Apie Sokratą ir kritiką

Sokratas, užtarnautai pramintas Vakarų filosofijos tėvu, mano akimis žiūrint, buvo tikrų tikriausias kritikas. Didžiumą savo gyvenimo jis praleido agoroje, apsuptas vyrų ir jaunuolių, ne dėstydamas, o klausinėdamas. Sokratas klausinėjo tokių, atrodytų, paprastų klausimų, kaip kad kas yra gėris, drąsa, puikybė, dora ir pan. Dažnai mokiniai jautėsi žiną atsakymą ir nematė klausime nieko sudėtingo. Tačiau Sokratas sugebėdavo klausti ir klausti, ir klausti, kol galiausiai mokinys pasijausdavo nieko apie nieką nežinąs, tačiau galbūt pokalbio pabaigoje ko išmokęs.

Sokrato filosofijos grožis ir genialumas slypi ne atsakymuose, o klausimuose. Juk tik geri ir prasmingi klausimai nešvaisto mūsų laiko, o netgi priešingai, priartina mus prie suvokimo ir žinojimo. Filosofų, režisierių ir kritikų profesijos pagrindas yra užduoti tinkamus klausimus, iš kurių iškils tinkami situacijų meniniai, estetiniai, filosofiniai sprendimai.

Klausimų eiliškumas priveda mąstytoją prie dalyko esmės, priverčia šį paliesti vis gilesnius minties, problemos, vidinės dvasinės būsenos sluoksnius. Įsigalėjusi viešoji nuomonė, kad kritiko darbas yra tik kritikuoti ir dergti, badyti pirštu į klaidas ir nesėkmes bei juoktis, yra klaidinga.

Kritikų, žinoma, būna įvairių, ir tai yra labai svarbu įvairiapusiškam visuomenės ugdymui pasiekti. Vieni labiau linkę nagrinėti stilistinius bruožus ir istoriją, lyginti su garsiais šokėjais ar režisieriais, kiti rašo festivalio apžvalgas, tik užgriebdami pavienius spektaklius, daugiau gilindamiesi į kontekstą, treti remiasi sokratiškuoju metodu: bando iškasti kūrinio vertybių sistemą, palyginti ją su tuometėje visuomenėje, kurioje rodomas spektaklis, vyraujančiomis problemomis ir socialinėmis opomis, bando užduoti teisingus klausimus, kurie padėtų žiūrovams užsikabinti, prisijaukinti ir suprasti kūrinį, o svarbiausia – paskatinti diskusiją. Juk į klausimą, kam reikalingas menas, atsakoma taip: priversti visuomenę (susi)mąstyti, išryškinti jos ydas, skatinti kritišką mąstymą, ugdyti, šviesti. Lygiai to paties siekė ir Vakarų filosofijos tėvas.

Jei kiekvienas kritikas bus pasirengęs už savo profesiją išgerti Sokrato nuodų taurę, tol kritika gyvuos, net jei ir pavieniai kritikai kris.

Sokratas, deja, Atėnų valstybės buvo pasmerktas mirti už jaunuolių dorovės tvirkinimą ir bedievystę. Už tai, kad drįso klausti daugiau, negu valdžiai norėjosi būti kvestionuojamai. Sokratas galėjo pabėgti į tremtį arba išsiginti, tačiau atsisakė išduoti savo principus ir įsitikinimus ir liko ištikimas savo mokymams. Kritikas taip pat yra linčiuojamas minios ir menininkų, ypač jeigu išdrįsta neliaupsinti: vieniems recenzija nuobodi, kitiems – per sudėtinga, dar kitiems – tiesiog neteisinga.

Visi gali užduoti įvairius klausimus ir pareikšti savo nuomonę, tačiau tik profesionalus kritikas, kuris paskyrė savo gyvenimą ir daugumą laisvo laiko menui, estetikai, istorijai ir filosofijai tyrinėti, kuris kaip vaikas niekada nenustojo klausti – kodėl, gali pasiūlyti kritišką, ne asmenine nuomone, bet pastebėjimais, paremtą tekstą. Jei kiekvienas kritikas bus pasirengęs už savo profesiją išgerti Sokrato nuodų taurę, tol kritika gyvuos, net jei ir pavieniai kritikai kris.

Skamba idealistiškai, bet šiais vartotojiškumo, greito gyvenimo būdo ir asmenukių laikais yra verta atsiminti, kodėl, už ką ir ką mes kiekvienas darome. Laikais, kai nebemadinga mylėti ir jausti, kai šlovinama ironija, apatija ir pasyvumas, kas gali būti svarbiau nei pastangos dėl dvasios išjudinimo, vertybių permąstymo? Kokiomis asmeninėmis vertybėmis šiomis dienomis didžiuojasi lietuvis? Narsa? O gal kuklumu? Ar banko sąskaitos dydžiu ir aukštomis pareigomis?

Sokratas tikėjo, kad žmonės nesielgia dorai, nes paprasčiausiai nežino, kas yra gera, naudinga ir dora, o kas ne, ir, tik išmokę atskirti gera nuo blogo, tinkama – nuo netinkamo, naudinga –  nuo nenaudingo, daugiau kvailai ir pražūtingai nebesielgs.

Todėl nepaprastai svarbu yra kelti gerus / svarbius klausimus, ką visuomenei padeda padaryti įvairios meno formos, ir kartu per pokalbį, seminarus, diskusijas, straipsnių skaitymą prieiti prie logiškų, atsakingų, faktais pagrįstų išvadų – susidaryti atsakingą nuomonę, kuri kuria atsakingą visuomenę. Tad už Sokratą, kritiką ir klausimus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Ką čia šita vištelė norėjo pasakyti ?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kai sąžinė ima kriuksėti
    Kai sąžinė ima kriuksėti

    Žinome iš sovietmečio: kuo įnirtingiau liaudis priešinasi jai peršamoms nesąmonėms, tuo labiau niršta nomenklatūros atmatos. ...

    5
  • „Meylė“ kalbai
    „Meylė“ kalbai

    Lietuvių kalbos puoselėtojų padangėje – gūdžios sutemos. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino vardo Leylą teisėtumą. Teisinės ietys susikryžiavo ne dėl jo reikšmės ( žodis – arabų kilmės, reiškia "naktis&...

    18
  • Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje
    Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje

    Mes žinome. Kinijos komunistų partijos elgesys su šalies kaliniais – neišvengiamas faktas. Mums nebekyla klausimų, kas ten dedasi – mes apie tai žinome. Žinome apie milijoną žmonių, laikomų perauklėjimo stovyklose. Apie naik...

    5
  • Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas
    Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas

    Prancūzų rašytojas Marcelis Proustas prieš daugiau nei šimtmetį savo garsiajame romanų cikle "Prarastojo laiko beieškant" aprašė fenomeną, rodantį, kad žmogus kaip būtybė yra linkęs daugelį dalykų pamir...

  • Žioplumas išgelbėjo pasaulį
    Žioplumas išgelbėjo pasaulį

    Kadaise gyveno Leonidas Iljičius (1906–1982). Šis SSRS monarchas garsėjo vešliais antakiais ir tuo, kad mėgo viešai bučiuotis su kitais vyrais. ...

    32
  • Mes priglausime
    Mes priglausime

    Pasaulinis suokalbis tęsiasi. Rusijos sportininkai dar nespėjo dorai grįžti į tarptautinę areną, o jiems jau gresia naujos drastiškos bausmės. Panašu, kad 2020 m. Tokijo olimpinės vasaros žaidynės ir 2022-ųjų Pekino žiemos olimpiado...

  • Šimtas pirma pasaulio pabaiga?
    Šimtas pirma pasaulio pabaiga?

    Man 26-eri ir jau sunkiai galiu suskaičiuoti, kiek per mano trumpą egzistavimą buvo gąsdinta pasaulio pabaigomis. Nerimą kėlė ir besibaigiantis Majų kalendorius, ir Vangos pranašystės, o kur dar reguliariai link Žemės skriejantys asteroidai? ...

    15
  • Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais?
    Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais?

    Pirmieji recesijos ženklai ėmė gaubti Vokietijos ekonomiką, prekybos karų paliaubų horizonte taip pat nesimato, o Jungtinė karalystė vis dar neranda jokios išeities iš užburto „Brexit“ rato. Neapibrėžtumas, kuris yra vienas...

    1
  • Kas išgyvens 72 valandas?
    Kas išgyvens 72 valandas?

    Jau atvėso praėjusią savaitę tyru entuziazmu liepsnojęs civilinės saugos pratybų įkarštis, kuriuo save bandėme drąsinti, esą tikrai galime likti tvirti net Astravo atominės elektrinės katastrofos akivaizdoje. Ir liksime, jei prireiks, žino...

    1
  • „Requiem“ ekologiškam žemės ūkiui, arba Ką pražudys tas „truputis“ trąšų?
    „Requiem“ ekologiškam žemės ūkiui, arba Ką pražudys tas „truputis“ trąšų?

    Dabar jau su buvusiu žemės ūkio ministru Giedriumi Surpliu teko aštriai diskutuoti ir ginčytis. Darbinės diskusijos išryškino kardinaliai priešingus požiūrius, todėl šių metų pavasarį, iš pradžių pabandęs...

    6
Daugiau straipsnių