O juk šventės yra nuostabus laikas, nes jų metu žmonės linkę sau ir kitiems dovanoti tai, ko jie nusipelnė paties geriausio. Bet kas tai? Pagalvokime.

Apklausos, tyrimai ir statistika sako, kad šis geriausias dalykas yra nuperkamas. Jis turi konkrečią kainą ir ji proporcingai priklauso nuo mūsų pajamų. Galima sakyti, kad šios geriausios dovanos kaina yra kiek didesnė, nei mūsų galimybės ją nupirkti. Tai patvirtina Lietuvoje jau skelbiama žinia, kad kreditų įstaigų paslaugos suaktyvėja būtent šiuo laikotarpiu. Vakarų pasaulis su Jungtinėmis Valstijomis priešakyje yra išvystęs didžiulį verslą, vadinamą kalėdinėmis paskolomis. Nuostabus žodžių junginys. O jei dar pridėtume ir tą žinutę, kad kasmet šimtai milijonų eurų išleidžiama toms dovanoms, kurios nėra geidžiamos (nepatinka gavėjams), tada viskas skamba dar liūdniau. Šis kasmet didėjantis dovanų pirkimo bumas dažnai stimuliuojamas iš mūsų vidinio noro padaryti viską teisingai. Bet gal kaip tik dėl šio noro ir klystame? Gal visgi kažkuri dovanos dalis nėra nuperkama?

Atlikta nemažai tyrimų dovanų ir dovanojimo tematika. Žvilgtelėkime, ką šie tyrimai atskleidžia.

Daiktų praktiškumas

Daiktus dovanoms žmonės perka dažniausiai. Tai yra maistas ir gėrimai, drabužiai, technikos įrenginiai (populiariausi telefonai ir planšetės), papuošalai, dovanų kuponai. Šiai dovanų grupei išleidžiama daugiausia pinigų, nes dažnai siekiama nupirkti naujausius ir ypatingiausius daiktus, todėl jau įprasta, kad kainos žymiai pakyla. Tai dažnai yra ir rinkodaros dalis, todėl verta būti budriems ir savęs paklausti, ar jūsų išrinktas daiktas tikrai bus prasmingas tam, kuriam jį dovanosite. Jeilio universiteto apklausos atskleidė, kad mes kur kas labiau vertiname daikto pritaikomumo ir dažno naudojimo galimybę, o ne patį daiktą savaime. Galbūt skambės keistai, bet žavus kavos puodelis, kurį naudosime kasdien, gali suteikti daugiau džiaugsmo nei slidinėjimo abonementas, kuriuo pasinaudosime du kartus per metus, nors pastarojo kaina ir akimirkos įspūdis gali būti kur kas efektingesni.

Taigi, dovanos brangumas nereiškia garantuotai didesnio džiaugsmo, nes praktiškumas yra svarbesnis kriterijus.

Patirtys

Greičiausiai daug kas girdėjo ir žino, bet statistika skatina priminti. Tik apie 20 proc. (Jungtinių Valstijų duomenys) perkamų dovanų yra ne daiktai, o patirtys, t. y. kelionės, kino ar teatro bilietai ir kitos pramogos. Tačiau patirtys yra būtent tai, ką žmonės (ypač jaunesni, Z karta) vertina žymiai labiau nei daiktus. Jei dovanojate bilietus į teatrą dviem, jūs padovanojate ne tik teatro reginį, bet dar ir laiką su jumis ar su kitu žmogumi, o tai kuria dar didesnę vertę.

Taigi, dovana, žadanti ir kviečianti į patirtį, palyginti su daiktais turi daugiau galimybių sukurti tikrą dėkingumą ir džiaugsmą ją gavus.

Simbolizmas

Tiek daiktai, tiek patirtys gali sukurti dar daugiau džiaugsmo, jei dovanodami juos suteiksite simbolinę reikšmę. Šis simbolis gali būti jūsų ir to žmogaus santykių, praėjusių metų, pasiektų tikslų, įveiktų sunkumų, prasmingų susitarimų, susitaikymo, amžinos draugystės ar ko kito simbolis. Gimus Jėzui Trys Karaliai atnešė dovanų, tačiau jos turėjo simbolinę reikšmę: auksas, smilkalai ir mira. Dovana be simbolio nuvertėja itin greitai.

Taigi, simbolio suteikimas dovanai padidins jos vertę labiau nei kaina.

Klauskime artimųjų ne apie tai, ko jie nori dovanų, o ko jiems trūksta.

Suasmeninimas

Visi norime būti išskirtiniai, todėl žmogų neabejotinai pradžiugins asmeniškai jam sukurta dovana. Tačiau dovanoti tokias dovanas nėra lengva, rizikuojame stipriai prašauti, nes mūsų manymas, kas pradžiugins žmogų, ir tai, kas jį iš tiesų pradžiugins, gali būti labai skirtingi. Suasmeninimas gali būti gana paprastas, pvz., dovanoti puodelį termosą su ant jo išgraviruota gavėjo mėgstama fraze, arba sudėtingesnis – žinant artimojo mėgstamą lietuvių rašytoją suorganizuoti su juo susitikimą (žinoma, ne Kalėdų rytą) arba bent jau linkėjimą ant knygos.

Taigi, suasmeninimas reikalauja daugiau kūrybos, bet ir emocionaliai labai sujaudina.

Nuostaba

Žmonės, nelinkę atskleisti ar klausti, ko kitas norėtų dovanų, rizikuoja pirkti ir gauti daug nereikalingų dalykų. Nuostaba ir staigmena yra tarsi neatsiejama dovanos dalis, tačiau ji kiek pervertinama. Galime pagalvoti taip: ar vertingiau yra padovanoti tai, ko žmogus tikrai nori, ar mums svarbiau jį nustebinti mažiau jam reikalinga dovana? Siekis nustebinti kartais yra svarbus tik dovanotojui, o tas, kas gauna dovaną, labiau vertina pačią dovaną. Galime ieškoti aukso vidurio, pvz., šeimoje susikurti asmeninius norų sąrašus ir pasidalyti jais su kitais. Tokiu atveju paliksime ir staigmenos džiaugsmą, o taip pat apsisaugosime nuo nereikalingų dalykų pirkimo ir gavimo.

Taigi, siekdami nustebinti labiau rizikuojame. Ar verta?

Įpakavimas

Įspūdingas dovanos įpakavimas sukuria ir didesnę viltį rasti įspūdingą dovaną viduje. Didelė dovanų dėžė, prabangus popierius ir kitos vizualiai įspūdį kuriančios pakuotės gali turėti visai priešingą efektą, todėl su įpakavimu geriau nepersistengti ir nesuteikti per didelių vilčių.

Taigi, ypatingas dovanos įpakavimas gali sumenkinti pačią dovaną, todėl geriau rinktis kuklesnį variantą.

Tai ką pirkti?

Geriau savęs klausti, ką dovanoti, o ne, ką pirkti, nes tai lengviau pametės mintį, kad dovanos vertę dažniau kuria ne pati dovana, o jos asmeninė ar simbolinė reikšmė bei pritaikomumas. Tam nereikia paskolų. Klauskime artimųjų ne apie tai, ko jie nori dovanų, o ko jiems trūksta. Jei bičiuliui trūksta motyvacijos sportuoti, padovanokite jam pažadą kasdien daryti mankštą kartu, gyvai ar virtualiai. Tokio 2 mėnesių sporto abonemento nepranoks joks sporto klubas. Jei vaikai prašo žaislų, padovanokime tokius, kurie skatins leisti laiką kartu, o ne atsiriboti nuo šeimos.

Jei sutuoktiniui trūksta laiko sau, dovanokime laiką. Tokia dovana gali būti suplanuotas jūsų dviejų poilsio savaitgalis, keletas bilietų į renginius (vienam asmeniui), o gal ramybės simbolis – vaistažolių arbata, su jūsų kvietimu ir pažadu ją išgerti kiekvieną vakarą kartu. Dažnai pakanka tiesiog pasivaikščioti gryname ore ir atsigręžti į gamtą, kuri yra neišsemiamas sveikatos ir geros savijautos šaltinis, padedantis atgauti vidinę ramybę. Būtent ramybė yra didžiausia vertybė šioje prieššventinėje psichozėje. O tam tikras vaistažolių derinys, pvz., iš ramunėlių, melisų, valerijonų, apynių spurgų ir mėtų, turi ne tik simbolinę prasmę – tai natūralus gamtos turtas, mokslo patikrintas kaip turintis raminamą poveikį ir gerinantis miego kokybę. 

Pati dovana itin retai yra vertinga savaime ir neabejoju, kad mažiau ar daugiau visi tą jaučiame. Mes nusipelnėme paties geriausio. Reikia tik paklausti ir nuoširdžiai išgirsti.

Ko norėtumėte jūs?