Man Prezidento situacija primena situaciją vienoje įmonėje, kurioje anksčiau teko dirbti.

Leido pačiam pasirinkti pavaduotoją. Pasirinkau iš įmonės vairuotojų. Šaunus auksinių rankų meistras, paprastų vairuotojų draugas.

Sutiksite, kad daugelyje veiklos sričių tarp administracijos (didžiųjų vadovų) ir paprastų darbuotojų paprastai būna didelė praraja, per kurią ne visiems pavyksta nutiesti tiltus.

Atėjo momentas, kai pavaduotojui reikėjo pasirinkti: su kuo jis – su mažumą sudarančia administracija ar su dauguma – žemutine įmonės grandimi?

Didelė dalis žmonių ir verslo atstovų tikėjosi nuosaikesnės, ramesnės, solidesnės politikos Rytų kryptimi.

Deja, pasiblaškęs tarp vienų ir kitų maždaug metus jis apskritai išėjo iš įmonės. Buvo labai gaila gero specialisto. Nuo paprastų vairuotojų atitolo, bet ir prie valdžios nepritapo.

Mūsų Prezidentas dabar yra panašioje situacijoje ir, manau, greitu laiku visiškai aiškiai pamatysime, su kuo jis. Ar su valdančiųjų "administracija", ar su tauta.

Kai dėl paties Prezidento, tai turiu savo nuomonę, kuri nebūtinai gali sutapti su jūsų.

Kai G.Nausėda dar buvo bankininkas, visada klausydavausi jo įžvalgų ir vertinimų finansų, ekonomikos srityje. Žmonai tada sakydavau, kad būtų neblogas prezidentas.

Kai tapo aiškūs kandidatai į Lietuvos prezidento postą, net neabejojau, kad laimės G.Nausėda.

Ne dėl to, kad aukštas ir gražus, o todėl, kad buvo žmogus ne iš politinio katilo, kuriame virė atsibodę politikai ir partijos.

Didžiajai daliai rinkėjų visai nerūpėjo Gitano anglų kalbos žinios, painios ekonominės-politinės programos. Žmonės balsavo už jį vien dėl to, kad jis buvo iš pašalies – niekieno. Galima net būtų pasakyti – tauta pakišo kiaulę senbuviams politikams.

Aš asmeniškai palaikiau G.Nausėdą, bet nusivyliau iš karto po rinkimų.

Pirmoje savo viešoje kalboje "pasauliui ir tautai" pagrindinis akcentas buvo daromas, remiantis ankstesnės valdžios dirbtinai sukelta isterija "rusai puola".

Manau, didelė dalis žmonių ir verslo atstovų tikėjosi nuosaikesnės, ramesnės, solidesnės politikos Rytų kryptimi.

Susidarė net įspūdis, kad jam tiesiog kažkas pakišo tekstą ir liepė perskaityti.

Po to nuvylė nusilpusi iniciatyva vadinamojoje Jurbarko byloje, kai mergaitę mėgino išprievartauti ir žiauriai sumušė vienas smurtinio sporto mėgėjas.

Nuvažiavo, aplankė nusikaltimo auką, o tapęs prezidentu užmiršo?

Nuvylė ir karštakošiškas, skubotas, nesolidus Baltarusijos įvykių, tarp jų ir nutupdyto lėktuvo vertinimas.

Dabar yra galimybė gauti informacijos iš įvairių šaltinių, o po to, kai paaiškėjo daug metų mūsų žiniasklaidos ir valdžios vykdyta demagogija Afganistano tema, kilo dar daugiau abejonių.

Visą laiką neapleidžia nuojauta, kad kažkokia galinga ranka pakiša paruoštus tekstus, pastato mūsų Prezidentą prieš traukinį, liepia neatsigręžiant bėgti ir skaityti.

Gal daugeliui nepatiks, bet mūsų politikams, diplomatams, įvairių įvykių vertinimo, solidumo, neskubėjimo daryti išvadų reikėtų pasimokyti iš Rusijos pirmųjų asmenų.

Dėl pateikiamos tiesos galima diskutuoti, bet mūsų diplomatams tikrai reikėtų dažniau nepraleisti progos patylėti.

Šiomis dienomis G.Nausėdos kalba iš pasaulinės demokratijos bambos – JAV vėl buvo sukoncentruota į temą "Rusija + Baltarusija puola".

Delegacijos, vykusios į JAV, sudėtis buvo paslaptis, bet ranka ir dvasia parašiusi kalbą didelių abejonių nekelia.

Norėčiau palinkėti, kad mūsų Prezidentas rečiau bėgiotų priešais svetimą traukinį, o dažniau pasivaikščiotų Lietuvos keliais ir būtų kuo arčiau savo tautos.