- Vytas Tamošiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Noriu pasakyti keletą žodžių dėl peripetijų, susijusių su sovietinių karių kapinių ideologinio plano paminklais.
Šiomis dienomis per žiniasklaidą išgirdau Širvintų merės Živilės Pinskuvienės postringavimų apie susiklosčiusią situaciją Širvintose.
Visų jos gana keistų samprotavimų tuo klausimu nekartosiu, bet štai net su ašaromis akyse ji bandė apginti neva Širvintų sovietų karių kapinėse palaidotų lietuvių karių garbę, tų, kurie žuvo Afganistane.
Labai abejotina, kad tose Antrojo pasaulinio karo sovietinių karių kapinėse būtų buvę laidojami lietuvių kariai, anuomet žuvę Afganistane.
Didesnė tikimybė, kad artimieji juos būtų veikiau palaidoję civilinėse kapinėse, tarp savo artimųjų.
Jeigu tikrai tose kapinėse buvo palaidoti Afganistane žuvę lietuvaičiai, tai labai abejoju, kad jų artimieji labai nuliūstų, jei iš tų sovietinių karių kapinių būtų pašalinti sovietiniai simboliai. Veikiau jau jie tam net galbūt pritartų.
Neseniai teko padiskutuoti su pažįstamu istoriku keletu klausimų, tarp jų – ir dėl žadamo pašalinti sovietinių laikų paminklinio akmens.
Jis skirtas tokiam Jefimui Belinskiui, kuris 1944 m. gruodžio 16 d., neva pasiaukodamas dėl lietuvių tautos laisvės, savo kūnu uždengė vokiečių kulkosvaidžio vamzdį ambrazūroje ir pakartojo žinomo Sovietų Sąjungos didvyrio Aleksandro Matrosovo žygdarbį.
Manau, kad tai – propagandinis sovietinis triukas, nes tais 1944-aisiais, kai vokiečių karinės pajėgos visuose frontuose traukėsi, o tai daryti vertė aplinkybės, nebuvo jokio reikalo savo noru gultis ant šaudančio vokiečių kulkosvaidžio.
Gerai žinau, kad tas paminklinis akmuo pastatytas sovietmečiu, apie 1975 m., o istorikas man dėstė, kad jis pastatytas jau mūsų, laisvos Lietuvos, dienomis.
Pasak istoriko, tai – Rusijos konsulato Klaipėdoje pastangų rezultatas. Tačiau nežinau, kodėl jis taip keistai tai bandė įrodyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Reikėtų daugiau tualetų
Nesu susijęs su žemės ūkiu, bet aplinkosaugos šefai kaip L.Jonauskas ir S.Gentvilas piktai kalba, kad didžiausias teršėjas Lietuvoje – žemės ūkio objektai. Su tuo nenoriu sutikti. ...
-
Greičio ribojimas – perteklinis
Jau kuris laikas Herkaus Manto gatve reikalaujama važiuoti 30 kilometrų per valandą. Taip nutarė miesto politikai. ...
-
Nematome, kad karaliai – nuogi1
Skaičiau, kad vienai poniai nepatinka S.Pociaus straipsniai, o aš visą savaitę laukiu pirmadienio, kada "Klaipėdoje" išvysiu jo parašytus tiesos žodžius, nesuvyniotus į vatą. ...
-
Z. Šličytės kalba buvo puiki7
Esu iš tų antikvarinių asmenybių, kuri bene nuo 1981 metų iki šiol skaito popierinį "Klaipėdos" laikraštį. ...
-
Šventėme jubiliejų ar sukaktį?3
Jau praėjo Jūros šventė, praėjo ir Klaipėdos miesto gimtadienis. Todėl po visko jau galima padaryti išvadas. Suprantama, viskas buvo gražu. Miestas nuoširdžiai šventė, meras didvyriškai atliko savo pareigas iki pat p...
-
Maestro nusipelnė dar daugiau1
Labai žavu, kad pagaliau Klaipėda įvertino didelį muzikos šviesulį uostamiestyje. Tai profesorius Saulius Šiaučiulis. ...
-
Savų negalima pamiršti
Noriu išsakyti savo nuomonę dėl A.Dykovienės straipsnio "Parūpo sukilėlio palaikai" ("Klaipėda", 2022 07 16) apie keliamą idėją perlaidoti Klaipėdoje 1923 m. sukilimo Klaipėdos kraštui vaduoti vado Jono Polovinsko-B...
-
Už fašistinę simboliką – į belangę9
Mane tiesiog pribloškė žinia, kad kažkoks tipas, apsirengęs ne mūsų šalies karine uniforma, stabdė Jūros šventės eiseną. Tiksliau, kaip skaičiau "Klaipėdoje", koloną mėgino sustabdyti vyras, vilkintis kamufliažin...
-
Nėra ko čia taip jau labai pykti6
Dabar vos ne kiekvienoje televizijos laidoje vis kaltinamas Remigijus Žemaitaitis, kad drįso, matai, įtarti, jog dalis labdarai surinktų pinigų nukeliavo nežinia kur. Kitaip sakant, galėjo būti pasisavinta ar net pavogta. ...
-
Ko vertas paprastas gyventojas?2
Prasidėjo skvero ties prekybos centru "Maxima" (Šilutės pl. 40A) atnaujinimo darbai. Daugiabučių namų gyventojai džiaugiasi, kad pagaliau atėjo eilė atsinaujinti ir šiai miesto daliai. ...