- Adolfas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Norėčiau pasidalinti savo liudijimu apie sovietinius kariškius, kad kai kuriems žmonėms būtų lengviau apsispręsti, kaip vertinti dabartinę situaciją.
Prieš daugybę metų gyvenau Biržų rajone.
Pamenu, kad kai Antrasis pasaulinis karas jau buvo besibaigiąs, mes rusus sutikome su gėlėmis. Visi net kalbėjo, kad dabar bus geriau.
Tačiau to, kas buvo vėliau, gėriu tikrai nepavadinsi.
Atsimenu savo vaikystę. Gyvenau netoli Biržų ir kasdien eidavau į Biržų miestelyje esančią mokyklą.
Tuomet kartu su bendraklasiais bėgdavome iš pamokų ir žiūrėdavome į čia pat gatvėje gulinčius išdarkytus vadinamųjų banditų kūnus. Buvo ir tokių, kurie iš velionių tyčiodavosi.
Prisimenu ir tai, kad, jei prieidavo arčiau pasižiūrėti kokia nors senolė ar koks nors kitas žmogus ir atpažindavo kūną, tuojau tokį sovietai suimdavo.
Pasibaigus karui, partizanų vardo mes 50 metų negirdėjome, tiesiog vadindavome juos banditais. Tokia buvo naujoji tvarka.
Turgaus dienomis, kai mieste būdavo daugiau žmonių, taip pat guldydavo gatvėje tuos jų kūnus, kad visi matytų.
Vieną gražią dieną, pirmadienį ar ketvirtadienį, vienoje miestelio gatvėje aidėjo orkestrų muzika, plevėsavo sovietinės vėliavos, procesijoje ėjo daug kariškių.
Taip buvo į paskutinę kelionę palydėtas svarbus asmuo, kurio laidotuvės tądien vyko. Mes net nežinojome, kas jis toks, bet, kaip supratome, tai buvo kažkoks itin reikšmingas sovietų kariškis.
Prie iškastos duobės vietinė komjaunimo sekretorė garsiai visiems kalbėjo, rodydama pirštu, kad šis žmogus, tas svarbus kariškis, išgyvenęs visą karą, kovojęs prieš vokiečius, esą turėjo savo galvą padėti dėl šių banditų, kurie tuo metu gulėjo ant gatvės.
Mano klausimas – ar dabar galime dėti gėlių ant tų kariškių kapų, kurie žudė mūsų žmones?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Anoniminiai laiškai neįbaugins2
Vos tik laikraštis išspausdino mano pastebėjimus „Liko gumbuoti stagarai“ („Klaipėda“, 2024 03 19), tuoj prasidėjo reakcija. Kai kas puolė piktintis „Karšto telefono“ skiltyje, kai kas šaipyti...
-
Šviesoforizacija mieste dar nesibaigė
Nors buvo sakoma, kad Klaipėdoje vadinamoji šviesoforizacija baigsis, tačiau, manau, uostamiesčio vairuotojai jau pastebėjo, jog šis ydingas procesas vis tiek nesibaigia. ...
-
Per laidotuves – fejerverkai
Šių metų kovo 8 d. Lietuvos žiniasklaidoje buvo skelbiama žinia, kad Klaipėdoje, Žvejybos uosto rajone, sudeginta 12 nacionalinių vėliavų, kurios iš anksto buvo iškabintos Kovo 11 d. proga. ...
-
Marazmatikų parlamentarizmas veikia
Rusijos Dūma pagrasino Vokietijai dėl „Taurus“ sparnuotųjų raketų tiekimo Ukrainai. Esą įvykiai gali lemti Vokietijos įsitraukimą į karą, todėl Bundestagas turi tam pasipriešinti, sakoma paskelbtame Dūmos kreipimesi. Vokietija 1...
-
Liko gumbuoti stagarai5
Pagaliau K. Donelaičio skveras buvo apvalytas nuo tų supuvusių medžių, kurie kėsinosi į žmonių gyvybes. Iš Liepų gatvės pusės dabar matyti ir pats nemirtingas klasikas. Vasarą jo nebeužgoš šakos ir lapai, ir visas tas vaizdas...
-
Kriminalinės mobilizacijos „paniatkės“
Kažin ar pasaulyje yra dar viena civilizuota valstybė, kur žudikai, prievartautojai, plėšikai, kyšininkai nebaudžiami? ...
-
Kaip Auksūdžio kaimas tapo aukso vertės12
Mažytis Vakarų Lietuvos Auksūdžio kaimas Darbėnų seniūnijoje bene labiausiai išgarsino naujausias atsinaujinančios energetikos elektrolizės technologijas, kurios naudojamos metanoliui ir vandeniliui gaminti. ...
-
Reikia sunkiųjų darbų kalėjimo2
Priviso pas mus visokių valkatų, niekur nedirbančių išlaikytinių, girtuoklių, beviltiškų alkoholikų, kurie vagia iš parduotuvių, miega krūmuose ar gatvėje ant suolų ir visiškai nesirūpina nei savo artimaisiais, nei paty...
-
Niūrus 1944-ųjų ruduo2
Keletą dienų kaime buvo ramu, tik girdėjosi tolimi pabūklų garsai. Pirmą rusą pamatėme po kelių dienų. Ant arklio į kiemą įjojęs kariškis pasisukiojo, pasidairė ir išjojo. ...
-
Niūrus 1944-ųjų ruduo1
1944-ųjų spalio pradžioje, frontui pajudėjus ties Žemaitijos riba, prasidėjo masinė Klaipėdos krašto gyventojų evakuacija. ...