Taip, Vyriausybė turi teisę riboti ekonominę veiklą siekiant suvaldyti pandemiją, tačiau tai turi būti padaryta sukuriant visiems vienodas galimybes veikti apribotomis sąlygomis.

Leista prekyba maisto prekėmis. "Senukai", "Ikea", "Depo", "Moki-Veži", "Topocentras" negali pardavinėti savo prekių, o "Maxima", "Lidl", "Rimi", "Iki" gali prekiauti ne tik maistu, bet ir statybos bei remonto prekėmis, avalyne, baldais, televizoriais, viskuo. Ar čia sąžininga, vienoda konkurencija?

Kodėl mums jau 30 metų lojalūs pirkėjai turi būti Vyriausybės atiduoti mūsų konkurentams? Kodėl laisvinant prekybą gali veikti 300 kv. m parduotuvė, o didesnis formatas negali veikti atitvėręs 300 kv. m? Kodėl, kaip kokiais rusų laikais, reikia kombinuoti apsimetant vienokiu ar kitokiu, kaip kad pirmadienį paskelbė "Moki-Veži" atidaranti savo parduotuves, o "Senukams" "ministerija" laišku išaiškino, kad didesnių kaip 300 kv.m parduotuvių atidaryti negalima.

Palaikau, kad suteikiamos galimybės veikti savarankiškai dirbantiems kirpyklose, masažo salonuose, smulkiajai prekybai, užtikrinant apsaugos priemones. Mano nuomone, žymiai efektyviau yra taikyti apsaugos priemones, negu drausti veiklą apskritai.

Mano nuomone, žymiai efektyviau yra taikyti apsaugos priemones, negu drausti veiklą apskritai.

"COVID-19 ir kitos infekcijos yra nauja realybė, prie kurios reikia prisitaikyti. "Senukai" ir asocijuotos verslo organizacijos ne kartą siūlė diegti modernias skaitmenines technologijas, leidžiančias reguliuoti ir kontroliuoti faktinius pirkėjų srautus ir socialinius atstumus. Siūlau leisti verslo subjektams veikti įsidiegus tokias priemones arba įsigyti tokias priemones centralizuotai.

Nesuprantu logikos nustatant mokestinės ir kitos finansinės pagalbos tvarką verslo subjektams. Jeigu verslo subjektas veikia sumaniai krizės atveju ir kompensuoja netektis savo sprendimais dar prieš pandemiją ir jos metu, toks verslo subjektas bus diskriminuojamas ir pagalba jam nebus suteikta. O daugybė netvarių verslų, kurie sunkiai vertėsi ir prieš pandemiją, bus gaivinami, taip kuriant naujus verslo zombius.

Taip, "Senukai" greitai įdiegė e.prekybą, veikdami kartu su tiekėjais subalansavo prekių ir pinigų srautus, pasiūlė pirkėjams lanksčias prekybos ir atsiskaitymo formas, mobilizavo akcininkų kapitalą. Taip, mes pernai padidinome savo apyvartą 11,7 proc., taip, mes beveik 4 proc. išauginome išmokėto darbo užmokesčio išlaidas, bet pernai ir valstybei sumokėjome 10,4 proc. daugiau, t.y. beveik 84 mln. eurų. Per 2010–2020 m. "Senukai" sumokėjo beveik 700 mln. eurų įvairių mokesčių valstybei, 260 mln. eurų darbo užmokesčio darbuotojams, 97 mln. eurų akcininkams dividendais, kitaip tariant, valstybei teko 66 proc., darbuotojams išmokėta 24,5 proc. ir 9 proc. teko akcininkams.

Valstybė šiandien gali pigiai ir gausiai pasiskolinti, o iniciatyvos palankiai skolinti verslui yra dantų užkalbėjimas. Tai kodėl "Senukai", paprašę leisti susimokėti 2021 m. mokesčius su atidėjimu, gauna atsakymus – jūs gerai tvarkotės, jums nepriklauso, kai pasiskolinsite iš banko ir sąskaitoje nebeturėsite lėšų, spręsime, kaip jums padėti.

Kodėl valstybės solidarumą su verslu suprantame tik kaip solidarumą su prasčiau besitvarkančiais?  Čia ne solidarumas, o verslo lyderių baudimas už gerą darbą. "Senukų" įmonėse dirba 3,5 tūkst. darbuotojų, frančizės įmonėse – dar tūkstantis, vien Lietuvoje 557 tiekėjai. Tai ekosistema, kuri užtikrina daugiau kaip 10 tūkst. asmenų pajamas. Kodėl šie žmonės turi būti diskriminuojami valstybės pagalbos atžvilgiu? O pagalbą aš suprantu ne kaip kokias nors negrąžinamas kompensacijas, pagalba šiandien – tai paprasčiausias Vyriausybės sprendimas: visiems šalyje leidžiame dirbti vienodomis sąlygomis, su visais reiškiame vienodą solidarumą. Gal ir mūsų vadovai galėtų pasekti kanclerės A.Merkel pavyzdžiu: "Wir lassen Unternehmen und Selbststandige nicht allein". ("Nepaliksime nei įmonių, nei savarankiškai dirbančių vienų.")