Quantcast

Ar perkursime „Tautišką giesmę“?

Pastaruoju metu Lietuvoje plinta pasiūlymai „Idėja Lietuvai“. Vieni siūlo gražinti savo kiemą, antri – gimtąjį rajoną, treti – gelbėti Lietuvą. Idėjų platybėse netrūksta ir Seimo narių pasiūlymų.

Seimo narys Mantas Adomėnas siūlo keisti himno žodžius – giedoti ne „iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“, bet „iš ateities tavo sūnūs te stiprybę semia“. Parlamentaras sako, kad „yra rimtas pagrindas susirūpinti, ar mes, kaip tauta, turime ateitį“.

Tai ne pirmasis bandymas keisti tekstą, kurį moka kiekvienas Lietuvos pilietis. 1991 metų rudenį deputatai Vytautas Puplauskas, Alfonsas Svarinskas, Virgilijus Čepaitis, Romualda Hofertienė ir Antanas Miškinis siūlė himno žodžius „tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina" keisti į „tegul Dievas Lietuvoj tamsumus prašalina“. Anuomet kolegų pasiūlymą kritikavęs Benas Rupeika aiškino, kad neįmanoma ir nežmoniška diskutuoti su salėje nesančiu Vincu Kudirka. Jam pritaręs Bronius Genzelis sakė, kad niekas neturi teisės taisyti teksto, nes būtų pažeistos autoriaus teisės. Vieno keitimo šalininko V. Puplausko argumentai, esą „Tautišką giesmę“ rašęs V. Kudirka negalėjo žinoti, kad ji taps himnu, Aukščiausiosios Tarybos deputatų neįtikino.

V. Kudirkos „Tautiška giesmė“ su gaidomis buvo paskelbta 1898 metų „Varpe“, o 1918 metais atkuriant Lietuvos valstybę ši giesmė buvo patvirtinta valstybės himnu.

Tautiška giesmė – daugiasluoksnė, ją skaitė ne viena karta, po truputį atverdama iš pažiūros nesudėtingo teksto prasmes. Vien ko vertas raginimas būti Šviesos ir Tiesos vaikais.

Kalbininkės profesorės Reginos Koženiauskienės teigimu, V. Kudirka jungia praeitį ir ateitį, nuolatos žadina dorovinę lietuvių sąmonę. Jis ypač aktualus pilietiškumo krizės laikotarpiu, kai tauta pradeda abejoti savo galiomis ir tampa abejinga viskam, kas aplinkui.

Nėra ateities be įsisąmonintos praeities. Ir iš ateities ne ką pasisemsi, jeigu pats jos nekursi remdamasis taip norima atmesti praeitimi ir jos patirtimi. Tačiau Seimo konservatorius pabrėžia rūpestį ateitimi, taip nubraukdamas praeitį.

Atrodytų, Kembridžo universiteto diplomą turintis žmogus turėtų suprasti, kad tautiškos giesmės idėjos nesensta, jos visuotinės, be laikinumo, pažangumo ar modernumo žymės. Nors sukurtas praeityje, tai amžinybe paženklintas dalykas, esantis ir ateityje.

Istoriko Antano Tylos nuomone, V. Kudirka yra „visų mūsų – ir praėjusių amžių, ir mūsų bendrakelionis, nes lietuvių tautinis atgimimas turėjo pradžią, bet neturi pabaigos“. Ir toks bus, kol mes, kaip tauta, gyvensime.

Poetas Faustas Kirša yra sakęs: V. Kudirkos „paliktas <...> testamentas, žinant jo gyvenimą, yra toks didelis įdėlis mūsų tautos pulsan, kad pravartu mums visiems kuo dažniau prie jo grįžti ir su juo pagalvoti“. Ar nepraverstų, vykdant švietimo reformą, šį testamentą pradėti mokyti nuo pirmųjų klasių?

Vincas Kudirka labai daug nuveikė, kad susigrąžintume valstybę. Ką Lietuvos labui nuveikė M. Adomėnas? Jono Basanavičiaus žodžiais tariant, „šios dienos įgytoje nepriklausomybėje iš didesnės dalies glūdi jojo [dr. Vinco Kudirkos] nuopelnas, kurio neturėtų užmiršti jaunoji lietuvių karta, kuri dažnai nė žodžiu, nė darbu nieko nenuveikusi, nūnai tais garsiais vardais naudojasi...“ Geriau nepasakysi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

R...

R... portretas
Nemanau,kad Adomėno žodžius reikėjo suprasti tiesiogine prasme.Argi galima keisti autoriaus žodžius?Jis ne toks kvailas,kad nežinotų.

Zemaitis

Zemaitis portretas
Nebezino ka keisti? Vel didzia istorija norima sumenkinti? Tegul "kolchoznikai" rinkimu pagal partinius sarasus sistema keicia! Manau duos naudos. Atsirado proto bokstai himna keisti.

jo jo jo

jo jo jo portretas
O galsai ir neblogai būtų sukūrus naują himno tekstą ir muziką? Kaip "Lietuva brangi" taip ir "Tautiška giesmė"būtų pagarboje iškilmių metu atliekama.Žinoma kelių žodžių pakeitimas naudos neduotų.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių