Apie močiutišką auksą ir pokyčius

Močiutės – tai visiškas gyvenimo auksas, kuriam, gaila, dažnokai pritrūkstame reikiamo dėmesio. Štai manoji ne tiktai gamina skaniausius pasaulyje virtinius su mėlynėmis, ir tai visai tradiciška pagal močiutės pareigas, bet ir spėjo apkeliauti turbūt pusę pasaulio (gan jaunatviškai – su džinsais ir sportbačiais). O dar kartais, kai mesteli kokį išminties deimantą, tai supranti, kad nebūtina nei S.Freudo, nei Platono skaityti – pakanka atidžiau pasiklausyti jos. Pastarasis tokių grynuolių, kurį iš jos išgirdau: "Pabandykite pasikeisti patys ir suprasite, kokie menki jūsų šansai bandant pakeisti kitus." Žodžiu, kaip visą laiką, tiesiai buliui į akį.

Nežinau, kaip sekasi jums, bet aš visuomet priklausiau tai grupei žmonių, kuriems kažką savyje labai kardinaliai keisti sekasi sunkokai. Kad ir kaip norisi, pavyzdžiui, maitintis visiškai sveikai, jau po savaitės (ar net jai nepraėjus) sugundo koks seksualiai atrodantis "lava cake" pyragaitis. Arba žiūri, kad vietoje penkių užsibrėžtų treniruočių šią savaitę padarei gal tik dvi, bet užtat peržiūrėjai du sezonus serialo "American Gods". Gal todėl kiek baimingai ir žvelgiu į tuos, kurie, atrodo, dar neseniai kas antrą vakarą mynė naktinių barų slenksčius, o paskui nuvyko į kokį Vietnamą ir ten patyrė nušvitimą – šiandien kalba apie dvasingumą, pagal visas veganų tradicijas nedėvi net vilnos ir minta kiaulpienių žiedais. Gal kokie ateiviai iš vandenyno bangų išniro ir smegenų programinę įrangą perrašė, maža ką...

O kalbant rimtai, tai kažką iš esmės koreguoti savyje absoliučiai daugumai yra išties nelengva. Ir visai nesvarbu, ar užsibrėžei mažinti akis badančias apimtis, ar apgenėti žalingas charakterio savybes. Net jeigu pats žinai, kad įgimtas drovumas smukdo karjeros galimybes, patologinis pavydas ėda santykius, o pomėgis kelti isterijas jau ne pirmąkart baigiasi skyrybomis. Net jeigu ir pats mielai paprašytum džino (pasakų herojaus, ne gėrimo), kad šis mosteltų ranka ir tavąsias problemas išspręstų. Kuoptis savo vidinę netvarką – vienas daugiausia valios pastangų ir ryžto reikalaujančių darbų. Šis darbas reikalauja nuolat save stebėti, gludinti kampus, suklupti ir eiti tolyn nubrozdintais keliais.

Tikime, jei jau mums kas nors truputį nepasiseka, galima tą patyliukais sušluoti po kilimu, o jei klysta aplinkiniai – iškart skaudžiai baksnojame jiems alkūnėmis į šonus.

Ir tuomet kyla klausimas, kodėl, šitą puikiai žinodami, iš kitų viską, kas tik mums neįtinka, taip dažnai reikalaujame su šaknimis rauti lauk? Iš kur įsitikinimas, kad vien faktas, jog kažkas mums nuoširdžiai rūpi, suteikia teisę versti tapti geresne (mūsų akimis) jo paties versija? Ir kalbu ne tik apie tą vaizdinį iš romantinių santykių, kai pikta žmona su suktukais plaukuose neišleidžia savo mylimo alaus entuziasto žiūrėti futbolo su draugais. Stengtis tapti geresniems, tobulesniems ir laimingesniems prašome visų aplink: per mažai akademiškų vaikų, nuolatos užimtų tėvų, per mažai mumis besirūpinančios valstybės. Dangstomės gerais ketinimais, tik ar nenusigrindžiame jais kelio velniop ar bent jau į nuolatinius niekur nevedančius konfliktus?

Gal tiesa slypi kažkur šalia to, kad, nors ir garsiai kalbėdami apie aukštus idealus, vis tik esame šiek tiek egoistai? Tikime, jei jau mums kas nors truputį nepasiseka, galima tą patyliukais sušluoti po kilimu, o jei klysta aplinkiniai – iškart skaudžiai baksnojame jiems alkūnėmis į šonus. Tačiau gal pradėti reikėtų ne nuo to galo? Nes, kai keičiamės patys (nesvarbu, geryn ar blogyn), neišvengiamai transformuojasi mūsų realybė. Net jei atliekame tam tikrus veiksmus tiesiog dėl to, kad tobulėtume, gyvenimas anksčiau ar vėliau už nuoširdžias pastangas pamėtėja saldainį ar tortą.

Kažkada vienas bičiulis davė patarimą kitam, sėdėjusiam kompanijoje ir burnojusiam ant savo tuometės merginos: "Tu neieškok tobulos moters, o geriau pagalvok, kaip pačiam būti geriausiu vyru." Tai štai, gal to bandymo būti geresniems ir reikia daugiau? O tada, jei svetimi trūkumai ir neišnyks, tai bent jau akis badys mažiau – taip jau būna, kai pats esi laimingas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kauniete

kauniete portretas
Nikolet,Jusu mociute [tikrai ]yra auksas -grynuolis .Na ir 90% mociuciu yra ===gyvenimo PATIRTIES sankaupos personos .Man patiko;kad norint -ka nors keisti reikia pradeti nuo saves ---kad matyti -kaip tai yra nelengva.

Kalbininkas

Kalbininkas portretas
Ar lietuvių kalboje yra toks žodis "močiutiškas"?... Gal turėtų būti "močiutės"?

Mociute

Mociute portretas
Aciu kad supranti ir ivertini mano patarimus is gyvenimiskos patirties Kur visada vyravo tolerancija
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis
    Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis

    Prieš penkerius metus Lietuvoje pradėtas globos įstaigų pertvarkos projektas, gavęs milžinišką Europos Sąjungos paramą, esminio lūžio neatnešė – negalią turintys žmonės ir toliau diskriminuojami neįgalumo pagrindu, o p...

  • Susintetintas skaidrumas
    Susintetintas skaidrumas

    Šis Seimas į šalies politikos istoriją save bando įrašyti skaidriausiomis raidėmis. Užteko vos trijų ketvirčių šios kadencijos, kad pagal skaidrumo lygį ne tik pavytume, bet ir nosį nušluostytume Vakarams. ...

  • Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?
    Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad parengė kolektyvinę sutartį su švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo darbuotojų profsąjungomis. Sutartyje įsipareigota pasiekti, kad 2025-aisiais vidutinis mokytojo darbo užmokes...

    2
  • Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?
    Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?

    Neseniai teko lankytis Londone, senovinių ginklų parodoje Olimpijos parodų centre. Taip pat pasinaudojau proga jau ne pirmą kartą aplankyti Britų muziejų ir Valeso kolekciją. ...

    6
  • Kai sąžinė ima kriuksėti
    Kai sąžinė ima kriuksėti

    Žinome iš sovietmečio: kuo įnirtingiau liaudis priešinasi jai peršamoms nesąmonėms, tuo labiau niršta nomenklatūros atmatos. ...

    9
  • „Meylė“ kalbai
    „Meylė“ kalbai

    Lietuvių kalbos puoselėtojų padangėje – gūdžios sutemos. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino vardo Leylą teisėtumą. Teisinės ietys susikryžiavo ne dėl jo reikšmės ( žodis – arabų kilmės, reiškia "naktis&...

    20
  • Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje
    Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje

    Mes žinome. Kinijos komunistų partijos elgesys su šalies kaliniais – neišvengiamas faktas. Mums nebekyla klausimų, kas ten dedasi – mes apie tai žinome. Žinome apie milijoną žmonių, laikomų perauklėjimo stovyklose. Apie naik...

    5
  • Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas
    Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas

    Prancūzų rašytojas Marcelis Proustas prieš daugiau nei šimtmetį savo garsiajame romanų cikle "Prarastojo laiko beieškant" aprašė fenomeną, rodantį, kad žmogus kaip būtybė yra linkęs daugelį dalykų pamir...

  • Žioplumas išgelbėjo pasaulį
    Žioplumas išgelbėjo pasaulį

    Kadaise gyveno Leonidas Iljičius (1906–1982). Šis SSRS monarchas garsėjo vešliais antakiais ir tuo, kad mėgo viešai bučiuotis su kitais vyrais. ...

    32
  • Mes priglausime
    Mes priglausime

    Pasaulinis suokalbis tęsiasi. Rusijos sportininkai dar nespėjo dorai grįžti į tarptautinę areną, o jiems jau gresia naujos drastiškos bausmės. Panašu, kad 2020 m. Tokijo olimpinės vasaros žaidynės ir 2022-ųjų Pekino žiemos olimpiado...

Daugiau straipsnių