300 sunkaus mokslo dienų

Rusijos karo Ukrainoje aktyviajai fazei įveikus dar vieną apvalią ribą, sunku nesileisti į banalius pasvarstymus apie pamokas, kurias mes, Lietuvoje, per šį laiką išmokome arba ne.

Vieni per 300 karo dienų užsilopė žinių spragas, be žemėlapio žino, kur yra Bilohorivka ir Bachmutas, kas yra suržikas ir palianycia, kuo džavelinai skiriasi nuo himarsų, turi savo pamėgtą analitiką, diena iš dienos pateikiantį fronto kronikas. Kitiems ir dešimties mėnesių nepakako suvokti, kad lendlizas bus pradėtas taikyti tada, kai jo reikės, o ne kada panorės Lietuvos gynybos ministras, nebeapsikentęs feisbuko visažinių terorizmo. Kai kas net ir šiandien nesupranta, kad Baltarusija taip pat dalyvauja kare, todėl, pritrūkus vaidmenų, geriau rengti kalėdinius koncertus bažnyčiose nei vykti į Minsko didįjį teatrą.

Kai kas net ir šiandien nesupranta, kad Baltarusija taip pat dalyvauja kare, todėl geriau rengti koncertus artimiausioje bažnyčiose nei vykti į Minsko didįjį teatrą.

Tačiau kad apvalus dienų skaičius šiame kare ne paskutinis, abejojančių turbūt nebeliko. Nežinantiems, ko tikėtis toliau, galima tik patarti tęsti kritinio mąstymo saviugdą ir pasikliauti ne sofos lygos isterikų, bet kvalifikuotų ekspertų įžvalgomis. O jie 2023-iaisiais siūlo laukti, kad ES, JAV ir kiti Vakarų sąjungininkai griežtins Rusijai taikomas sankcijas ignoruojančio verslo kontrolę, intensyvins tarptautinio tribunolo agresoriui steigimo procesą ir toliau stiprins Ukrainos karinius pajėgumus. Naujas bandymas veržtis iš Baltarusijos ar sukėlus įtampą Moldovoje atidaryti naują frontą, nukreipiamieji informaciniai išpuoliai Europos gilumoje, Ukrainos civilių terorizavimas – visa tai buvo ir yra teorinės galimybės. Kiekviena jų vienodai įmanoma ir neįmanoma: vasario 24-oji parodė, kad Kremlius idėjas brandina nepaisydamas ne tik vertybinių susitarimų, bet ir elementarios logikos, strateginės prasmės. Būtent tai ir yra agresoriaus lėtinė liga, dėl kurios karo laikrodis vieną dieną neišvengiamai sustos.


Šiame straipsnyje: Violeta Juodelienėnuomonėkaras UkrainojeKremliusUkrainaRusija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Palaužti arba sunaikinti
    Palaužti arba sunaikinti

    Tarptautinės vaikų gynimo dienos išvakarėse Ukrainos generalinės prokuratūros biuras paskelbė skausmingus skaičius – nuo Rusijos invazijos pradžios šalyje žuvo 483 vaikai, 989 buvo sužeisti. Sako, dėl streso kai kurie vaikai nust...

  • Kai jie tingi, mums ramiau
    Kai jie tingi, mums ramiau

    Barti jaunimą su proga ir be jos – transnacionalinis žmonijos sportas. Prancūzai niekada nesutars su lietuviais, kas sveikiau – vynas ar alus, bet sutiks, kad anksčiau jaunimas buvo šaunesnis, tinkamiau šoko ir mylėjo. ...

  • Septyni argumentai, kodėl Palangos baseino neatiduosime
    Septyni argumentai, kodėl Palangos baseino neatiduosime

    Praėjusios savaitės pabaigoje kreipėmės į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir prašydami panaikinti balandžio 26 dienos Konkurencijos tarybos nutarimą, kurio pagrindinis reikalavimas – Palangos savivaldybė įpareigota pe...

    6
  • Šiandien mergaitės drąsios. Kur užaugus išgaruoja drąsa?
    Šiandien mergaitės drąsios. Kur užaugus išgaruoja drąsa?

    Mokyklą lankančios mergaitės Lietuvoje yra tiek pat verslios kiek berniukai, kartais net verslesnės už juos – jos nebijo imtis vadovaujamų pareigų ir būti lyderės. Tačiau ir oficialioji valstybės statistika, ir gyventojų apklausos rodo, kad i...

    8
  • V. Matijošaitis: tai nėra tik eilinis skandalas
    V. Matijošaitis: tai nėra tik eilinis skandalas

    Jau kuris laikas Lietuvą apėmusi vieno veikėjo sukelta sumaištis. Nesibaigia gąsdinimai, intrigos ir manipuliacijos. Gaila, kad jau 33 metus laisvą ir nepriklausomą šalį vos vieno dirigento mostelėjimais bandoma sugrąžinti atgal į prae...

    292
  • Prie altorių – barzdoti ir su nuometais
    Prie altorių – barzdoti ir su nuometais

    Kai reikia pelenais užbarstyti vieną skandalą, geriausia tai daryti ūmai įplieskiant kitą. Tai seniai žinoma politinė technologija, kurią įvaldė ir mūsų viešųjų tragikomedijų personažai. ...

    13
  • Teisė turėti teisę
    Teisė turėti teisę

    Kas galėjo pagalvoti, kad žmogaus teises ginantieji XXI a. Lietuvoje skambės kaip disidentai? Šį klausimą prieš trylika metų kėlęs filosofas, žmogaus teisių ir pilietinių laisvių gynėjas Leonidas Donskis ir šiandien galėtų j...

    2
  • Vakarams dvejojant, karo kaina nepaliaujamai auga
    Vakarams dvejojant, karo kaina nepaliaujamai auga

    Dabar mažai kas prisimena Viktorą Geraščenką. Sovietinio ekonomikos planavimo laikais išsilavinimą įgijęs, Rusijos centrinio banko po 1991 m. vadovas apie tikruosius pinigus mokėsi lėtai. Tai buvo brangiausias ekonomikos mokymasis istori...

  • Visuomenės verdiktas dėl žmogaus teisių gynimo Lietuvoje
    Visuomenės verdiktas dėl žmogaus teisių gynimo Lietuvoje

    Ne vienus metus rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atlieka visuomenės nuomonės apklausą dėl žmogaus teisių gynimo ir teisėsaugos institucijų vertinimo. Vasario mėnesį atliktos apklausos rezultatai liudija,...

    4
  • Slaptieji samčiai
    Slaptieji samčiai

    Kaip žinoma, yra samčiai su skylutėmis ir be skylučių. Skylutes samčiuose praduria mokesčių inspekcija, kad tam tikra dalis šaltibarščių nuvarvėtų į biudžeto puodą. ...

Daugiau straipsnių