- Mečislovas Zasčiurinskas, Seimo narys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Keistoka situacija. Seime po pateikimo dauguma balsų priimti du tos pačios temos įstatymų pataisų projektai tolesniam svarstymui. Kai kam pasirodė, kad susikirto alternatyvos. Kaipgi, jei vienas sako viena, kitas priešingai. Kažkas Seimo posėdyje tai pavadino iečių laužymu.
Tačiau ne, jokių alternatyvų ir jokių laužymų čia nėra. Tiesiog skirtingi mąstymai, kaip erdvėje prasilenkiančios tiesės. Nėra sąlyčio taškų ir niekas nei lūžta, nei kertasi.
Bandysiu paaiškinti. Problema - pabėgėliai. Pasaulyje apie 40 milijonų. Naivu buvo tikėtis, kad mūsų nepalies. Į Europą jie pratrūko lyg ilgai kaupęsis ugnikalnis. Visi puikiai žinojo, kad Turkijoje pabėgėlių stovyklose apie du milijonus žmonių, Jordanijoje, Libane, Irake dar apie tris milijonus. Kad stovyklose gyvenimo sąlygos daugiau nei blogos, taip pat nebuvo paslaptis. Todėl sunkiai suvokiama, kad Europos vadovai taip stebėtinai buvo nepasirengę. Net racionalioji Angela Merkel akivaizdžiai sutrikusi padarė tikriausiai ją pačią nustebinusių klaidų.
Pagrindinė pabėgėlių masė iš Sirijos, kurioje buvo apie 22 mln gyventojų. Kad krikščionims, kurių apie 3,5 mln., tarp penkių kariaujančių musulmoniškų grupuočių gyvenimo nebėra, suprantame. Kas gali paneigti, kad jų nesulauksime Europoje? Nepamirškime, pabėgėliai plūsta ir iš kitų šalių.
Taigi, visiškai tikėtina, kad tie keli šimtai tūkstančių tik pradžia. Labai išraiškingas Kroatijos premjero Zorano Milanovičiaus, deklaravusio netrukdymą srautui, pareiškimas: „Mes turim širdį, bet taip pat turim ir proto". Nes Kroatija užduso, neatlaikė. Sienas uždarinėja ne tik Vengrija, dabar ir Slovėnija, Kroatija, Austrija, Danija, netgi Vokietija. Iškilo reali grėsmė Šengeno sugriuvimui.
Iškilo pavojus ir europietiškai tolerancijai. Sočioji ir vargo nematanti Vakarų Europa su savo laisvėmis ir teisėmis, panašu, prisižaidė. Gal net išsigimė - mes dideli, turtingi ir galingi. Briuselis pernai bravūriškai pademonstravo eilinę „toleranciją", atsisakydamas tradicinės Kalėdų eglutės. Ir staiga netikėta realybė iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų smogė į europietiškąją meilę ir užuojautą. Smogė viduje, pačioje Europos širdyje. Gali nutikti, kad kitais metais Briuselis ir norėdamas eglės nebepastatys, nes kojų neapšilę pabėgėliai jau pareiškė pretenzijas garsiajai vokiečių Octoberfest šventei.
Vyksmai Europoje, kaip susisiekiančiuose induose, teliūškuoja ir Lietuvoje. Pašiurpome, matydami skęstančias valtis ir laivelius, regėdami žmonėmis nugultus pakrančių akmenis. Tačiau tai buvo „kažkur", dar nesuvokėme reiškinio turinio. Pradžioje nesusiorientavo ir patys italai, prancūzai, britai. Kometos greičiu paplito siro berniuko nuotrauka ir Europą vėl užliejo eilinė „dvasingumo" banga „Je suis ..." (aš esu...). Vilnius neatsiliko, lankstė popierinius laivelius, naiviu atvirumu kvietė pabėgėlius į savus namus, sodybas.
Tačiau kasdien dešimtimis tūkstančių didėjanti lavina galų gale suveikė lediniu dušu. Pasirodo, pabėgėliams nereikia minimumo, jiems reikia maksimumo teisių, laisvių ir gero gyvenimo. O kai kurios arabų šalys, pačios pabėgėlių nepriimančios, pažadėjo pristatyti mečečių tiek, kiek reikės. Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje, Britanijoje... galime neabejoti, ir Lietuvoje. Atsikvošėjanti Europa suprato, kad situacija nebevaldoma ir ėmėsi jėgos elementų. Spręsti problemas jau kelintą kartą renkasi vidaus reikalų ministrai, susitinka valstybių vadovai. Senosios ES šalys bene pirmą kartą iš naujokių pareikalavo solidarumo, ėmė nustatinėti prievartines kvotas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...