Quantcast

Apie ekologinio meno galimybę

"Nežinau – vienas nori į namus grįžti pasiilgęs ten likusių artimųjų, kitas pasiilgęs gero – seno! – gyvenimo. Aš gi ilgiuosi sniego. Ilgesys anos gamtos, anų lygumų, laukų, anų pūgų siautėjimo, rogių kelio, vieškeliuose žvangančių varpelių, ilgesys šalčio išrašytų langų, ilgesys ledo varveklių daržinių pastogėse, galvijų bliovimo – visko, visko", – rašė poetas Jonas Mekas besniegiame Niujorke gruodžio 22 d. 1949 m. (knyga "Laiškai iš Niekur"). 

Šiandien ne vienas Lietuvoje jaučiasi panašiai kaip prieš pusę amžiaus savo ilgesį tikrai žiemai aprašęs Jonas Mekas, žodžiai "lietuviška žiema" jau reiškia kažką visai kito. Neseniai kompanijos "Green Match" tyrime buvo vertinamas klimato kaitos poveikis skirtingoms Europos šalims, pagal jį su didžiausiu klimato skirtumu pirmauja Lietuva. Per pusę amžiaus jūros lygis Lietuvoje pakilo 4,46 mm, jūros temperatūra 0,73 °C, o žemės paviršiaus temperatūra 0,325°C.

Klimato kaita, žmogaus sukelta ekologinė krizė ir šias permainas žymintis žodis antropocenas (gr. anthropos – žmogus, kainos – naujas, dabartinis) pastaraisiais metais tapo vis dažniau girdimas. Šiuolaikinę antropoceno sampratą 2000-aisiais pasiūlė chemikas, Nobelio premijos laureatas Paulas Crutzenas, žmonijos veiklos poveikis Žemės atmosferai yra toks didelis, kad yra būtinas naujos geologinės epochos apibūdinimas.

Kaip, pvz., derinasi su ekologine kūrinio problematika dažni (nors ir priverstiniai) operos „Saulė ir jūra“ dalyvių skrydžiai iš Lietuvos į Veneciją lėktuvais, kurie yra vieni didžiausių atmosferos teršėjų?

Antropoceno terminą mėgsta ir menininkai, jis plačiai vartojamas, nors, kaip pastebi menotyrininkas Valentinas Klimašauskas, termino mokslinis neapibrėžtumas kelia tam tikrų problemų, jis dar neįteisintas (nesutariama dėl šios epochos pradžios) ir "gali tekti nusivilti, jeigu Tarptautinė geologijos mokslų sąjunga nuspręstų kiek pailginti ar patrumpinti šios geologinės epochos trukmę" (2019, artnews.lt).

Apie ekologijos ir klimato problemas praėjusiais metais kalbėjo ne vienas lietuvių meno kūrinys. Tai tapo pretekstu Kauno menininkų namuose vykusiai diskusijai pavadinimu "Ekologinės meno praktikos ir jų atpažinimo problema Kauno šiuolaikiniame mene". Renginį moderavo V.Klimašauskas, jo pašnekovės buvo eksperimentinės architektūros atstovė Aistė Ambrazevičiūtė ir antropologė, garso menininkė, festivalio "CreAture" rengėja Daina Pupkevičiūtė. Diskusiją organizatoriai paskyrė Lietuvos visuomeninio ekologinio judėjimo pradininkui, "Atgajos" įkūrėjo Sauliaus Griciaus (1963–1991) atminimui, kurio pastangomis Kaune buvo įrengti vandens valymo įrenginiai. Dalyviai daugiau kalbėjo ne apie konkrečius ekologinio meno atvejus Kaune, o apie tai, koks šis menas klimato krizės akivaizdoje galėtų ar turėtų būti.

Ryškiausias pastarųjų metų Lietuvos meno projektas, be abejonės, yra Vaivos Grainytės, Rugilės Barzdžiukaitės ir Linos Lapelytės opera-performansas "Saulė ir jūra (Marina)". Venecijos bienalėje Lietuvos nacionaliniam paviljonui (kuratorė Lucia Pietroiusti) 2019 m. atstovavęs kūrinys apdovanotas pagrindiniu bienalės prizu. Distopinę-ekologinę žinutę žiūrovams siunčianti opera gerai įvertinta meno leidinių ir kritikų visame pasaulyje (pvz., britų "The Guardian" jį išrinko vienu geriausių 2019-ųjų meno kūrinių).

Meno kūrinių sėkmė ir populiarumas įgalina vertinti juos atidžiau ir kritiškiau, tad ir diskusijoje Kaune buvo svarstomas, šio ir panašių projektų ekologiškumas: ar tikrai galima kalbėti apie juos kaip tokius? Kaip, pvz., derinasi su ekologine kūrinio problematika dažni (nors ir priverstiniai) operos "Saulė ir jūra" dalyvių skrydžiai iš Lietuvos į Veneciją lėktuvais, kurie yra vieni didžiausių atmosferos teršėjų? Pasak D.Pupkevičiūtės, kad ir kokia būtų stipri kūrinio siunčiama žinutė, svarbu įvertinti, ar tai daroma teisingais metodais, kokį pėdsaką jie palieka ir ar tikrai reikia tokių procesų ir meno objektų, jeigu jie tokį pėdsaką palieka? Tai, pabrėžė D.Pupkevičiūtė, yra klausimai, kuriuos ji visų pirma kelia pati sau, dėlto šiuo metu ji daugiausia reiškiasi garso meno sferoje (kuri yra ne tokia fizinė) ir dėl to netgi, nerasdama tinkamų tvarių metodų, ji kuriam laikui atidėjo "CreAture" festivalio organizavimą.

Bandant apsibrėžti platų ekologijos terminą, diskusija krypo ne vien į tai, ką dėl klimato kaitos menas galėtų padaryti, bet ir ko patys menininkai ar netgi miestai galėtų pasimokyti iš gamtos, ekologijos. Pasak architektės A.Ambrazevičiūtės, jos 3D eksperimentai kyla iš gamtos stebėjimo ir iš meilės gamtinei, natūraliai aplinkai, viso to trūkumas urbanistiniame kontekste skatina jos veiklą. Kauno mieste jai labai trūksta eksperimentiškumo, spalvingumo, detalumo, išskirtinumo, nes ekologija jai asocijuojasi su visuma įvairių skirtingų dalykų. Kalbant apie vietinį kontekstą, tarp ekologinių projektų pavyzdžių ji išskyrė ekskursijas, skatinančias domėtis skirtingais Kauno pastatais, sluoksniais, erdvėmis, stiliais ar pvz., Kauno upėms skirtą Rasos Chmieliauskaitės projektą "Teka". Apibendrinant, ekologiška architektei yra tai, kas skatina mylėti mūsų miestą, rodo, koks jis skirtingas. Ekologija – tai visapusiškumas, skirtingų elementų bendradarbiavimas sukuriant visumą, nes ji kviečia žiūrėti į visumą, yra priešinga mainstreamui, teigė kūrėja.

Nėra stebuklingo atsakymo ir paprasto metodo akimirksniu sustabdančio mūsų planetos ekologinę krizę, bet esminis yra kiekvieno individo etinis požiūris.

D.Pupkevičiūtė atkreipė dėmesį ne tik į tai, kas lokalu, bet ir į ekologijos įvykius šiuo metu pasaulyje. Anot jos, menininkų bendruomenės vis dažniau stengiasi kurti kitais, tvariais metodais, bandoma permąstyti savo politinius prioritetus, vartojimo paradigmas ir sistemą, kurioje esame taip įaugę, kad nesusimąstome, jog savaime suprantami dalykai kažkam galbūt yra žalingi. Pvz., dažnai sakoma, kad didžiausia klimato teršėja yra Kinija, nors visa Europa ir JAV didžiąją savo pramonės dalį yra eksportavusios į Kiniją, dėl to ji ir yra didžiausia teršėja.

Verta pastebėti, kad panašūs svarstymai apie ekologinę atsakomybę vyksta ir antropoceno termino lauke, pabrėžiant, kad už gamtos išteklių išnaudojimo ir kitų veiklų, sukeliančių klimato krizę, dažniausiai stovi visai ne anthropos (eilinis žmogus), o didžiulės verslo korporacijos, dėl to kai kas vietoje antropoceno siūlo naudoti kitus terminus, pvz., kapitalocenas.

D.Pupkevičiūtė pabrėžė informacijos apie klimato problemas stoką Lietuvoje: nesame pakankamai informuojami apie realius padarinius to, kas vyksta čia ir dabar. Nors apie dabartinę krizę mokslininkai jau kalbėjo prieš 35 metus, pokyčiai buvo laipsniški, tyrimai ir knygos buvo visiems prieinami, bet nei dabar, nei tada, tai nebuvo paranku verslo korporacijoms ir politikams. Siekdama išsamiai informuoti tautiečius apie klimato problemas, ji sukūrė feisbuko puslapį "Paskutinis skambutis žemei". Pasak jos, vienintelis kelias rasti kažkokius atsakymus yra jungtis į bendruomenes, kolaboracijas ir galvoti apie alternatyvias strategijas.

Nėra stebuklingo atsakymo ir paprasto metodo akimirksniu sustabdančio mūsų planetos ekologinę krizę, bet esminis yra kiekvieno individo etinis požiūris. Pradedant nuo tvaresnio buvimo vieniems su kitais, mažų kasdienių sprendimų, kuriuos pritaikius globaliai, dalykai tikrai imtų keistis, teigė pokalbio dalyviai. Kalbant apie pilietiškumą ir protestų kultūrą Lietuvoje, D.Pupkevičiūtė pastebėjo, kad protestuotojai viešuoju lygmeniu pas mus yra labai dažnai nuvertinami, girdime pajuokas, socialiniuose tinkluose dažnai iš jų kuriamas pašaipos laukas.

Čia laikas prisiminti asmenybę, kurios atminimui vakaras Kauno menininkų namuose ir buvo skirtas, – ekologą S.Gricių. Nors išsamesnių pokalbių apie jo veiklą iš dalyvių ir neišgirdome, tačiau simboliška, kad diskusija apie ekologinį meną buvo skirta ne menininkui, o aktyviam Kauno piliečiui, kuris savo kasdiene veikla ir sprendimais sugebėjo jungti žmones į ekologines akcijas ir protestus. Tokia dedikacija netikėtai sutapo su vakaro metu aiškiai įvardytu ekologinio meno ir aktualijų viešinimu Lietuvoje stygiumi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Arturas

Arturas portretas
Pats ekologiškiausias menas - tai, ką kuria Gamta. Žmogau, sugebėk grožėtis ir jos netrikdyt! Trys merginos, atleiskit, bet jūsų "meno" nesuprantu. Skirkit nacionalinę premiją ekologiniam fondui - panaudokik ją ne ekonominiam vartojimui. Vietoj paskraidų - medituokit. Taip indėlis į ekologinės situacijos gerinimą bus didesnis. Komentatoriams, reikalaujantiems įrodymų - Gamta teismo pocesuose nedalyvauja. Straipsnio autoriui - ačiū.

oho

oho portretas
yra dar gyvu gimusiu'bronzos amziuje ir dagyvenusiu iki siu dienu ir zinanciu kas tada vyko ir augo. Vaikai: tikekit tik tuo ka matot ,nors ir tas gal rytoj pasikeist,Zmogus nieko nezino jis tik spelioja,tik iveikes Laika viska suzinos,o daba sapaliokit ka norit,nes jus neirodysit o anie nepaneigs,tuo remiasi kai kurie Zmogaus sugalvoti 'mokslai',kurie neirodyti ir niekuo nepagrysti.

A.

A. portretas
Ar visi ten dalyvavę pagalvojo, kodėl dar jauno S. Griciaus jau nėra tarp mūsų?
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

  • Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
    Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas

    Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...

    2
  • Asmeninės Velykos
    Asmeninės Velykos

    Artėjant Velykoms, nori nenori, susimąstai apie vertybes. Ir kokių tik vertybių nesame išbandę. Paturėjome visą haremą patrauklių vertybių – pradedant joga, baigiant pozityvias būsenas skatinančiais kursais. Tačiau dažnai atsitinka t...

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    17
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    3
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
Daugiau straipsnių