Quantcast

Apie streikus – nepopuliariai

Apie streikus – nepopuliariai

Anądien per televiziją buvo kalbinamas vienas profesorius, kuris dėkojo Dievui ir likimui kadaise gimnazijoje buvęs mokomas smetoninių mokytojų.

Šia fraze tarsi viskas ir pasakyta apie anų laikų pedagogus, dirbusius toli gražu ne už valdininkišką atlyginimą.

Mus, karo ir pokario vaikus, mokytojai ne tik mokė šaltose klasėse, pirštinėta ranka rašydami ant lentos, bet ir per prievartą vykdė politines užduotis – kaime platindavo obligacijas, agituodavo pilti pyliavas, stoti į kolūkius, dalyvaudavo rinkimų kampanijose. Ir nors gaudavo už tai tik grašius, buvo ištikimi savo pagrindiniam priesakui – išprusinti mažą žmogutį.

Ar pavykdavo tai pasiekti beveik be vadovėlių, be būtiniausių mokymo priemonių, badmiriaujant ir šąlant menkai kūrenamuose būstuose? Manau, kad taip.

O ar pavyksta šią priedermę vykdyti mūsų laikų pedagogams? Žiūrint iš šalies – kyla abejonių. O jas skatina vis blogėjanti nūdienos padėtis – nusikalstamumas auga, nusikalsta vis jaunesni, prastėja jaunuolių elgesio ir kalbos kultūra, daugėja į narkotikus bei alkoholį įjunkančių moksleivių. Apie rūkymą išvis nebekalbama ir atrodo, kad visi jau nuleido rankas – moksleiviai peša dūmą tiesiai ant mokyklos laiptų. Budinčio mokytojo nė su žiburiu nepamatysi.

Stojus nepriklausomybei, visi dideles viltis siejo su tautinės mokyklos atsiradimu. O ką turime šiandien? Tarp mokinių tarpsta prievarta ir smurtas, plėšikavimai ir reketas. Juoku pro ašaras galima pavadinti Juro Jankevičiaus televizijos laidą „Klausimėlis“. Ją žiūrėdami ir matydami, kaip mokiniai „grybauja“, pedagogai turėtų sudegti iš gėdos. O ar matome moksleiviją aktyviai dalyvaujant visuomeniniame gyvenime, patriotiškuose renginiuose, pilietinėse akcijose?

p>Kartais mėgstu paklausinėti kokį pyplį, sunkiai tempiantį kuprinę, kaip sekasi mokslai, ar smagu mokykloje, o baigiantis atostogoms – ar jau norisi grįžti į mokyklą, ar pasiilgo mokytojų, bendramokslių. Ir nė karto nesu išgirdęs ko nors teigiamo. O atsiliepimus apie mokyklą ir mokytojus palydi kone keiksmažodžiai. Tai, žinoma, žadina liūdnas mintis. Mūsų laikais, dievaži, taip nebūdavo. Rugsėjo 1-osios laukdavome kaip šventės.

Tad ar verti mokytojai didesnių algų – šiandien gali iškilti ir toks klausimas.

Žinoma, mokytojų atlyginimai yra maži ir, palyginti su kitomis visuomenės grupėmis, turėtų didėti. Tai viena medalio pusė. Kita vertus, kiekvienas darbas turėtų būti atlyginamas ir pagal kokybę, rezultatus. O kokią mokymo ir ugdymo kokybę stebime šiandien?

Sunku patikėti, kad sumaterialėję nūdienos ugdytojai dabartiniams želmenėliams galėtų įdiegti ką nors tauraus, dvasingo, žmogiško, patriotiško. Nuolat pedagogų keliami reikalavimai papildomai atlyginti už moksleivių atliktų užduočių ištaisymą, auklėjimą, budėjimus ar, vaizdžiai tariant, už kiekvieną užpakalio kilstelėjimą verčia prisiminti sovietinį vienetinio darbo užmokesčio būdą.

Keista ir tai, kad streikininkai kelia vien tik asmeninius materialinius reikalavimus ir nieko nekalba apie ugdymo kokybės gerinimą, apie tai, kad mokytojams tektų daugiau teisių, o mokiniams – pareigų. Ne mažiau keista, kai per televiziją pamatai istorijos mokytoją, kviečiančią visus šakėmis pulti Seimą. Tokia mokytoja tikrai įeitų į istoriją, bet tik ne kaip puiki pedagogė.

Mokytojai, lygindami savo ir panašaus išsilavinimo specialistų atlyginimus, apeliuoja į diskriminaciją. Tame yra tiesos dalis. Tačiau tuo pat metu nereikėtų užmiršti, kad pedagogai turi labai ilgas vasaros atostogas, o kur dar visos kitos atostogėlės likusį metų laiką.

Atsirado, ko seniau nebuvo, – ir du laisvadieniai per savaitę.

Polemika, ar mokytojai verti didesnių algų, ne nauja. Dar 2000-ųjų vasario 24 dienos „Klaipėdoje“ viena docentė piktinosi, kad Lietuvoje tiek daug bukapročių mokinių, o talentingų, eruditų, protingų, inteligentiškų, turinčių ką pasakyti savo mokiniams mokytojų likę tik vienas kitas, ir mintį suko į tai, kad jeigu mūsų šalies pedagogams būtų mokama, tarkime, kaip Šveicarijoje, rezultatai būtų fantastiški: puikios kokybės produkcija, turtinga šalis, kultūringi žmonės! Kaip tikroje Šveicarijoje.

Būčiau ir aš už tai, jei, šiandien užmokėjus, rytoj įvyktų stebuklas. Tačiau niekas iki šiol neatsakė į klausimą, kas visgi pirmiau, kad ir Šveicarijoje, atsirado – višta ar kiaušinis. Tai yra – pirmiau pinigai, o tik po to – kokybė, ar atvirkščiai.

Manyčiau, šis procesas turėtų judėti žingsnis po žingsnio. Iš pradžių viena koja, po to – kita, o ne kaip dabar: duokite tuojau pat, šiandien, ir daug, o į visa kita – nusispjauti. Mokiniai tegu mokosi savarankiškai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių