Suprantama, šiandien pateisinti pigesnio mazuto deginimą nėra sunku. Pirmiausia – tai pigiau nei dujos, kurias pirktume iš Rusijos ar iš suskystintų dujų terminalo „Independence“ Klaipėdoje. Ir čia Vilniaus politikams prieš rinkimus nusispjauti į visus principus, ką ir kaip deginti, svarbu, kad gyventojai neišverstų iš postų gavę kosmines sąskaitas už šilumos tiekimą. Antra, jau rimtesnė priežastis – turime būti pasiruošę netikėtiems kuro tiekimo sutrikimams, ypač jei žiema bus šalta, o Rusijos karo veiksmų prognozuoti neįmanoma.

Ar buvo viso to galima išvengti? Taip, tikrai taip. Tai teigiu kaip buvęs ilgametis Vilniaus šilumos tinklų vadovas ir buvęs Konservatorių partijos narys, daugelio klaidingų politinių sprendimų liudininkas. Būtent todėl ir palikau šią partiją, nes gražūs vieši žodžiai skyrėsi nuo realių darbų, o kur dar nekompetencijos padažas ir meistriškos manipuliacijos, leidžiančios paslėpti faktus bei apkaltinti kitus.

Vicemeras Valdas Benkunskas viešai meluoja, kad Vilniaus šilumos tinklams pereiti prie biokuro trukdė sutartis su prancūzais. Priminsiu faktus. Būtent Prancūzijos „Dalkia“ pirmoji Baltijos šalyse ir Vilniuje dabartiniame II TEC pastatė pirmą ir didžiausią biokuro 60 MW katilą, kuris ir šiandien vilniečius gelbėja nuo didelių šilumos sąskaitų. Kokį rusiškų dujų tiekėjų spaudimą patyrė to meto Vilniaus miesto vadovai, galima paskaityti internete. Ir suprantama kodėl, nes iškilo grėsmė dujų monopolininkams prarasti savo pelnus ir įtaką Lietuvos politikams. Rusijos dujų tiekimo tarpininkai ir su jais susiję Lietuvos politikai įjungė maksimalų spaudimą ir purvo pylimą. Aišku, daugiausia tuo metu nukentėjo meras Artūras Zuokas.

Ar buvo viso to galima išvengti? Taip, tikrai taip.

2011 m. ta pati „Dalkia“ pastatė dar vieną biokuro jėgainę Naujojoje Vilnioje.

Tačiau, nepaisant dujininkų spaudimo, 2010 m. Vilniaus šilumos tinklai kartu su „Dalkia“ paruošė investicinį projektą, kaip praktiškai beveik visiškai atsisakyti rusiškų dujų importo, modernizuojant III TEC ir pritaikant jį biokuro deginimui. Vienu metu būtų gaminama pigi elektra ir šiluma. Vilniaus miestui vadovavo konservatorių meras Vilius Navickas ir konservatorių frakcija buvo didžiausia. Deja, netikėtai atėjo nurodymai iš konservatorių vyriausybės ir vadovybės Vilniaus miesto tarybos konservatoriams, šį projektą atmesti. Jokie patikinimai, kad tai naudinga vilniečiams ir Lietuvos valstybei, nes reikės ženkliai mažiau dujų importo iš Rusijos, neįtikino. Projektas buvo atmestas, konservatorių meras V. Navickas viešai sukompromituotas pačių partiečių ir pakeistas į kitą konservatorių merą. Ir kalbu kaip tų įvykių liudininkas. Šiandienos faktas – III TEC visiškai uždarytas, o mazutą perkame vėl rusišką! Ir tai vyksta Rusijos karo prieš Ukrainą metu. Jei 2010 metais būtume įgyvendinę Vilniaus šilumos ūkio perėjimą prie biokuro, tai Putino kariuomenė nebūtų gavusi daugiau nei 400 mln. eurų per šiuos 12 metų. Palyginkime šią sumą su visa parama kurią skyrėme Ukrainai. Naudodami vietinį biokurą pusę šios sumos būtų sutaupę vilniečiai.

2013 m. Vilniaus šilumos tinklai ir Vilniaus miesto savivaldybė inicijavo naują projektą – III TEC modernizavimą pritaikant deginti biokurą ir rūšiuotas buitines atliekas. Statybos su privačiais investuotojais buvo pradėtos 2014 m. ir dabartinės statomos kogeneracinės jėgainės analogas būtų pradėjęs darbą 2016 m. Jo kaina būtų buvusi dvigubai mažesnė, nei dabar valstybės įmonės „Ignitis“ statoma Vilniaus kogeneracinė jėgainė. Tačiau 2015 m. pasikeitus Vilniaus miesto daugumai Vilniaus savivaldybės projektas ir VŠT inicijuotas projektas sustabdytas, o III TEC perduotas valstybės įmonei „Ignitis“. Iš karto projekto sąmata padvigubėjo, vyriausybė papildomai padarė viską, kad būtų skirtos ES paramos lėšos, o pats projektas vėluoja jau 4 metus. Valstybės valdoma Vilniaus kogeneracinė jėgainė planuoja darbus pradėti visa apimtimi tik kitais metais ir visiškai atsisako savo ankstesnių pažadų tiekti šilumą už savikainą, nes kainos turi būti „rinkos“. Didžiausia problema, kad dabartinė Vilniaus politinė valdžia – Laisvės partija ir konservatoriai yra visiškai nesavarankiški politikai, tiesiog paklūstantys aukštesnių partijų vadovų ir su jais susijusių sprendimų strategų spaudimui. O kur dar kompetencijos trūkumas. Todėl šiandien Vilniaus šilumos ūkis visiškai sudraskytas. Vilniaus III TEC šalia Gariūnų uždarytas, nors šiuo momentu galėtų gaminti elektrą ir taip biržoje atpiginti elektros kainą visai Lietuvai. Priminsiu, kad tai viena galingiausių Lietuvos jėgainių, galinti gaminti 360 MW elektros 600 MW šilumos. Nesavarankiškų Vilniaus politikų sprendimais tai paversta metalo ir statybos laužu.

Net šiandieninis mazuto deginimas turėtų būti vykdomas ne praktiškai centre esančiame II TEC prie Gerosios Vilties žiedo, o būtent III TEC prie Gariūnų. Ši jėgainė toliau nuo miesto centro ir jos kaminai ženkliai aukštesni, turi visą infrastruktūrą, pritaikytą saugiai deginti mažasierį mazutą, kuris čia kaip rezervinis kuras kartais buvo deginamas su dujomis, taip minimizuojant galimą taršą. Tačiau, ar kas stengėsi įtikinti „Ignitis“ imtis tokios veiklos? Aišku, kad ne, kam vargti. Kai VŠT nepavyko pereiti poveikio aplinkai vertinimo procedūros, vyriausybė atėjo į pagalbą ir priėmė politinį sprendimą. Velniop ekologiją, nes ypatingos padėties statusas leidžia politikams pateisinti viską!

Vilniečiai turi žinoti, kad II TEC mazutas buvo deginamas seniai seniai sovietmečiu, jokių valymo įrengimų nėra ir nebus sumontuota. Kaip rodo poveikio aplinkai atranka, teršalų išmetimas padidės dešimtimis kartų. Pridedu lentelę PAV vertinimo. Dauguma jų sunkios medžiagos, tokios kaip sieros dioksidas, kuris iš karto leidžiasi žemyn. Ypač tai pajus Naujamiestis, Naujininkai ir dauboje esantis Žvėrynas. Ką reiškia šios medžiagos, nesunku paskaityti internete.

Todėl, mieli Vilniaus politikai, nemeluokite gyventojams, pademonstruokite pagarbą sostinei ir bent šiek tiek kompetencijos. Perfrazuosiu Andriaus Mamontovo posakį – „propaganda užkniso juodai“.