Daugumai rašeivų jis pasirodė blogas arba vienareikšmiškai silpnas. Kitaip tariant, neveislinis Jimmy Carterio ir Billo Clintono mišrūnas, iš kurio visi tiek daug tikėjosi, bet nieko negavo.

JAV vidaus politikoje buvo tikimasi, kad B.Obama, atėjęs į postą, mostelės burtų lazdele ir iš dangaus ims lyti riestainiais bei medumi, o iš po žemių išsiverš pieno geizeriai. Tada visi gyvensime ilgai ir laimingai, būsime lygūs, o valstybės reikalus spręsime referendumais. To, deja, nenutiko arba nutiko visai kitokia forma, nei daugelis tikėjosi.

Užsienio politikoje Barackas taip pat visus nuvylė. Ir JAV sąjungininkus, nes nepademonstravo Ronaldo Reagano ir Margaret Thatcher prilygstančio nuožmumo Kremliaus agresijos, pabėgėlių krizės ir Artimųjų Rytų konfliktų akivaizdoje. Priešus nuvylė, nes neleido skleisti taikos, kaip ją suvokia Kremlius. Dar sąmokslo teoretikų duomenimis, B.Obama asmeniškai sukūrė ISIS bei suorganizavo Arabų pavasarį ir Maidaną.

Blogas tas B.Obama, ne kitaip. Vis dėlto, kokią vietą istorijos muziejuje užims B.Obama, tegali atsakyti laikas, nes kol kas į šios asmenybės gyvenimą tegalima žvelgti kaip į kino filmą arba Williamo Shakespeare‘o parašytą dramą. Apie ką mums pasakoja ši politinė epopėja?

Pjesę "Barackas Havajietis" sudaro dvi dalys, kurių vieną galima priskirti JAV vidaus, o kitą – užsienio politikai. Pirmiausia B.Obamos istorija yra pasakojimas apie žmogaus galimybes pralaužti socialines stigmas bei demonus, perduodamus iš kartos į kartą. Sovietinio lagerio gyventojai ir afroamerikiečiai turi vieną bendrą savybę – vergo mentalitetą, kuris pas mus įvardijamas terminu "homo sovieticus".

Mergaitė, užaugusi su despotu tėvu, ir vaikams abejinga motina neretai ieško panašaus partnerio, kuris ją skaudins. Dar ji gali mėginti simpatizuoti nepasiekiamiems asmenims, o tai taip pat sukurs nuolatinio nusivylimo klimatą. Tokiu būdu ji susikurs psichologinį diskomfortą, mat jos sąmonėje gyvenimas, kai esi visą laiką engiamas arba egzistuoji nuolatinio nusivylimo sąlygomis, siejasi su pilnatve. Dalis proto tokiam žmogui aiškina, kad tokie santykiai nenormalūs, tačiau nuolatinis skausmas ir nusivylimas jos pasąmonėje sukuria pilnatvės būseną, o suradusi "geresnį" nei jos tėvas partnerį ji vis tiek jausis labai nelaiminga.

Blogiausia, kad šis modelis dažnai keliauja iš kartos į kartą, ir vaikai daro tas pačias klaidas, kurias darė jų tėvai. Tai rimtos psichologinės bėdos, kurioms likviduoti būtina ilgalaikė psichoterapija. Tas pats yra ir platesnėje erdvėje. Tautos arba rasės, kurios kelis šimtus metų gyveno pavergtos, išsilaisvinusios susiduria su lygiai tokiomis pat problemomis. Jų protas ieško tironijos pakaitalų. Mūsų regione tai pasireiškia pilietiškumo stoka, nepotizmu, korupcija, abejingu požiūriu į savo ir kitų žmonių gyvenimą, darbą bei nuosavybę ir gelbėtojų per kiekvienus rinkimus paieškomis.