Quantcast

Alkoholio akcizų politika

Valstybinė mokesčių inspekcija paviešino duomenis apie alkoholio pardavimus per pirmus septynis šių metų mėnesius. Paaiškėjo, kad šiais metais sparčiausiai augo vyno ir stipraus alkoholio pardavimai, o silpniausios alkoholio grupės (alaus) pardavimai toliau nuosekliai krenta.

Per septynis šių metų mėnesius vyno buvo parduota 18,7 proc. daugiau, o akcizų iš šios grupės buvo surinkta taip pat tiek pat daugiau ir biudžeto pajamos siekė 10,8 mln. eurų. Tuo pat metu stipraus alkoholio buvo parduota 18,3 proc. daugiau, tačiau akcizo mokesčio buvo sumokėta 22,3 proc. daugiau nei pernai analogišku laikotarpiu, kas sudarė 126 mln. eurų arba 23 mln. eurų daugiau. Taip pat didėjo sidro, putojančio vyno ir spirituotų vynų pardavimai, tačiau čia augimai svyravo 2-3 proc. ribose.

Nepaisant itin karšto ir neįprastai ilgo vasaros sezono alaus pardavimai toliau traukiasi. Silpniausios alkoholio grupės pardavimai per septynis mėnesius krito 0,9 proc. Biudžeto pajamos iš alaus akcizo krito beveik puse milijono eurų. Įdomu tai, kad liepos mėnesį alaus pardavimai susitraukė net 9,6 proc. ir vien per šį mėnesį biudžeto pajamos šioje grupėje sumažėjo 900 tūkst. eurų. Akcizai šioje grupėje nebuvo keičiami, tad čia matome vartojimo pokyčius.

Kovo mėnesį akcizai buvo didinami tik stipriam alkoholiui – pakelti 10 proc., tačiau pardavimai per septynis mėnesius didėjo. Augimas buvo sugeneruotas, kai parduotuvės pirko neįprastai didelius kiekius prieš akcizo padidinimą ir užkrovė sandėlius pilnai. Liepos mėnesį stiprių gėrimų grupė susitraukė 26 proc., tačiau šis susitraukimas yra dėka to, kad pardavinėjama iš sandėlio ir nauji pirkimai yra laikinai pristabdyti.

Panašu į tai, kad silpniausias alkoholis traukiasi nuo lietuvių vaišių stalo, net nepaisant itin šiltos vasaros. Akcizų politika lemia, kad didėja stipraus ir vyno pardavimai, tuo tarpu alaus alkoholio grupė jau pasiekė Lafero kreivės viršūnę ir peržengė į dešinę pusę, kai didinami mokesčiai duoda mažesnes pajamas biudžetui.

Panašu į tai, kad artėjant biudžeto svarstymams reikėtų persvarstyti svorius alkoholio akcize. Sunku būtų tikėtis akcizo sumažinimo, nes tai greičiausiai neduotų teigiamo efekto pajamoms. Būtų tiesiog per brangu susivienodinti su kaimyninėmis šalimis kaip Lenkija ar Latvija, nes netektume apie 110 mln. eurų akcizo pajamų per metus, o pardavimų padidėjimas nekompensuotų šios sumos. Be to pardavimų augimas tikrai prieštarautų alkoholio ribojimo politikai.

Artimiausiu metu, reikėtų nuosekliai ir pabrėžtinai švelniai koreguoti akcizus, kad išlaikytume panašius pardavimus, tačiau maksimizuotume biudžeto pajamas. Nepaisant padidėjusių akcizų stiprus alkoholis vis dar laimi vartotojų pasirinkime, o po drastiško, daugiau nei dvigubai, padidinto akcizo alui ir vynui nuo 2017 metų pastebimos besikeičiančios tendencijos. Vyno pardavimai šiemet auga dviženkliais procentiniais punktais, o alus apleidžia savo pozicijas. Apskritai paėmus vyrauja stipresnio alkoholio dominavimo požymiai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tai jus atsipeikekit su alaus kainom bl

tai jus atsipeikekit su alaus kainom bl portretas
Ispanijoj atostogavau, parduotuvei heineken alu pirkau, 0,95eu uz 0,5l skarboneke, cia be akcijos. Lietuvoj man atrodo palei 1,2euro + depozitas. Alaus is lenkijos parsivezu, prisikraunu bagazine ir namo, turiu salta rusi. du sykius siemet vaziavau, iki kaledu gal uzteks. lenkijoj 0,45-0,6eu uz ta pati alu, lietuvoj jokio alkoholio neperku, protestuoju pries nenormalias kainas

Lazdijai

Lazdijai portretas
I6 straipsnio darosi aišku, kad vis dar nepakankamai daug atsivežame alaus ir vyno iš kaimyninių valstybių. Nagi, reikia susiimti.

Žvengiu, kap arklys beskaitydams...

Žvengiu, kap arklys beskaitydams... portretas
Neperku Lietuvoj jau alkoholio kokius 3 metus,Lenkija man tai padeda...tegu dar kelia tuos akcizus ko anksčiau nebuvo -babulkių, tai dabar kiek tik širdis geidžia!Ir Lenkiškos ir Rusiškos ir Baltarusiškos vodkos,ir net alaus iš Latvijos nors paskęsk, upės, ir daug daug pigesnės, ir ryte ir vakare ir naktį!Kas norėjo tas geria,gers ir numirs- gerdami,tik aišku jųjų šeimos mažiau valgo...Ačių - durnai Valdžiai !
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių