- Enrika Striogaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kasmet minime Romo Kalantos žūties metines, bet gana dažnai – tik kaip datą, įvykį, kuris tėra statiškas: jau įvykęs ir neretai liudija tik praėjusį laiką, kuriame liko mūsų jaunystė, neišsipildymas, skausmas, laisvės troškimas.
Tačiau tąkart, gegužės 14 d., įvykęs poelgis buvo maištas, protestas prieš esamą realybę. Skulptorius Robertas Antinis sukūrė puikų paminklą R.Kalantai – ne kaip dar vieną realistinę / ikoninę figūrą, o įkūnydamas tai, ką R.Kalanta savo poelgiu paliko mums. Tas plačiai pasklidusias žiežirbas, maišto dvasią, nesitaikstymą, kovą net žinant, kad laimėtoju nebūsi.
Bet ar toji dvasia yra gyva šiandien, ar tik šildomės prie tų žiežirbų užmiršę, kad jos yra ne nuo medžio, o nuo gyvo žmogaus. Dar viena šventė? Nusilenkimas ikoninei asmenybei žinant, kad daugybę kartų prisitaikėme, susitaikėme ir ne sykį išdavėme save nutylėdami, patylėdami ir net pritardami tam, kam... nepritariame – kas kadaise, jaunystėje, atrodė neįmanoma.
Ar įmanoma protesto, maišto kultūra, kai net kritika kultūriniuose sluoksniuose pakeitė savo veidą.
Įdomu, ar maišto dvasia, protestas šiandien yra svarbus? Kai čia pat, tik priešpriešoje, – gerbūvio religija, užtikrinti pinigai esamoms ir būsimoms paskoloms padengti, nes juk turime gerai gyventi dabar pat? Gal protestas net neįmanomas? Tai ką mes čia minime? Mums patogią ar beprasmę auką? Asmenybės šviesą? Protesto, maišto viltį?
Ar įmanoma protesto, maišto kultūra, kai net kritika kultūriniuose sluoksniuose pakeitė savo veidą – jos arba nėra, arba tai elementariausias, dažnai ir primityvus, susidorojimas. Kritiką pakeitė užsakomosios panegirikos, o socialinių tinklų reguliariai (su)renkami „laikai“ žmogų padarė liguistai įžeidų (tik anaiptol ne jautrų, nes jautrumas – galvojimas pirmiausiai apie kitą, o ne save) – bet kokia abejonė, kritiška, bet ne agresyviai įkąsti norinti mintis iškart įvardijama kaip priešiška.
Maištauja dabar agresyvūs feisbukiniai laido riteriai arba plytelių klojėjas, negaunantis 20 eurų už 1 kv. m, bet ne jį samdantis literatas, kuriam universitetas už paskaitų ciklą pasiūlo 20 eurų, neatskaičiavus mokesčių. Ar turiu įrodymų? Turiu.
Tačiau tokia proga kalbėti apie pinigus? Betgi kalbame apie protesto, maišto kultūros galimybę. Arba negalimybę. Greičiau – pastarąją, kuri labai nesunkiai pinigais valdoma. O gal tiesiog tokia kultūra nereikalinga, nes juk viskas OK, nėra čia ko: paskolos, išperkamoji nuoma mokami laiku, kelionėmis į turkijas ir egiptus pasigirti galima, nervus nuramina apsipirkimai, restoranai, naktiniai klubai, plačios interneto erdvės, lošimai, lažybos etc.
Nejau dabar imsime kalbėti dar ir apie Don Kichotą? O galėtume. Vieni rimčiausių mūšių – su malūnais. Ypač savo viduje. Turbūt nuo jų viskas ir prasideda. Tuomet ir neišduodama, neparsiduodama.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaip nepasiduoti panikai užgaudus oro pavojaus sirenoms
Kiekvienas žino, kad, išgirdus sirenas ir gavus perspėjimo pranešimą į telefoną, pirmiausia reikia įsijungti LRT radiją ar LRT televiziją. Nors visada tikimės, kad vyksta tik patikrinimas, ekstremalieji įvykiai tuo ir ypatingi, kad užk...
-
Kainos kyla, kanopinių fiesta tęsiasi13
Lupikavimo fiesta nesibaigia. Nuo sausio 9-osios kilo automobilių taršos mokestis. Tie, kurie 2020 metais registruodami automobilį biudžeto kanopiniams mokėjo, pvz., 270 eurų, dabar tą pačią mašiną perregistruodami turės pakloti jau 364...
-
Ar Lietuva tikrai ištaisė EK pažeidimą dėl teisės ginčyti akto teisėtumą aplinkosaugoje?2
2020 m. Europos Komisija (EK) inicijavo prieš Lietuvą Europos Sąjungos (ES) teisės pažeidimo procedūrą dėl Orhuso konvencijos neįgyvendinimo. Konvencija apibrėžia teisę gauti informaciją, visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus ir teis...
-
Atšipę ginklai1
Lietuvos futbolo rinktinė verčia naują istorijos puslapį. Naujojo stratego Edgaro Jankausko vedami lietuviai šiandien pradės 2024 m. Europos čempionato atrankos kovas. Nors prieš kiekvieną startą skamba aibės pažadų, šį kartą ...
-
Merai ir šaligatviai7
Renkant merus – šaligatviai yra bene svarbiausi. Be juokų. Galima sakyti, kad šaligatviai rinkimų laikotarpiu yra ypatingi nuomonės formuotojai. ...
-
Žydinčių putinų šešėlyje14
Ivaną Vasiljevičių (1440–1505) ir jo anūką Ivaną Vasiljevičių (1530–1584) galima laikyti pačiais įtakingiausiais Rusijos monarchais. Pirmasis siekė padidinti Maskvos miesto kontroliuojamas žemes, išplėsti politinę įtaką regio...
-
Nors pažadėjo, bet neištesėjo4
Paaiškėjo, kad jau šį mėnesį vėl teks sukti laikrodžio rodykles. Atėjo pavasaris, ir vėl ta pati muzika. Naktį iš kovo 25 į kovo 26-ąją pasuksime valanda į priekį ir būsime „laimingi“ iki kito karto. ...
-
Ar orderis nevėluoja?
Plačiai pasaulyje pasklidus žiniai apie tarptautinio tribunolo Hagoje perspektyvą, skardžiabalsis Kremliaus vieversys Filipas Bedrosovičius kol kas niekaip nesureagavo į savo dvasinio patrono nemalonumus. Amžinai jaunas ir pats sau gražus gražuolis tu...
-
Ar Xi nurašė Pu?
Jei ne Rusijos invazija į Ukrainą, vargu, ar Xi Jinpingo vizitą į Maskvą taip akylai stebėtų ne tik tarptautinių santykių specialistai, bet ir memų kūrėjai. Nors šios auditorijos intencijos ir skirtingos, išvados bendros: tai ne dviej...
-
Kai šaukia pilnaties stogai12
Seimas vėl tapo visaip šalyje skatinamos veltėdžiavimo subkultūros auka. Darbo dieną darbo metu į parlamentą įsiveržęs kažkoks veikėjas darkėsi taip, kad sureagavo ne tik šokoladu nepamaitinta A. Širinskienė, bet ir pats eksc...