Ar pavyks referendumas dėl dvigubos pilietybės?

Kartu su LR Prezidento rinkimais surengti net du referendumus –  dėl Seimo narių skaičiaus ir dvigubos pilietybės – yra bravūriškas valdančiųjų žingsnis.

Kaip buvo galima prognozuoti, prezidento rinkimų kampanija 90 ar net daugiau procentų uždengė abiejų referendumų agitacijos ir informavimo kampanijas.

LR Konstitucijos 9 straipsnyje primygtinai sakoma, kad „svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“. Būtų sudėtinga užginčyti, kad pilietybės klausimas be išlygų vertintinas kaip vienas svarbiausių šalies gyvenime. Tačiau visi svarbūs klausimai reikalauja adekvačios diskusijos dėl jų. Ypač tais atvejais, kai nuomonės visuomenėje yra nevienareikšmės.

Dar daugiau – LR Konstitucijos 12 straipsnio, kuris reguliuoja pilietybę, pakeitimo sąlygos yra itin griežtos, nes galioja dviejų absoliučių daugumų barjerai, t.y. balsavime privalo dalyvauti daugiau nei 50 proc. visų rinkėjų ir ne mažiau nei tiek pat turi pritarti referendumo klausimui. Tad, jei pereitume į skaičių kalbą, už naują Konstitucijos 12 straipsnio redakciją turi balsuoti daugiau nei 1,2 mln. rinkėjų, kai pastaraisiais metais rinkimuose (Seimo ir Prezidento) dalyvauja kiek daugiau nei pusė balso teisę turinčiųjų – arba apie 1,3 mln. rinkėjų.

Trumpai tariant, jei šiame referendume dalyvautų kiek daugiau nei pusė rinkėjų, nes toks yra įprastas aktyvumo lygis Lietuvoje, už dvigubą pilietybę turėtų pasisakyti beveik 90 proc. rinkėjų.  Nuo dalyvavusių referendumuose  rinkėjų tokius rezultatus yra pavykę pasiekti 1991 m. apklausoje dėl LR nepriklausomybės, buvusios SSRS kariuomenės išvedimo, narystės Europos Sąjungoje (bet per dviejų dienų balsavimą) ir dėl Ignalinos AE veiklos pratęsimo (šis referendumas, deja, neįvyko, nes jame dalyvavo 48,5 proc. rinkėjų). Bendras paveikslas nėra toks blogas. Pavyzdžių, kad galima priimti sprendimus referendumo būdu, turime.

Tačiau... Informavimo dėl dvigubos pilietybės kampanija daugiau nei nematoma. Ir dar – ji itin pilka, nors vyriausybė yra įsipareigojusi ją vykdyti. Viešojoje erdvėje diskusija itin išsigaravusi. Po tokios kampanijos tikėtis informuoto apsisprendimo yra, švelniai tariant, naivu. Tad informavimo apie referendumą namų darbai tikrai nėra padaryti. Vietoj to yra lengvai manipuliuojama balsavimo taisyklėmis, nes viena diena yra papildomai pridėta prie išankstinio balsavimo. Vietoj įprastų keturių dienų dabar yra penkios. Bet toks lengvas manipuliavimas balsavimo terminais yra kiek neskanus – čia tik ironiškas pastebėjimas.

Dar daugiau, šio referendumo sudvejinimas su prezidento rinkimais turi papildomų rinkėjų valdžios kandidatui mobilizavimo potekstę. Nors toks referendumas pagal apibrėžimą ir turinį turėtų būti viršpartinis, o rinkėjų sprendimas jame itin informuotas. Tad tokiam referendumui laikas turėjo būti pasirinktas po prezidento rinkimų. Tuomet minėtas viršpartiškumo ir informuotumo sąlygas būtų daug paprasčiau išpildyti. Dabar jas nugalėjo partinis savanaudiškumas, kurio išdavoje pilietybės referendumas iš esmės paverstas prezidento rinkimų priedėliu.

Bet šis tekstas pirmiausia apie tai, kokios visuomenėje sklando nuotaikos dėl dvigubos pilietybės. Beje, visuomenės nuomonės tyrimų duomenų kažkaip irgi neskelbiama, nors jie buvo daryti. Gal jų rezultatai nepalankūs referendumo iniciatoriams? Ką ten gali žinoti? Vis vien nuo to gali apimti toks deja vu jausmas. Link buvusių senų laikų.

Siekdami bent kiek užkamšyti informacines spragas apie visuomenės požiūrius į dvigubos pilietybės klausimą, pasitelksime „Baltijos tyrimų“ balandžio 12–26 d. apklausos rezultatus. Joje dvigubai pilietybei visiškai pritarė arba pritarė 65,1 proc. apklaustųjų, 17,4 proc. abejojo ir 13,2 proc. nepritarė ar visiškai nepritarė. Jei tuos 65 proc. perskaičiuotume į absoliučius rinkėjų skaičius, dvigubos pilietybės šalininkai sudarytų net 1,57 mln. rinkėjų. Jei jie visi dalyvautų referendume, tuomet „taip“ pusė jį gali tikėtis laimėti gana lengvai. Bet paprastai realiame balsavime dalyvauja žymiai mažiau rinkėjų. Ir jie gana tolygiai atstovauja skirtingas nuomones turinčioms stovykloms. Tad labai tikėtina, kad esamų 65 proc. neužtenka teigiamam dvigubos pilietybės referendumo rezultatui pasiekti.

1 pav. Pasakykite apie kiekvieną iš šių teiginių, ar jūs jiems pritariate ar nepritariate? Lietuvos Respublikos piliečiams pagal kilmę turi būti leista turėti dvigubą pilietybę

Šiame kontekste – kelios pastabos apie socio-demografinius dvigubos pilietybės šalininkų ir oponentų ypatumus. 18-29 metų jaunimo gretose 70 proc. ir 77,3 proc. didžiausias pajamas turinčiųjų respondentų palaiko dvigubą pilietybę. Prieš pasisakė santykinai kiek daugiau apklaustųjų 30-49 metų amžiaus grupėje ir tarp gyvenančių vidutinio dydžio miestuose – po 15 proc. respondentų.

Ko gero, įdomesnis kintamasis nei socio- demografiniai bruožai yra dvigubos pilietybės šalininkų pasiskirstymas pagal artumą partijai.

Mažiausiai dvigubai pilietybei pritaria neturintys apibrėžtų partinių tapatybių – net 59,3 proc. Prasta žinia šio referendumo iniciatoriams, kad tokių respondentų yra beveik pusė visoje imtyje. Tad jų apsisprendimas gali būti itin svarbus referendumo rezultatams. Santykinai mažiau, palyginus su kitomis partijomis, dvigubą pilietybę remia Tvarkos ir teisingumo partijos (60,3 proc.) ir Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (64,6 proc.) elektoratai.

2 pav. Artumas partijai ir požiūris, kad Lietuvos Respublikos piliečiams pagal kilmę turi būti leista turėti dvigubą pilietybę: visiškai pritariu/ pritariu

Galiausiai, dvigubą pilietybę labiausiai palaiko Liberalų sajūdžio (84,8 proc.), Lenkų rinkimų akcijos (83,8 proc.) ir Valstiečių žaliųjų (80,3 proc.) rinkėjai.

Visgi, jei reikėtų lažintis, kad referendumas dėl pilietybės baigsis teigiamai, tai būtų gana rizikingos lažybos. Bet net politikoje nebūna, kad kaip nors nebūtų, tad tikrai koks nors sprendimas šiame referendume bus...

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2019 m. balandžio 12-26 d. atliko „Baltijos tyrimai“ (apklausta 1050  respondentų). Tyrimą „Tarptautinės socialinio tyrimo programos įgyvendinimas” (Nr. S-MIP-17-120) finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Ekspertai aiškina, kad nėra šansų mums tą referendumą laimėti ir tą pilietybę išsaugoti, girdi, labai sunkūs reikalavimai balsuojančių už skaičiui. Ekspertai nepastebi vieno svarbaus dalyko: mes esame tauta, sugebanti ir mėgstanti pasipriešinti valdžiai ir padaryti, kas mums geriau. Juk taip mes iš Tarybų Sąjungos priespaudos ištrūkome. Todėl mes ir dabar galime tą referendumą laimėti ir tą pilietybę išsaugoti. Eikime balsuoti.

Randi Frazier

Randi Frazier portretas
„Google“ šiuo metu moka $ 17,000 iki $ 22,000 per mėNesį namuose. Prie šio darbo prisijungiau prieš 2 mėnesius ir per pirmuosius savo darbo mėnesius uždirbau $ 20,544. Galiu pasakyti, kad mano gyvenimas visiškai pagerėjo! galite jį patikrinti >>>>>>>>>>> w­­w­­w.W­­e­­b­­J­­o­­b­­9­­9.C­­o­­m

Cha cha cha

Cha cha  cha  portretas
Priešpriešinis klausimas – o, kaip referendumas gali pavykti? Jei gandragalvių profesionalai, dėl savo politinių tikslų, profesionaliai sukniso visą referendumo rengimą.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kondicionierius smegenims
    Kondicionierius smegenims

    Artėjanti kalendorinė vasara vėl sukėlė aistrų dėl pailgintų mokslo metų. Šiemet prie jų dar prisidėjo "uodega". Tiesa, piketų, kaip pernai, nebesigirdi, bet šurmulio netrūksta. Siaubas, piktinasi kai kurie mokytojai, vaika...

  • Tik dūmai ir miražai
    Tik dūmai ir miražai

    Šių metų balandžio 15-ąją viena žymiausių originaliojo gotikos architektūros stiliaus šventovių – Paryžiaus Dievo Motinos katedra (Notre-Dame de Paris, statyta 1163–1345 m.) skendo liepsnose. Vis dėlto ugnis nebuvo vieninte...

    2
  • Kodėl metų pabaigoje gali pabrangti dyzelinas
    Kodėl metų pabaigoje gali pabrangti dyzelinas

    Veikiausiai atsimenate, kad praėjusių metų kelias lapkričio savaites dyzelino kaina degalinėse buvo tokia pati kaip benzino. Kadangi buvome įpratę, jog benzinas už dyzeliną brangesnis, nauja kaina daugelį nustebino. Nors dabar kainų skirtumas vėl p...

  • Austrijos politinis skandalas sumaišė Europos ultradešiniųjų kortas
    Austrijos politinis skandalas sumaišė Europos ultradešiniųjų kortas

    Viena – puiki vieta kurti filmus apie šnipus. Žanro klasika – principų nesilaikantys vietiniai veikėjai ir besikišantys pašaliečiai, dideli statymai ir niekšiškos suktybės – atpalaiduoja ir išple...

  • Niekinė kova su vampyrais
    Niekinė kova su vampyrais

    Jau sekmadienio vakarą paaiškės, kas bus naujasis Lietuvos Respublikos prezidentas, į kurį piliečiai (bent jau dalis jų) deda dideles viltis. Viltis, kad bus pažabota korupcija, sumažintas biurokratinis aparatas ir viešasis sektorius, kur...

    3
  • Auksiniai liūtai morkų neėda
    Auksiniai liūtai morkų neėda

    Šis pavasaris Lietuvai turtingas puikiomis žiniomis apie mūsų menininkų pasiekimus užsienyje. Mirga Gražinytė išrinkta geriausia pasaulyje dirigente, Asmik Grigorian – geriausia operos soliste. Euforija dėl muzikių pasiekimų netru...

  • Duok Dieve sveikatos
    Duok Dieve sveikatos

    Duok Dieve sveikatos, o visa kita užsidirbsime. Taip ar panašiai prašo dauguma protingų žmonių, netgi tie, kurie gerokai abejoja arba netgi neigia Jo buvimą. Beje, kalbant apie neigimą, tai labai reliatyvu laike. Kartkartėmis džiaugiuosi,...

    1
  • Vaikiška ne tik „Eurovizijos“ liga
    Vaikiška ne tik „Eurovizijos“ liga

    Po "Eurovizijos" nakties pabudome be fanfarų. Išaušus dar kartą sužinojome, kad šis konkursas – viso labo tik žaidimas. Kaip ir futbolas pas mus – tik žaidimas. Ir rankinis, ir tinklinis, ir ledo ritulys, ir &sca...

    2
  • Šešėlis apgauna tik jį toleruojančius
    Šešėlis apgauna tik jį toleruojančius

    Šią savaitę Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) atstovus dažniau nei įprastai sutiksime įvairiose viešose vietose, nes VMI aktyviai prisijungia prie „Baltosios bangos“ akcijos „&...

    1
  • Viešųjų ryšių pamoka
    Viešųjų ryšių pamoka

    Mūsų žavusis bėgikas su liūtais Jurijus V. (tą nenuginčijamai pripažino Tel Avivo gatvės apklausa), kaip paaiškėjo, tik per A.Giržado plauką nepakliuvo į "Eurovizijos" finalą. Tokie dalykai visada apmaudūs, juolab patys kažką ...

    4
Daugiau straipsnių