Apgaulingo karo preliudija

Kas galėtų paneigti, jog mūsų dienomis Prancūzija ir Vokietija nėra dvi tos pačios monetos pusės? Abi valstybės sudaro kertinį Europos Sąjungos pamato akmenį. Tiek vienoje, tiek kitoje egzistuoja stipri fizinė priklausomybė nuo rusiškų dujų ir naftos, taip pat abiejose šalyse galima rasti nemažai individų, iki šiol jaučiančių liguistą potraukį Kremliaus "dvasingumui" ir marksistinei ideologijai. Vis dėlto šis pozityvus ryšys tarp Prancūzijos ir Vokietijos egzistavo toli gražu ne visada.

Štai, pavyzdžiui, prieš 80 metų Prancūzija ir Vokietija buvo varžovės ir oponentės. Tuo metu Prancūzija bičiuliavosi su Didžiosios Britanijos imperija, o Trečiuoju reichu pasiskelbusi Vokietija tiesmukomis priemonėmis siekė įtvirtinti savo galią Europoje (ir gal net visoje planetoje). Tais laikais nacistinės Vokietijos režimas broliavosi su tolimąja Japonija, turinčia savų imperialistinių ambicijų, ir komišku fašistinės Italijos režimu.

Taip pat, visų to meto politika besidominčių žmonių nuostabai, Trečiojo reicho vadovybei pavyko užmegzti itin pozityvius ryšius su raudonąja sovietų imperija. Tomis dienomis itin daug žmonių vadovavosi stereotipu, jog nacizmas ir bolševizmas – nesuderinamos ideologijos, negalinčios pakęsti net minties apie priešininkės egzistavimą. Daug kas tuo tiki ir šiandien.

Vis dėlto tiesa yra ta, kad tiek Trečiasis reichas, tiek Sovietų Sąjunga buvo agresyvios, totalitarinio pobūdžio valstybės, siekusios išveisti naują žmogų, kuris mąstytų, atrodytų ir elgtųsi kitaip. Abu grobuonys savo politiką grindė žudynėmis, kitų valstybių nuosavybės grobimu ir koncentracijos stovyklomis. Taigi tiek Trečiojo reicho valdovas Adolfas (1889–1945), tiek sovietų monarchas Josifas (1878–1953) turėjo itin daug bendra.

Be to, Adolfas galėjo pasiūlyti Josifui tai, ko jam negalėjo suteikti nei Prancūzija, nei Didžioji Britanija, nei Jungtinės Valstijos – pusę Europos žemyno.

1939 m. rugpjūčio 23 d. abiejų diktatūrų atstovai pasirašė paktą, kuriuo rytinė Europos dalis buvo pasidalyta įtakos sferomis. Sutarties įgyvendinimas prasidėjo rugsėjo 1 d., nacistinės Vokietijos pajėgoms užpuolus Lenkiją iš vakarų.

To paties mėnesio 3 d. Didžioji Britanija ir Prancūzija paskelbė Trečiajam reichui karą, o dar po 14 dienų sovietų pajėgos "netikėtai" įsiveržė į Lenkiją iš rytų.

Prasidėjo keistas, iki pat 1940 m. balandžio trukęs planavimo, ruošimosi ir laukimo periodas, istorijos atmintyje įsirėžęs "Apgaulingo karo" (angl. Phoney war) pavadinimu.

Šiuo keistu ir nerimo sklidinu periodu nė viena kariaujančiųjų pusių nesiėmė jokių aktyvių veiksmų. Tik prancūzų parodomieji manevrai, veržiantis į Vokietijos Saro kraštą, bei sovietų agresija Suomijoje, sugebėjo prasklaidyti nuobodulio pritvinkusią atmosferą.

Ruošdamiesi karui, Prancūzijos politikos ir kariuomenės šulai tikėjosi 1914–1918 m. stiliaus kautynių ir dideles viltis dėjo į Andre Maginot (1877–1932) vardu pakrikštytą įtvirtinimų raizgalynę, besidriekiančią Vokietijos bei Prancūzijos pasieniu.

Nors ir besitęsiantys šimtus mylių, šie įtvirtinimai taip ir nepasiekė Lamanšo sąsiaurio, mat karas tarp belgų ir prancūzų nebuvo numatytas. Taip pat buvo tikima, kad tarp Prancūzijos ir Vokietijos įsiterpęs Ardėnų miškas pajėgsiąs sustabdyti vokiečių tankus.

Nesunku prognozuoti, jog ši pasyvi gynybinio karo taktika pelnė nemažai kritikos. Antai, jaunas ir jau visus užknisti spėjęs karininkas Charles'is Andre Josephas Marie de Gaulle‘is (1890–1970) į šią įtvirtinimų liniją žvelgė skeptiškai ir įrodinėjo, jog naujame kare svarbiausias aktyvumas bei šarvuotos technikos potencialas.

1940 m. vasario 11 d. nacistinė Vokietija ir SSRS pasirašė prekybinio pobūdžio susitarimą, kuriuo sovietai įsipareigojo naciams teikti grūdus bei žaliavas (naftą, chromą ir kt.), reikalingas Trečiojo reicho karo mašinos gyvybingumui palaikyti.

Tų pačių metų kovo 21 d. Prancūzijos ministru pirmininku buvusį socialistą radikalą Edouardą Daladier (1884–1970) pakeitė naujas lyderis Paulis Reynaud'as (1878–1966), ir po 7 dienų britai su prancūzais pasirašė oficialų susitarimą, kad nė viena sąjungininkų pusė nesieks separatinės taikos su Vokietija.

Kovo 30 d. britai atliko slaptus žvalgybinio pobūdžio skrydžius, kurių metu fotografuota Sovietų Sąjungos teritorija, mat tuo metu rimtai svarstyta galimybė subombarduoti sovietų pramonės objektus, taip pakertant paramos naciams tiekimą.

1940 m. balandžio 9 d. daugelį savaičių trukęs "Apgaulingojo karo" periodas baigėsi, vokiečiams pradėjus invaziją į Skandinavijos šalis – Daniją ir Norvegiją. Nors kone visos Skandinavijos šalys buvo paskelbusios neutralitetą, Norvegijos padėtis buvo ypatinga, mat per ją ėjo Vokietijai itin svarbus švediškos geležies rūdos kelias.

Naciai įtarė, jog sąjungininkai gali nepaisyti formalaus Norvegijos neutraliteto ir išnaudoti jos savybes prieš Trečiąjį reichą. Menkai naujo tipo karui pasirengusi Danija buvo užimta vos per 6 valandas, tačiau Norvegijoje vokiečių įsitvirtinimas užtruko iki birželio 10 d., nes norvegų pasipriešinimas buvo gana intensyvus.

Savo ruožtu britai ir prancūzai taip pat pradėjo veiksmus Skandinavijos pusiasalyje – jie nemažai veikė jūroje ir ore, išlaipino Norvegijos žemėje savo būrius ir užėmė kai kurias skandinavų kolonijas (pvz., gegužės 10 d. britai užėmė danams formaliai priklausiusią Islandiją).

Nors pirmieji Skandinavijoje nuveikti darbai sąjungininkams teikė vilčių, jiems nepavyko perimti Norvegijos dalių kontrolės.

Gegužės pradžioje prasidėjo atsitraukimas, trukęs iki pat birželio. Kartu su britais ir prancūzais šalį paliko ir Norvegijos vyriausybės atstovai, o birželio 7 d. iš valstybės pasitraukė ir šalies monarchas Hokonas VII (1872–1957) kartu su karališkąja šeima.

Atsisakydamas oficialiai pripažinti naciams tarnaujančio Vidkuno Abrahamo Lauzitzo Jonssøno Quislingo (1887–1945) režimą, Norvegijos karalius Hokonas VII tapo simboliniu savo šalies rezistencijos veidu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

lkauniete

lkauniete portretas
Labai kvaila ..del svetimo straipsnio susipiauti ir uztershti interneta [ir ufonautas U-2ir kitas -tra-lia lia]] na,skaitykime istorinius straipsnius ,skaitykime ir ACIU jaunam zmogui L.D.kad jis kaip ir mes megsta istorijos"vingius",,kam gi burnoti ?Ir IKaunietei istorija --tai[ kaip rusai sako]--iziuminka !! sekmes U-2,,neburnoti!! [o kas del skandinavu gelezies--tai zurnalistas ir raso,kad jie hienai-hitleriui tieke ir zinojo ,kam naudojamas bus;;;na bet vikingai Visada [atrodo!] buvo labai beatodairiski...

to U-2

to U-2 portretas
O žinojai, kad Liliputinui smirda iš burnos?

U-2>antrai, Dykovienei

U-2>antrai, Dykovienei portretas
Jusu atvirumas ir netgi atlapasirdiskumas negali nezaveti. Nedekokite, jus abu to nusipelnete.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Baubo kodas – 8.00
    Baubo kodas – 8.00

    Kad ir kiek vargtume aiškindamiesi, kur slypi sėkmingo mokymosi paslaptis, apsukę ratą prieisime senas tiesas. ...

  • Neapykanta matematikai – suformuota, o ne įgimta
    Neapykanta matematikai – suformuota, o ne įgimta

    Periodiškai skelbiami tarptautinių tyrimų rezultatai nedžiugina – pagal matematinius gebėjimus Lietuvos moksleiviai vargiai siekia vidurkį, o mūsų valstybė užima 32–37 poziciją iš 79 tyrime dalyvaujančių šalių. Įp...

    6
  • Covid-19 pas mus
    Covid-19 pas mus

    Koronaviruso, kurį mokslininkai pakrikštijo Covid-19, jei jis iki mūsų ir neatklys, pasekmes bet kokiu atveju ilgai jausime. Kodėl trūksta medicininių kaukių? Todėl, kad jų gamyba seniai perkelta į Kiniją, nes čia neapsimoka. Dabar kinams pa...

    1
  • Lyčių lygybės lygtis Lietuvoje – ar rasime sprendimą?
    Lyčių lygybės lygtis Lietuvoje – ar rasime sprendimą?

    Neseniai Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) paskelbtas indeksas parodė, kad esame vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kuri nuo 2005 metų nepadarė progreso moterų ir vyrų lygybės srityje. Maža to, situacija ne tik nepagerėjo, bet net ir ...

    3
  • Politika – it „Maisto bankas“
    Politika – it „Maisto bankas“

    Pašalpų dalijimo ir apsimestinės atjautos politiką, taip išsikerojusią Lietuvoje, jau vainikuoja nauji-seni socialiniai portretai. Štai pagiringa boba socialiniame būste ant palangės kūrena laužą ir šildosi "sosiską&q...

    13
  • Pakeisk elgesį – sumažės problemų?
    Pakeisk elgesį – sumažės problemų?

    Net nedideli, nebrangūs pokyčiai gali stipriai pakeisti žmonių elgesį, ypač kai grupė žmonių veikia kartu ir įkvepia prie jų jungtis aplinkinius – neabejoja Kolumbijos lietuvis Paulius Yamin-Slotkus, jau dešimt metų besidarbuojantis el...

    1
  • Jei būtų neliję…
    Jei būtų neliję…

    Jei tai būtų balandžio 1-oji, sakytumei – pokštas. Kaip pagal vaikiškos knygelės apie paršiuką Čiuką siužetą: pasikvietė į svečius ir nepriima. Tačiau tai Vasario 16-oji, proga nusilenkti ne tik valstybei, bet ir jos i&s...

    7
  • Proga įkąsti
    Proga įkąsti

    Stipriausi Lietuvos krepšinio klubai rytoj stoja į lemiamą kovą dėl pirmojo sezono trofėjaus. Karaliaus Mindaugo taurės turnyro pusfinalyje kardus sukryžiuos Kauno "Žalgiris" ir Panevėžio "Lietkabelis" bei Vilniaus "Ry...

    1
  • Klerkų ir vidutinybių valdoma valstybė
    Klerkų ir vidutinybių valdoma valstybė

    Klerkų ir vidutinybių valdoma valstybė – taip pavadinčiau Lietuvą šiandien, praėjus 30 metų nuo atkurtos Nepriklausomybės. ...

    27
  • Liūdėjome dėl emigracijos − dabar bijosime imigracijos?
    Liūdėjome dėl emigracijos − dabar bijosime imigracijos?

    Per praėjusį dešimtmetį dėl emigracijos Lietuva prarado maždaug dešimtadalį savo gyventojų. Tačiau pernai išryškėjo nauja tendencija – atvykstančių gyventojų buvo daugiau nei išvykstančių iš &scaron...

    4
Daugiau straipsnių