, kad geopolitinės propagandos virtuozas S.Lavrovas savo iškalbose Kremliaus kriminalinę veiką sąmoningai supina su slavofilija.
Kitaip tariant, jei nesimeldi Kremliui, vadinasi, esi rusofobas. Gal nereikia šitaip, nes politiką ir nacionalumą būtina atskirti, – tai skirtingi dalykai, kaip kad melas niekada negali būti tiesa.
Jei jau lietuviai nepritaria Rusijos užkariavimams Kryme ir svetimų teritorijų aneksijai, tai dar nereiškia, kad jie yra rusofobai. Lietuviai tik prieštarauja ekspansinei politikai, valstybiniam melui, bolševizmo restauracijai ir marazmatiškam militarizmui, kuriuo psichiškai sveikas žmogus gali tik šlykštėtis.
Visa ši politinė isterija anoje šalyje pasiekė tokią stadiją, jog atvykę į Palangą rusai sėdi poilsio namuose ir bijo išeiti į lauką, kad lietuviai neužmuštų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kur eina karavanas?
Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...