Ar Lietuvos valstybė ir visuomenė pasirengusi XXI a. mokyklai?

Paskutiniame Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime aptarta situacija apie švietimo būklę verčia susimąstyti kiekvieną, tačiau pirmiausia – pačias politines institucijas. Prezidentės žodžiais, švietimo padėtis apibūdinama draudimais ir apokaliptiniais scenarijais, kas, jos vertinimu, pasmerkia šalį nesibaigiantiems eksperimentams su švietimo modeliais.

Tačiau kita prezidentės mintis labiau akcentavo ir reformavimo ateitį Lietuvos švietime. D. Grybauskaitė pabrėžė, kad „reformos negali tęstis ketvirtį amžiaus – būtent tiek laiko reformuojama švietimo sistema. Eksperimentuodami savo vaikais rizikuojame šalies ateitimi.“ Tačiau švietimo situacija valstybėje yra apsupta daugybės indikatorių, kurie demonstruoja tikrąją padėtį, o klausimų vertinant padėtį kyla daugiau, nei yra realių atsakymų.

Reitingai švietime: konstruojant socialinę tikrovę

Valstybėje vystosi keista tendencija, kuomet komerciniai leidiniai skambiomis frazėmis bando sudaryti švietimo sistemos peizažą. Vienais metais leidinys ažiotažiniu principu švietimo būklę įvardijo kaip apgailėtiną, šokiruojančią ar net dugną siekiančią, o šiemet eskaluojama, jog tas dugnas pramuštas bei vyksta tolesnis smigimas žemyn. Lieka tik spėlioti, koks apibūdinimas bus kitais metais.

O kaip kitaip – be tokių stambių frazių visuomenės ir institucijų dėmesio nesulauksi, o kai dėmesys yra atkreiptas, į ratą įsukamos ir mokyklos, kurios verčiamos stengtis atsižvelgiant būtent į tai. Reitingavimo duomenys ir jų pagrįstumas, analizės atlikimas – apie tai nėra diskutuojama. Centrine ašimi tampa neigiamai ir teigiamai įvertintos mokyklos, be detalesnių paaiškinimų.

Universitetų reitingavimas užkrėtė šį procesą daryti ir pagrindinio ugdymo įstaigų atžvilgiu. Tačiau atmetama pagrindinė skirtumo idėja – universitetinis išsilavinimas nėra visuotinė dogma, priešingai nei pagrindinis ugdymas. Bet ši mintis pametama, pamačius komercinį vakuumą šioje sferoje ir visuomenės interesą matyti reitinguojamas įvairias viešojo gyvenimo sritis. Reitingai remiasi pasiekimų patikrinimo testų ir egzaminų rezultatais. Mokyklos, norėdamos atitikti reitingų karteles, pradeda koncentruotis tik į ruošimą testams ir testų temoms. Tuo pačiu pastebima ir formuojama atskirtis tarp gabių ir silpnų mokinių, nes silpnieji skatinami nerašyti testų, siekiant nepakenkti bendriems rezultatams. Kiek tai atspindi švietimo realijas ir tikrąją padėtį, paliekama interpretuoti instituciniu ir individualiu lygmeniu.

Mokykla XXI amžiuje: status quo ir inovacijos

Mokyklose dabar yra daug kalbėjimo be realių darbų įgyvendinimo. Tačiau ir viešojoje erdvėje kalbama daugiausiai apie mokyklų reformas ir kaip tai pakeis bendrą švietimo sistemą. Bet ar tai tikrai padės? Gal pradėkime pirmiausia kalbėti apie mokyklos transformacijos strategiją, o ne reformą. Dažnoje mokykloje dabar vyrauja frazė, prieštaraujanti naujovėms ir inovacijoms – „bet mes juk visada taip darėme“. Tai apie kokias kūrybines idėjas ir inovacijas mes galime kalbėti?

Lietuvos valstybės ir visuomenės pasirengimas XXI amžiaus mokyklai taip pat tik kelia daugiau klausimų. Pirmiausia, švietimo sistemoje reikėtų atsakyti, be ko šiandien ir ateityje jau negalime įsivaizduoti švietimo. Ar tai bus kūrybinis ir kritinis mąstymas, gebėjimas komunikuoti ir inovacijos ugdyme, o gal kitos sritys, institucinio sutarimo taip pat nematome. Situacija, kurią mes turime šiandien – ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo rodikliai siekia per 90 proc. Kiek šiame kontekste siekia suaugusiųjų? Skaičius nesiekia net 5 proc. Todėl pagrįstai kyla klausimas – kas nutinka mokykloje, kad šis rodiklis nukrenta žemyn? Ar dėl to kalta švietimo sistema, mokytojai ar patys mokiniai? Jeigu ieškosime kaltų – jų niekada ir nerasime.

Strategijose ir programose rašoma daug kompleksinių dalykų. Nuo integruoto mokymo iki įvairiausių gebėjimų ugdymo. Bet kas atsitinka, kai pakeli akis nuo programos ir nueini į klasę? Patenki į užburtą ratą, kai gražiai ir logine seka parašytos frazės lieka tokiomis tik popieriniame variante. Žinios yra savaime suprantamas dalykas švietimo sistemoje. O kur smalsumas, kuris turėtų būti ugdymo programų esme ir pagrindu? Mokymasis turėtų vykti per patirtį, o ne sėdint suole, kuriame mokiniai net negali patogiai pasisukti.

Daug dėmesio programinėse nuostatuose skiriama vykdomų ir tariamų kompetencijų aptarimui. Komunikacinė kompetencija šiuo metu yra visa ko pagrindas ugdymo procese. Ko reikės dabartiniams mokiniams ateityje? Reikės gebėti mokėti komunikuoti, diskutuoti, būtinas užsienio kalbų mokėjimas. Tiek verbalinė, tiek neverbalinė komunikacija tampa vienais iš pagrindinių gebėjimų, kurie yra ir bus pastebėti. Ar mokinys gali bendrauti aiškiai ir logiškai? Ar gali bendrauti keliomis užsienio kalbomis? Šie klausimai taps svarbiausi. Dabar ugdyme daug kalbama apie lyderystės ir komandinio darbo svarbą. Bet šios sąvokos mokyklose suprantamos dar labai siaurai.

Komandinis darbas šiuo metu yra itin svarbus darbo rinkoje. Bet kiek į tai orientuojamasi mokyklose, kai net klasės mažai tam pritaikytos, o mokiniai jau nenori sėdėti eilėmis?

Mokytojo ir mokinio atsakomybės siekiant kokybės

Technologijų ir inovacijų paplitimas jau yra kasdienybė. Ir tam jau niekas negali prieštarauti. Bet ar mokytojas nori su mokiniais bendradarbiauti skaitmeniniame pasaulyje? Mokiniai neįsivaizduoja savo kasdienybės be interneto. Kol mokytojas nesupras, kad jis yra tarsi globalaus pasaulio ambasadorius mokiniams, kol pats nedemonstruos atvirumo kitoms tautoms ar pažiūroms – tol nebus tarpusavio dialogo. Kol mokytojas nesupras, kad yra atsakingas, o atsakomybės reikalaus tik iš mokinių – mes neturėsime XXI-ojo amžiaus mokyklų. Šiuo metu gyvename industrinės visuomenės principais paremtose ugdymo įstaigose, pramoninės visuomenės, kuri priklauso XIX ar XX amžiui, o ne XXI-ajam, kurį apibrėžia reflektuojanti visuomenė.

Dabar mokyklose madinga kalbėti apie emocinį intelektą. Čia greičiausiai įtaka, kurią padarė komercializuotų prevencinių programų įsiskverbimas į ugdymo procesą. O kur realus vertybinis ugdymas? Sukurta bendruomenės ir mokymosi aplinka, kurioje gera mokytis, ir leistų mokinių emocijoms ir intelektui tobulėti. Tokiu atveju nereikės jokių pritemptų programų, komercializuotų pasiūlymų ugdymo procesui. Jeigu mokiniai mokykloje jausis gerai, remiantis moksliniais tyrimais, jų mokymosi rezultatai ir bus aukštesni. Tokie mokiniai turės ir didesnę vidinę motyvaciją. Bet ji reikalinga ir mokytojams. Kai mokytojas jaus, kad tai, ką jis daro, yra prasminga ir vertinama, tai bus žingsnis link ateities mokyklos. Link XXI-ojo amžiaus, kuriame gyvename jau 19 metų, mokyklos.

Koks sprendimo kelias? Būtina kelti mokytojo specialybės prestižą, mažinti nedidelių ugdymo įstaigų skaičių, galbūt vaikus į mokyklas pradėti leisti kuo anksčiau ir prisidėti gerinant ugdymo kokybę visoms grandims (politinėms institucijoms, mokyklų administracijoms, mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams). Tačiau tam reikia ne reitingų, ne reformų, o mokyklos transformacijos strategijos, kuri būtų aiški visuomenei, specialistams ir politinėms institucijoms.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Raudonojo klimato atšilimas
    Raudonojo klimato atšilimas

    Legendos byloja, jog kadaise pusę Europos kaustė raudonoji žiema. Ši antgamtinė jėga esą atėjusi iš tolimų Sibiro užkampių, o ją iššaukęs raganius Iljičius Uljanovas (1870–1924), kurio iškamšą Raudo...

    8
  • Reikia pinigų? Jų yra
    Reikia pinigų? Jų yra

    Liūdnai pagarsėjusio "Sekundės" banko, prieš beveik tris dešimtmečius išviliojusio iš piliečių milijonus litų, skandalas aktualus ir šiandien. Jį priminė užvakar Vyriausybės patvirtintas valstybės biud...

    5
  • Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos
    Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos

    Vyriausi Lietuvos žmonės dar gali atsiminti XX a. penktąjį ir šeštąjį dešimtmečius – stalinizmo epochą. Tai buvo laikai, kai būti rašytoju reiškė pavojų gyvybei: už nelojalų komunistinei sistemai tekstą ar...

    2
  • Realus ir subalansuotas
    Realus ir subalansuotas

    "Valstietis" A.Baura (kad ir ką jo pavardė reikštų paprastam rinkėjui) sakė pasitikintis Seimo pirmininku V.Pranckiečiu, todėl ir liko salėje, kai turėjo spręstis pastarojo likimas. O su juo kartu sėdėjo ir V.Vingrienė su A.Vinkum...

    2
  • Bankai užsiima saviveikla?
    Bankai užsiima saviveikla?

    Vis dar negaliu suvokti, ką čia tie bankų atstovai skiedžia apie elektroninės bankininkystės paslaugų "krepšelį" ir kitas paslaugas. ...

    10
  • Kai spindulių per daug
    Kai spindulių per daug

    Jei tai būtų tikra vasara, sakytume – šalta. Bet kai 19 laipsnių šilumos sulaukiame po šalnų ir lietaus, išlindę į saulę krykštaujame: kokia graži bobų vasara! Bet pakalbėkime apie kitokius spindulius – ...

  • Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?
    Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?

    Galbūt kurdams reikėjo pavadinti į Idlibą vedantį kelią „Trumpo greitkeliu“. Arba išversti „Sandorio meną“ į kurdų kalbą. Regis, meilikavimas tikrai suveikė Lenkijai, kuri, beveik vienintelė iš Amerikos sąjung...

    2
  • Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis
    Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis

    Prieš penkerius metus Lietuvoje pradėtas globos įstaigų pertvarkos projektas, gavęs milžinišką Europos Sąjungos paramą, esminio lūžio neatnešė – negalią turintys žmonės ir toliau diskriminuojami neįgalumo pagrindu, o p...

    1
  • Susintetintas skaidrumas
    Susintetintas skaidrumas

    Šis Seimas į šalies politikos istoriją save bando įrašyti skaidriausiomis raidėmis. Užteko vos trijų ketvirčių šios kadencijos, kad pagal skaidrumo lygį ne tik pavytume, bet ir nosį nušluostytume Vakarams. ...

  • L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus
    L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus

    Europos Parlamentas (EP) 2019 m. spalio 10 d. priėmė rezoliuciją dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus ir dezinformacijos vykstant nacionaliniams ir Europos demokratiniams rinkimams (toliau – Rezoliucija). Rezoliucija buvo priimta 469 b...

    11
Daugiau straipsnių