Aistė:

– Manau, kad yra dalykų, kuriems labiau vertėtų leisti pinigus. Pirmiausia valdžia turėtų pasirūpinti miestiečių saugumu, o tik po to papuošimais. Juk tiek vasarą, tiek kalėdinių renginių metu miestiečiai traukia į centrą. Atkreipkite dėmesį, Danės krantinės yra visiškai nesaugios. Tiek renginių vyksta šalia upės, o mes metų metus rizikuojame gyvybėmis. Aš auginu mažametį sūnų ir negaliu paleisti vaiko krantinėje vieno. Visi turistai pastebi, kad nėra užtvarų nuo vandens pusės, bet kas gali įkristi. Tad reikėtų čia investuoti pinigus, o ne išleisti juos lemputėms. Papuošimų reikia, bet aš galvoju, kad yra rimtesnių dalykų. Gali nutikti nelaimė, o ypač per šventes, kai krantinėse būna daug žmonių.

Audronė:

– Suma nėra maža, jei pamenu, dvigubai didesnė nei pernai. Tačiau gal tai požymis, kad jau labai gerai gyvename? Aš suprantu, kad šios lėšos skirtos iš kultūrai numatytų pinigų. Tamsiu laikotarpiu svarbu apšviesti gatves. Žmonės geriau jaučiasi. Akims reikia reginių. Vertėtų net ir rengtis spalvingiau, tuomet nebus depresijos. O kalbant rimtai, reikia pirma sulaukti tų šviesiančių lempučių, tuomet įvertinti. Gal mes pasakysime, kad tai stebuklas ir net per pigiai nupirktas? Aš nežinau, ar į minėtą sumą įskaičiuotos išlaidos fejerverkams. Nors aš mėgstu fejerverkus, tačiau manau, kad tai tėra penkios minutės laimės. Pastebiu, kad ir rajono gyventojai į orą ištaško nežmoniškus pinigus. Klaiku. Vadinasi, tikrai gerai gyvename. Aš savo trijų eurų neduočiau dėl penkių minučių. Gal tai skurdžios, sovietinės praeities palikimas? Iš ten atėjęs noras tiek daug pirkti. Gal iš to bado visa tai? Būtinai iš užsienio parvežtus pinigus reikia vėjais paleisti. Na, mes jau tokie ir norime sau įrodyti, kad tapome turtingi.

Laima:

– Man patinka mano miestas, ir labai gražu, kai visos Klaipėdos gatvės švyti per Kalėdas. Gal reikėtų sukurti šventinę nuotaiką, juk tokia pilkybė aplinkui. Reikia džiaugtis. O nuotaiką pakelia kalėdiniai papuošimai. Bet jei tai kainuos tokius didelius pinigus, gal užtektų ir mažiau? Aš norėčiau, kad būtų mažiau kičo, o daugiau natūralumo. Būtų smagu įtraukti moksleivius. Jie galėtų pagaminti papuošimus iš gamtinės medžiagos. Gal kokį konkursą paskelbkime? Tegul mokyklos varžosi, puošia miestą. Taip visa bendruomenė susitelks. Patys puoškimės.

Renaldas:

– Tikriausiai užtektų ir mažesnės pinigų sumos kalėdiniams miesto papuošimams. Tačiau puoštis reikia būtinai. Tik vertėtų paieškoti ir kitų puošybos būdų. Klaipėdoje yra daug talentingų žmonių, galinčių nustebinti iniciatyvomis. Kartais žmonės tai padaro net ir nemokamai. O gal tai būtų puiki proga talentingam jaunimui save išreikšti? Tegul duoda miestas erdves kūrybingam jaunimui, jis pademonstruos savo talentą. Aš taip pat prisidėčiau, – esu kūrybingas žmogus. Mano dvi dukros ne kartą yra prisidėjusios prie tam tikrų instaliacijų.

Petras:

– Būtinai reikia. Kas tie 174 tūkst. eurų? Miestas – didelis, reikia papuošti. Nesvarbu, kiek kainuos. Reikia, kad miestas atrodytų patraukliau. Daugiau turistų atvažiuos. Tų pinigų prie algos mums nepridės, tai kodėl gailėti? O miestą pagražinti reikia. Nors kas nors ką nors padarys. Ir taip mes nematome, kur tas biudžetas išleidžiamas. Dabar nors pasidžiaugsime. Kalėdas reikia švęsti, jos turi būti puošnios.

Rimantas:

– Gal ir nekorektiškas tas skaičius. Bet aš nežinau, ar tai ta suma, kuri bus išleista. Tačiau aš atsimenu laikus, kai teko ieškoti, kad kas nors eglę padovanotų miestui. Dabar mane šios sumos glumina. Tačiau norisi, kad ir miestas blizgėtų, kad būtų eglių, papuošimų ir lempučių. Sveikintina, kai prie šventės kūrimo prisideda ir bendruomenė. Tik kur tos idėjos? Pietinėje miesto dalyje kalėdinės šventės galėtų vykti kiekviename kieme. Beje, prie šventės prisideda pramonininkai. Tai ta pati bendruomenė. Į Klaipėdą atvyksta prancūzų menininkas, kuris Anikės skulptūrą Teatro aikštėje apgaubs sniego rutuliu.

Parengė Asta Aleksėjūnaitė