A. Smetona – Valstybės Statytojas

Respublikos Prezidento Antano Smetonos gyvenimo bruožai yra plačiai žinomi, kad jų kartoti čia nereikia. Pakaks paminėjus, kad mūsų Tautos Vadas eina dabar 62-sius metus. Daug svarbiau pažinti Antaną Smetoną, kaip visapusišką asmenybę, kurios tautų gyvenime, kad ir gausingesniųjų, nedažnai pasitaiko.

Likimas lėmė jam gimti paprastoje vargingoje ūkininko šeimynoj. O sakoma, kad ūkininkija yra mūsų tautos pagrindas. Tad Smetona yra kilęs iš pačių tautos gelmių. Jis yra tikras mūsiškis, be kokių svetimybės priemaišų. Per savo gyvenimą jam teko susitikti, dirbti, ir skirtis su įvairiausių pažiūrų ir luomų žmonėmis, tad nei vienam lietuviškojo gyvenimo klausimui jis nėra tolimas, nuošalus. Pradėdamas 1902 m. savarankiškai gyventi Vilniuje, Antanas Smetona iš karto atsistojo pirmos visuomeninio darbo eilėse. Tai buvo gera praktiškojo gyvenimo mokykla, papildančioji įgytas teorines mokslo žinias. Lietuvių visuomenė tada gyveno dar tik kultūriniais ir tautiniais interesais, o politinės gairės buvo dar tik pradedamos žymėti, tik nustatomos.

Jei gera yra mirusiuosius garbinti, tai dar geriau yra gyvųjų nuopelnus pripažinti, juos vertinti ir gerbti.

Didysis Vilniaus Seimas 1905 m. savo rezoliucijose pirmą kartą mėgino suformuluoti lietuvių politinius reikalavimus. Šių dienų akimis žiūrint, tie reikalavimai buvo gana kuklūs, tačiau, ano meto sąlygomis, kaip pirmojo pradžia, jie buvo žymūs. Jie sukrėtė kraštą, paskatino plačiąsias mūsų tautos mases susidomėti savo teisėmis, tačiau šviesuomenei jie ypatingos įtakos nepadarė, nes kad ir pakėlė ji politinius reikalavimus, tačiau jais ypatingai netikėjo, laikydama tai gražiomis svajonėmis. Lig pasaulinio karo lietuvių politiniai reikalavimai nebuvo aiškiai ir griežtai susikristalizavę.

Vienos aiškios politinės programos neparuošimas ir neturėjimas neigiamai atsiliepė pasaulinio karo metu, kai teko pradėti politiškai veikti įvairiose pasaulio vietose. Tada pasirodė liūdnas reiškinys, kad lietuvių tarpe nebuvo politinės minties vienybės. Jei toji vienybė būtų buvus, tai labai galimas daiktas, kad būtų buvę, daug daugiau pasiekta, nei kad turime šiandien. Politinę programą kuriant, sudarant ir vykdant D. Karo metu Vilniuje Antanui Smetonai tenka pirmoji vieta. Tai buvo pats sunkusis, bet užtat ir pats žymusis Antano Smetonos gyvenimo laiko tarpas, nes tiesiog iš nieko, karo vėtroms ūžiant ir kraštui kenčiant žiaurią vokiečių okupaciją, buvo išugdyta laisvės mintis ir ji praktiškai realizuota kaip tik 1918 m. lapkričio 11 d., kada pirmoji Lietuvos vyriausybė pasirodė su savo deklaracija tą pat dieną, kai nustojo griaudę karo frontuose patrankos.

Bet jei pirmiau, kol buvom pavergti, reikėjo rūpintis laisvė atgauti, tai laisvę atgavus, teko galvoti apie jos išlaikymą ir stiprinimą. Prasidėjo tikri valstybiniai rūpesčiai. Tik atgimusi jaunutė Lietuvos valstybė buvo silpna, gausingų priešų apsupta. Ji buvo reikalinga tėviškos globos ir įgudusios auklėjamos rankos. Visai teisingai ir nupelnytai tad 1919 m. pavasarį Lietuvos Taryba savo nuolatinį pirmininką Antaną Smetoną išrinko pirmuoju laisvos Lietuvos valstybės prezidentu. Iš vienos pusės, tai buvo tautos padėkos pareiškimas didžiam nenuilstamam darbininkui, laisvės kovotojui, o iš kitos pusės – pasitikėjimo ženklas jo vadovybei ir politinei išminčiai.

Atvedęs kraštą ligi visų lauktojo Steigiamojo Seimo, Antanas Smetona laikinai pasitraukė nuo valstybės vairo, kad vėl jį pasiimtų po 1926 m. gruodžio 17 d. Šiemet sueis dešimt metų, kai jis iš naujo stovi valstybės priekyje. Per šį dešimtmetį, jam vadovaujant, valstybinė santvarka yra pertvarkyta naujais pagrindais. Jei ligi karo Antanas Smetona buvo tik visuomenės veikėjas, karo metu – politikas ir kovotojas dėl laisvės, tai dabar jis yra aukščiausias valstybės tvarkytojas. Jo įtaka, jo akis yra žymu visose svarbesnėse valstybinio gyvenimo srityse. Ir visur jis savo įtaką panaudoja bendrai visos tautos gerovei, neproteguodamas nei atskirų luomų nei grupių interesų. Visiems jis yra lygus, teisingas, palankus.

Kaip brangenybių, taip ir gerų vadų retai pasitaiko.

Smetonos veikla pagrįsta šiais principais: vienybė, susiklausymas, teisingumas! Viskas turi būti skiriama tautos gerovei. Šiais principais Antanas Smetona nuosekliai vaduojasi nuo pat pirmųjų visuomeninio darbo dienų. Savo raštuose ir kalbose jis dažnai tuos principus kelia aikštėn ir pabrėžia. Vienoje savo kalboje jis taip išsireiškė: "Valstybė galima juk sulyginti su tautos namais, o tauta su didžiule šeimynų šeimyna, kuri laikosi teisybe, drausme, susiklausymu, pasitikėjimu ir darbštumu. Santaika joje turi vyrauti ir vieningas tikslas". Valstybės laisvei išsaugoti reikia ir mokslo ir ekonominio pajėgumo, tačiau ir ginklo reikšmė neturi būti pamirštama. Jis sako: "Nepriklausomybės laidas yra ginklo pajėga, kariuomenė. Ji visuomet turi būti tokio stiprumo, kad kiekvieną valandą galėtų atsispirti tautos priešams. Kariai yra valstybės sargai, kuriems yra įtikėta jos laisvė.

Kariuomenės stiprumas yra drausmė ir susiklausymas, Maža tesveria tautos teisė, jeigu jos neparemia tautos kalavijas". Praleidęs daug metų Vilniuje, Antanas Smetona yra giliai pamilęs senąją Gedimino sostinę ir jos atvadavimą laiko didžiausiu lietuvių tautos uždaviniu. Jis sako: "Mes turime prisiekti, kad niekuomet nepamiršime nei savo sostinės Vilniaus, nei Vilniaus žemės su Trakais ir Gardinu, turim prisiekti auklėti visą mūsų tautą tais keliais, kurie veda Vilniun. Šitos priesaikos šventai laikydamiesi, nuolat gaivinsim Vytauto žemės vadavimo viltį. Mes ne koki prašaliečiai, nes esame jos tėvonys, mūsų pusėje yra tiesa ir teisė. Žiūrėkime, kad mūsų gaida Mes be Vilniaus nenurimsim atatiktų mūsų darbus, kad tie mūsų dainos žodžiai, patekę mūsų sielon ir ją suvirpinę, visuomet iššauktų mūsų gerą, dorą žygį. Visos lietuvių padermės srovės turi bėgti vieninga Vilniaus vadavimo tėkme".

Antano Smetonos raštuose ir kalbose yra paliesti visi svarbesnieji mūsų gyvenimo klausimai. Tad geriau pasiskaityti originalą, nei vaizduoti nuotrupomis, citatomis. O šių trumpų eilučių tikslas yra kukliai pavaizduoti Antano Smetonos asmenį ir paryškinti tą vaidmenį, kurį jis yra suvaidinęs mūsų tautinio ir valstybinio atgimimo istorijoje. Istorija vėliau tars savo objektingą žodį apie Antano Smetonos darbus. Tačiau, jei gera yra mirusiuosius garbinti, tai dar geriau yra gyvųjų nuopelnus pripažinti, juos vertinti ir gerbti. Nei viena tauta negali pasigirti, turinti per daug gabių, sumanių žmonių, tinkančių vadovauti. Geras vadas yra didelė brangenybė tautai. Kaip brangenybių, taip ir gerų vadų retai pasitaiko. Mūsų Prezidentas Antanas Smetona savo tautai yra nemaža nudirbęs. Jo rodomu keliu mūsų tautą žengia į šviesų rytojų.

Publikuota "Trimitas", Birželio 11, 1936, Nr. 24. Kalba autentiška



NAUJAUSI KOMENTARAI

marina thebault kosel

marina thebault kosel portretas
Jano Paderewskio erų gudrybės išgauti auksą su atomu pagal ukrainiečio Dunikowskio procesą

pritariu

pritariu portretas
Tikras vyras, čiupo lagaminą su doleriais ir pabėgo :)))

Anonimas

Anonimas portretas
Tikras Lietuvos vyras buvo, matosi is stribiniu ir kremliniu komentatoriu. Dar ir dabar jis kelia siauba bolsevikiniams nusikalteliams.
VISI KOMENTARAI 21
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • (Ne)šventinė laimė
    (Ne)šventinė laimė

    Žinau, negražu įsistebeilyti, bet dievaž nesusilaikau, nugirdusi vieną pokalbį, patyrinėti – ir kas gi tos moterys? "Kaip švęsi laisvadienius?" – klausia viena, turėdama mintyje Valstybės dienos prailgintą savaitgalį. &...

  • Modernumo dvasia Raseiniuose
    Modernumo dvasia Raseiniuose

    Koks namas galėtų būti vadinamas geriausiu pasaulyje? Galbūt tas namas dar net nepastatytas, o bus pastatytas kada nors ateityje. Futurologas ir kartu paveldosaugininkas Dirkas H.R. Spennemannas prognozuoja, kad tokia ateitis visai įmanoma ir kad su dirbt...

    1
  • Nepakeičiamų būna
    Nepakeičiamų būna

    Kartais nuožmius karus ar revoliucijas sukelia atsitiktinumai. Aplinkybės sukrenta taip neįtikėtinai, kad į hierarchijos viršūnę išstumia kokius nors aludžių radikalus, kaip kad, pavyzdžiui, nutiko prieš beveik 100 metų Vokietij...

    2
  • Indėnų širdys – svarbios
    Indėnų širdys – svarbios

    Sakoma, kad tai įvyko vieną saulėtą tryliktojo ar keturioliktojo mūsų eros amžiaus rytą. Jauna į suaugusiųjų pasaulį žengianti mergina pabudo ir pakilusi iš savojo guolio ėmė ruoštis svarbiausiam gyvenimo įvykiui – vedyboms....

    5
  • Amžiaus cenzo dilema
    Amžiaus cenzo dilema

    Jaunystės kulto vėjų idėjos jau siaučia ir parlamente. Vos pradėjus svarstyti Konstitucijos pataisą, kuria siūloma leisti kandidatuoti į Seimą nuo 21-erių, netruko atsirasti dar viena iniciatyva, siūlanti leisti parlamentaro mandato siekti jau ir n...

    5
  • Kelias į išsilaisvinimą iš prietarų
    Kelias į išsilaisvinimą iš prietarų

    Šiandieniniame pasaulyje universitetai turėtų kurti globalų tinklą, kuris leistų efektyviai bendradarbiauti be sienų – tiek geografinių, tiek disciplininių. Tačiau tam reikia tarptautiško mąstymo, kurio šiandien dar trūkst...

    3
  • Vanderdekenas – amžiams
    Vanderdekenas – amžiams

    Šiandien baigiasi precedento neturintis politinis šou – savaitę trukęs išankstinis balsavimas dėl Rusijos konstitucijos pataisų. Pagrindiniai klausimai – šalies įstatymų viršenybė prieš tarptautinę ...

    8
  • Ne visi grįžo iš karantino
    Ne visi grįžo iš karantino

    Valdžia skaičiuoja į biudžetą nesurinktus mokesčius, verslas – neuždirbtus pelnus, o žmonės – padidėjusias išlaidas. Jos didenybė infliacija nuo koronaviruso beveik nenukentėjo – šį birželį, palyginti su pernyk&sc...

  • Teismai: lopysime spragas ar kursime efektyvią sistemą?
    Teismai: lopysime spragas ar kursime efektyvią sistemą?

    Paskelbta Valstybės kontrolės atlikto teismų sistemos audito ataskaita parodė, kad pagal vidutinę civilinių bylų nagrinėjimo trukmę Lietuva pirmauja ES kaip greičiausiai jas nagrinėjanti valstybė. Puikus įvertinimas, tačiau ta pati ataskaita rodo...

    3
  • Kuo prasikalto Albinas?
    Kuo prasikalto Albinas?

    Nacionalinė išmintis byloja: atšyla oras, pakyla ir noras. Tai akivaizdu kalbant ir apie pajūrio ekshibicionistus, kurie kiekvienąkart sykiu su kaitra atskuba "darbuotis" į kopas. ...

    19
Daugiau straipsnių