Quantcast

Ar įmanoma emigracijoje įsidarbinti pagal specialybę, įgytą Lietuvoje?

Jaunimas nuo 16 iki 29 metų sudaro apie pusę kasmet iš Lietuvos išvykstančių asmenų. Analitikų duomenimis, apie 75 proc. jų prieš išvykdami nedirbo ir nesimokė.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, Lietuvos darbo rinkoje ypač trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų – vadovų, specialistų, technikų ir jaunesniųjų specialistų. Ar galime daryti išvadą, jog dalis jaunimo išsilavinimo išvyksta įgyti svetur? Kokia dalis išsilavinimą užsienyje įgijusių lietuvių ten yra kvalifikuota darbo jėga? Kokios galimybės lietuviui išvykti į užsienį ir dirbti pagal išsilavinimą?

Šiandien mes visi galime pasigirti, jog mokame bent vieną užsienio kalbą, todėl emigracija mums atrodo nebaisi. Tikimės rasti geresnę kokybišką aplinką, užsiimti mums patinkančia veikla, gyventi ir priklausyti multikultūrinei visuomenei.

Tačiau mano nuomone, tai tik vienas didelis išpūstas burbulas. O ką ten veikti, jei neturi išsilavinimo ar atitinkamos darbinės patirties? Būti nekvalifikuoto darbo pilkos visuomenės dalimi.

Visiems palinkėčiau baigti mokslus Lietuvoje, o tada važiuoti svetur. Užsienyje nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti.

Puiku, jei gauname ne tik moralinę, bet ir finansinę paramą iš artimųjų, tačiau dažniausia būnant emigracijoje to neužtenka. Mano pasiūlymas – pirmiausia turėti pagrindą gimtojoje šalyje, tik tuomet emigruoti ir tik karjeros pagrindu.

Pirmieji žingsniai universitete

Kaip ir daugeliui taip ir man, studijų pradžioje perėjimas iš vidurinės mokymosi sistemos buvo nelengvas, kadangi reikiamos išmokti informacijos kiekiai buvo gerokai didesni. Tačiau studijuodamas Elektronikos inžineriją, jau antro kurso viduryje buvau pastebėtas tyrimų mentoriaus prof. Vytauto Markevičius, kuris man pasiūlė dažniau apsilankyti laboratorijoje, kad įgaučiau daugiau praktikos. Savanoriškai pradėjau dirbti prie įvairių man paskiriamų inžinerinių užduočių, kol galiausiai buvau įdarbintas jaunesniojo laboranto pareigoms.

Keturi nesėkmių mėnesiai

Išvykti iš Lietuvos neplanavau, maniau, jog tai bus laikinos atostogos su artimaisiais. Vis dar galvojau apie studijų tęsimą Kauno technologijos universitete (KTU), todėl iškart po studijų darbo neieškojau. Tačiau mano vizitas Didžiojoje Britanijoje užsitęsė, ir pradėjau intensyviai ieškoti su specialybe susijusio darbo.

Po keturių mėnesių nesėkmių, priėmiau sprendimą, jog negaliu toliau „dykai“ sėdėti, todėl keletui mėnesių dirbau įdarbinimo agentūros man siūlomus darbus. Tuo pačiu metu nenuleidau rankų ir toliau ieškojau man įdomios įmonės ir darbo.

Galiausiai dar po 5 mėnesių gavau pasiūlymą dirbti akcinėje bendrovėje „Cubic“, „Cubic Transportation Systems“ sektoriuje kaip remonto inžinierius (angl. Repair Center Engineer).

Lietuvoje įgyti gebėjimai atvėrė duris užsienyje

Apie devynis mėnesius dirbęs pastarojoje pozicijoje sužinojau, kad įmonės „Hardware“ departamente reikia pagalbos, todėl departamento vadovo sprendimas buvo suteikti man galimybę, kad galėčiau judėti pirmyn įmonėje.

Pirmieji mano žingsniai naujame departamente buvo modifikuoti spausdintines plokšteles, kurios man ir padėjo atskleisti KTU įgytus praktinius litavimo įgūdžius ir sukurti teigiamą įspūdį vadovams.

Netikėtai įmonėje „Hardware“ departamente buvo sukurta nauja darbo pozicija, į kurią pretenduoti pasiūlė man. Todėl po teorinio testo, pokalbio apie mano darbą universitete prie įvairių projektų, gavau praktinę užduotį-problemą:„Ištirti vieną integrinės sistemos dalį, kuri suvartoja per daug energijos ir taip prisideda prie visos sistemos perkaitimo“, kurios sprendimą vadovams pateikiau maždaug per valandą.

Vadovai tiek mano žiniomis, tiek gebėjimu realiu laiku spręsti aktualias problemas buvo patenkinti, todėl dar tą pačią dieną gavau atsakymą, jog esu perkeliamas į elektronikos dizaino inžinieriaus (angl. Electronic Design Engineer) pareigas.

Atrasta specialybė Lietuvoje

Jeigu ne praktiniai įgūdžiai bei žinios įgytos universitete, šiandien nedirbčiau minėtoje kompanijoje. Teorijos mokymasis bei galimybė pritaikyti žinias padeda suprasti, ar pasirinkai tinkamą profesiją. Todėl visiems palinkėčiau baigti mokslus Lietuvoje, o tada važiuoti svetur. Užsienyje nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti, vyrauja didelė konkurencija, pačioje Didžiojoje Britanijoje studentai tik pabaigę mokslus turi dėti daug pastangų, kad įsidarbintų pagal išsilavinimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

vien tik iš moralinės naudos

vien tik iš moralinės naudos portretas
neišgyvensi, kur bebūtum Lietuvoje ar užsienyje dar reikalinga ir materialinė nauda norint visavertiškai funkcionuoti. O įsidarbinti pagal specialybę įgytą Lietuvoje mokant kalbą, turint reikalingą patirtį, tikrai galima.

tas pat.

tas pat.  portretas
Ar bent redaktorius mato, kokias pievas zurnalistai raso? '' Todėl visiems palinkėčiau baigti mokslus Lietuvoje, o tada važiuoti svetur.'' Cia mes taip emigracija skatiname ir dar Lietuvos biudzeto saskaita?

Anonimas

Anonimas portretas
Žinoma kad imanoma.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    2
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

Daugiau straipsnių