Apgaulingo karo preliudija

Kas galėtų paneigti, jog mūsų dienomis Prancūzija ir Vokietija nėra dvi tos pačios monetos pusės? Abi valstybės sudaro kertinį Europos Sąjungos pamato akmenį. Tiek vienoje, tiek kitoje egzistuoja stipri fizinė priklausomybė nuo rusiškų dujų ir naftos, taip pat abiejose šalyse galima rasti nemažai individų, iki šiol jaučiančių liguistą potraukį Kremliaus "dvasingumui" ir marksistinei ideologijai. Vis dėlto šis pozityvus ryšys tarp Prancūzijos ir Vokietijos egzistavo toli gražu ne visada.

Štai, pavyzdžiui, prieš 80 metų Prancūzija ir Vokietija buvo varžovės ir oponentės. Tuo metu Prancūzija bičiuliavosi su Didžiosios Britanijos imperija, o Trečiuoju reichu pasiskelbusi Vokietija tiesmukomis priemonėmis siekė įtvirtinti savo galią Europoje (ir gal net visoje planetoje). Tais laikais nacistinės Vokietijos režimas broliavosi su tolimąja Japonija, turinčia savų imperialistinių ambicijų, ir komišku fašistinės Italijos režimu.

Taip pat, visų to meto politika besidominčių žmonių nuostabai, Trečiojo reicho vadovybei pavyko užmegzti itin pozityvius ryšius su raudonąja sovietų imperija. Tomis dienomis itin daug žmonių vadovavosi stereotipu, jog nacizmas ir bolševizmas – nesuderinamos ideologijos, negalinčios pakęsti net minties apie priešininkės egzistavimą. Daug kas tuo tiki ir šiandien.

Vis dėlto tiesa yra ta, kad tiek Trečiasis reichas, tiek Sovietų Sąjunga buvo agresyvios, totalitarinio pobūdžio valstybės, siekusios išveisti naują žmogų, kuris mąstytų, atrodytų ir elgtųsi kitaip. Abu grobuonys savo politiką grindė žudynėmis, kitų valstybių nuosavybės grobimu ir koncentracijos stovyklomis. Taigi tiek Trečiojo reicho valdovas Adolfas (1889–1945), tiek sovietų monarchas Josifas (1878–1953) turėjo itin daug bendra.

Be to, Adolfas galėjo pasiūlyti Josifui tai, ko jam negalėjo suteikti nei Prancūzija, nei Didžioji Britanija, nei Jungtinės Valstijos – pusę Europos žemyno.

1939 m. rugpjūčio 23 d. abiejų diktatūrų atstovai pasirašė paktą, kuriuo rytinė Europos dalis buvo pasidalyta įtakos sferomis. Sutarties įgyvendinimas prasidėjo rugsėjo 1 d., nacistinės Vokietijos pajėgoms užpuolus Lenkiją iš vakarų.

To paties mėnesio 3 d. Didžioji Britanija ir Prancūzija paskelbė Trečiajam reichui karą, o dar po 14 dienų sovietų pajėgos "netikėtai" įsiveržė į Lenkiją iš rytų.

Prasidėjo keistas, iki pat 1940 m. balandžio trukęs planavimo, ruošimosi ir laukimo periodas, istorijos atmintyje įsirėžęs "Apgaulingo karo" (angl. Phoney war) pavadinimu.

Šiuo keistu ir nerimo sklidinu periodu nė viena kariaujančiųjų pusių nesiėmė jokių aktyvių veiksmų. Tik prancūzų parodomieji manevrai, veržiantis į Vokietijos Saro kraštą, bei sovietų agresija Suomijoje, sugebėjo prasklaidyti nuobodulio pritvinkusią atmosferą.

Ruošdamiesi karui, Prancūzijos politikos ir kariuomenės šulai tikėjosi 1914–1918 m. stiliaus kautynių ir dideles viltis dėjo į Andre Maginot (1877–1932) vardu pakrikštytą įtvirtinimų raizgalynę, besidriekiančią Vokietijos bei Prancūzijos pasieniu.

Nors ir besitęsiantys šimtus mylių, šie įtvirtinimai taip ir nepasiekė Lamanšo sąsiaurio, mat karas tarp belgų ir prancūzų nebuvo numatytas. Taip pat buvo tikima, kad tarp Prancūzijos ir Vokietijos įsiterpęs Ardėnų miškas pajėgsiąs sustabdyti vokiečių tankus.

Nesunku prognozuoti, jog ši pasyvi gynybinio karo taktika pelnė nemažai kritikos. Antai, jaunas ir jau visus užknisti spėjęs karininkas Charles'is Andre Josephas Marie de Gaulle‘is (1890–1970) į šią įtvirtinimų liniją žvelgė skeptiškai ir įrodinėjo, jog naujame kare svarbiausias aktyvumas bei šarvuotos technikos potencialas.

1940 m. vasario 11 d. nacistinė Vokietija ir SSRS pasirašė prekybinio pobūdžio susitarimą, kuriuo sovietai įsipareigojo naciams teikti grūdus bei žaliavas (naftą, chromą ir kt.), reikalingas Trečiojo reicho karo mašinos gyvybingumui palaikyti.

Tų pačių metų kovo 21 d. Prancūzijos ministru pirmininku buvusį socialistą radikalą Edouardą Daladier (1884–1970) pakeitė naujas lyderis Paulis Reynaud'as (1878–1966), ir po 7 dienų britai su prancūzais pasirašė oficialų susitarimą, kad nė viena sąjungininkų pusė nesieks separatinės taikos su Vokietija.

Kovo 30 d. britai atliko slaptus žvalgybinio pobūdžio skrydžius, kurių metu fotografuota Sovietų Sąjungos teritorija, mat tuo metu rimtai svarstyta galimybė subombarduoti sovietų pramonės objektus, taip pakertant paramos naciams tiekimą.

1940 m. balandžio 9 d. daugelį savaičių trukęs "Apgaulingojo karo" periodas baigėsi, vokiečiams pradėjus invaziją į Skandinavijos šalis – Daniją ir Norvegiją. Nors kone visos Skandinavijos šalys buvo paskelbusios neutralitetą, Norvegijos padėtis buvo ypatinga, mat per ją ėjo Vokietijai itin svarbus švediškos geležies rūdos kelias.

Naciai įtarė, jog sąjungininkai gali nepaisyti formalaus Norvegijos neutraliteto ir išnaudoti jos savybes prieš Trečiąjį reichą. Menkai naujo tipo karui pasirengusi Danija buvo užimta vos per 6 valandas, tačiau Norvegijoje vokiečių įsitvirtinimas užtruko iki birželio 10 d., nes norvegų pasipriešinimas buvo gana intensyvus.

Savo ruožtu britai ir prancūzai taip pat pradėjo veiksmus Skandinavijos pusiasalyje – jie nemažai veikė jūroje ir ore, išlaipino Norvegijos žemėje savo būrius ir užėmė kai kurias skandinavų kolonijas (pvz., gegužės 10 d. britai užėmė danams formaliai priklausiusią Islandiją).

Nors pirmieji Skandinavijoje nuveikti darbai sąjungininkams teikė vilčių, jiems nepavyko perimti Norvegijos dalių kontrolės.

Gegužės pradžioje prasidėjo atsitraukimas, trukęs iki pat birželio. Kartu su britais ir prancūzais šalį paliko ir Norvegijos vyriausybės atstovai, o birželio 7 d. iš valstybės pasitraukė ir šalies monarchas Hokonas VII (1872–1957) kartu su karališkąja šeima.

Atsisakydamas oficialiai pripažinti naciams tarnaujančio Vidkuno Abrahamo Lauzitzo Jonssøno Quislingo (1887–1945) režimą, Norvegijos karalius Hokonas VII tapo simboliniu savo šalies rezistencijos veidu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

lkauniete

lkauniete portretas
Labai kvaila ..del svetimo straipsnio susipiauti ir uztershti interneta [ir ufonautas U-2ir kitas -tra-lia lia]] na,skaitykime istorinius straipsnius ,skaitykime ir ACIU jaunam zmogui L.D.kad jis kaip ir mes megsta istorijos"vingius",,kam gi burnoti ?Ir IKaunietei istorija --tai[ kaip rusai sako]--iziuminka !! sekmes U-2,,neburnoti!! [o kas del skandinavu gelezies--tai zurnalistas ir raso,kad jie hienai-hitleriui tieke ir zinojo ,kam naudojamas bus;;;na bet vikingai Visada [atrodo!] buvo labai beatodairiski...

U-2>antrai, Dykovienei

U-2>antrai, Dykovienei portretas
Jusu atvirumas ir netgi atlapasirdiskumas negali nezaveti. Nedekokite, jus abu to nusipelnete.

U-2

U-2 portretas
"1940 m. vasario 11 d. nacistinė Vokietija ir SSRS pasirašė..." Kiaules ir mazasis propogandonas Lionia neskraido. Vienok, tiketis, kad laisvu nuo neskraidymo metu jie taps istorikais, gali tik visiskas asilas, ar "lkauniete-suvalkiete"ir gal dar Dykoviene. Rasydamas apie nacistinės Vokietijos ir TSRS sutartis, mazasis Lionia niekada neparasys apie tokias pat Hitlerio sutartis su faktiskai VISOMIS Europos valstybemis, yskaitant Lenkija ir Lietuva, nuo pat 1934m. Mazojo pienburnio Lionios cia droviai nutyleta, jog praktiskai visi Hitlerio tankai ir ne tik buvo is svedisko metalo o JAV su Hitleriu puikiai targavojo o JAV bankai finansavo naciu projektus iki 1944 metu vidurio, etc... Rasyk pasakas, Lionicka...
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Visiems – po bilietą į Maisto banką
    Visiems – po bilietą į Maisto banką

    Akiplėšiškų polėkių nestokojanti mūsų valdžia vėl drožia mokesčių didinimo vėzdą. Praėjusią savaitę kažkokios mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės akiratyje buvo 2,2 mlrd. eurų įvertintos lengvatos. Suprask, už toki...

    7
  • Netikra rinktinė
    Netikra rinktinė

    Mūsų tautos pasididžiavimas – Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vargais negalais prasmuko į 2022 m. Europos čempionatą. Arba kaip pasakytų gerbiami krepšinio žmonės: "Na ką, profikai, jobtararai, primakalavot." ...

    2
  • Beklaidžiojant konspiracijų teorijų labirintais
    Beklaidžiojant konspiracijų teorijų labirintais

    Ar kada susimąstėte, kuo tikrai negalėtumėte patikėti? Gyvename iš tiesų įdomiu laiku, kurį mąstytojai vadina posttiesos epocha. Tai laikas, kai teigiame nebetikintys niekuo, bet kartu galime patikėti viskuo. Kadais gaudavę santykinai patikri...

    1
  • Karūna amatui
    Karūna amatui

    Vyresniosios kartos pedagogai dar nepamiršę sovietmečio profesinio orientavimo ypatumų. Mokyklų vadovams įsisopdavo galvos, kai išmušdavo valanda įvykdyti prioritetiniu laikyto profesinio orientavimo planą, o klasių auklėtojams &n...

  • Raudonojo Kimo krikštas
    Raudonojo Kimo krikštas

    Manoma, kad 1945 m. gruodį sovietai Kim Il-sungą (1912–1994) paskyrė Korėjos komunistų partijos filialo galva pusiasalio šiaurėje. 1946 m. sausį sovietų simpatijų siekęs Cho Man-sikas (1883–1950) buvo suimtas, o tų pačių metų v...

  • Sunki taikdario misija
    Sunki taikdario misija

    Aušta rytas Sakartvelo. Ateina laikas statyti tiltus, griauti sienas, kurti bendrą ateitį. Lietuviai niekada nepaliko kartvelų vienų, net sunkiausią valandą. ...

    4
  • Kaip toli gali nukeliauti oro tarša?
    Kaip toli gali nukeliauti oro tarša?

    Šiomis dienomis buvome perspėti riboti buvimą lauke – didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra padidėjusi aerozolio (kietųjų) dalelių ir azoto oksidų koncentracija, pasitaikė atvejų, kuomet viršijamos šių teršalų ribin...

  • Praėjo vieneri metai, kas toliau?
    Praėjo vieneri metai, kas toliau?

    Praėjo vieneri metai nuo tada, kai Europą pradėjo siaubti Sars-Cov-2 virusas ir jo sukeliama COVID-19 liga, privertusi užsidaryti valstybes, apriboti gyventojų mobilumą bei ekonominę veiklą. Per šiuos metus Lietuva tapo lydere dviejuose reitingu...

    1
  • Psichologinės pagalbos reikia šveicarams, bet ne mums?
    Psichologinės pagalbos reikia šveicarams, bet ne mums?

    Prieš keletą dienų Šveicarijoje įsikūrusio Berno universiteto psichiatrijos klinikos vadovai paskelbė bauginančią statistiką. Įstaigos teikiamų paslaugų paklausa auga drastiškai. Skaičiuojama, kad vien skubių atvejų skaičius...

    2
  • Atsirūgusi inkvizicija
    Atsirūgusi inkvizicija

    Seniai bešėlo tokios aistrų audros, kokios kilo dėl taip ilgai lauktos vakcinos nuo koronaviruso. Argumentų fronto linija perskyrė sutuoktinius, supriešino vaikystės draugus, brolius, tėvus ir vaikus. Sąjungininkais ūmai tapo kitame kont...

    1
Daugiau straipsnių